Ministrė M. Navickienė rugpjūčio 18 d. sakė, kad kad diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) vyksta, tačiau susitarimo Trišalėje taryboje dar nėra.
„Šiuo metu Finansų ministerijoje vyksta diskusijos, kad MMA reiktų kelti net daugiau nei buvo pradžioje kalbėta apie 703 eurus. Tačiau galutiniai sprendimai bus priimti spalio mėnesį, kaip buvo ir kitais laikotarpiais.
Susitarimo dar nėra, nes profesinės sąjungos nori didesnių ir dar didesnių atlyginimų, o darbdaviai turi rezervuotesnį požiūrį. Šioje vietoje reikia ieškoti tinkamiausio sprendimo abiem pusėms, jo neradus sprendimą priima Vyriausybė. Bus nagrinėjamos realios biudžeto galimybės kiek MMA galėtų kilti nuo sausio“, – komentavo M. Navickienė.
Galima kelti ir iki 750 eurų?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad šiuo metu visos prielaidos leidžia MMA didinti iki 750 eurų.
„Dar birželio mėnesį, apskaičiavę pagal vidutinį darbo užmokestį, pritaikėme Lietuvos banko apskaičiuotą procentą nuo vidutinio darbo užmokesčio ir mums išėjo 750 eurų. Jeigu šiandien skaičiuotume, turbūt ši suma būtų dar didesnė, nes vidutinė alga stabiliai kiekvieną mėnesį kyla.
Neramina ta situacija, kad Vyriausybė dar nepriėmė sprendimo dėl MMA. Neveltui Trišalėje taryboje iškėlėme šį klausimą, galvojome, kad visi jau pamiršo šį klausimą. Išgirdus atsakymą, kad ji vis dar skaičiuojama, jau galvojome, kad Vyriausybė pasiūlys dar mažiau nei birželio mėnesį“, – sakė darbuotojų atstovė.
Vis tik, anot jos, ministrės M. Navickienės komentaras, kad MMA gali būti didinama netgi daugiau nei 703 eurai, nudžiugino.
„Gal Vyriausybė įsiklausys ir išgirs mūsų argumentus, kad iš tiesų kylant kainoms, didėjant infliacijai, norime ar nenorime, MMA turi kilti dar daugiau nei buvo numatyta birželį.
Jau dabar auga maisto produktų kainos ir jos tik didės. Nuo liepos gavome didesnes sąskaitas ir už elektrą. Pinigai, kuriuos dabar uždirbame nuvertės greičiau nei kyla alga. Niekada mūsų atlyginimai neviršijo infliacijos. Todėl būtina kelti MMA, kad perkamoji galia būtų didesnė. Patiems verslams bus naudinga, nes pinigai grįš pas darbdavius per vartojimą“, – sakė I. Ruginienė.
Ji teigė, kad žmonės ieško įvairiausių būdų, kaip padidinti savo pajamas.
„Minimumo jiems neužtenka, tad viršvalandžiai ar antras ar net trečias darbas jau tapo norma. Tai reiškia, kad žmogus nepasiilsi ir per trumpą laiką išeikvoja savo sveikatą. Tačiau kitos išeities jis neturi. Žmonės nori ne tik išgyventi, bet ir gyventi uždirbdami orų atlyginimą“, – sakė darbuotojų atstovė.
Ragina Vyriausybę greičiau apsispręsti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad eilinį kartą Trišalė taryba neras bendro sprendimo ir Vyriausybė priims tokį sprendimą, kuris jai atrodys pats geriausias.
„Įstrigo mintis, kad bus žiūrima į biudžeto galimybes. Nelabai suprantu, kodėl kalbama apie biudžeto interesus, o ne apie tai, kaip MMA didinimas atsilieps verslui regionuose. Juk ten kai kurie verslai apskritai yra apmirę po karantinų.
Toks požiūris labai siauras ir neatsakingas. Susidaro įspūdis, kad vargu ar bus reikalinga Trišalės tarybos nuomonė. Atrodo, iš karto nusprendžiama, kad taryba tarpusavyje nesusitars, tad bus daroma, taip kaip galvoja Vyriausybė“, – piktinosi D. Arlauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis antrino darbdavių atstovui ir sakė, kad jaučiamas gudravimas diskusijose dėl MMA.
„Jau anksčiau Trišalėje Taryboje šalys išsakė savo poziciją, jos nebūtinai turi sutarti, bet gali pasakyti, ką galvoja. Tai reiškia, kad visų pozicijos buvo aiškios.
Trišalėje taryboje Vyriausybė irgi pasakė savo nuomonę, kiek MMA turi būti pakelta. Mes palaikėme Vyriausybės poziciją. Mūsų vienintelis lūkestis buvo tas, kad verslas kuo greičiau pamatytų naują MMA dydį, nes tam reikia pasiruošti. Tačiau dabar tas procesas yra akivaizdžiai vilkinimas“, – piktinosi verslininkų atstovas.
Verslininkai turi pasiruošti MMA didinimui
Anot A. Romanovskio, kuo vėliau šis sprendimas nukeliamas ir, jeigu jis bus kitoks nei tikėtasi, tuo daugiau šoko patirs darbdaviai.
„Reikės juk adaptuotis prie naujo sprendimo tiek ekonomine, tiek administracine prasme. Visa tai stebina. O situacija yra įtempta, darbo rinkoje – milžiniškas darbuotojų trūkumas. Tad kelti dar didesnės įtampos nereikėtų.
Kai girdime, kad Vyriausybė pasiskaičiuos, kiek ji gali mokėti, nes ji irgi yra darbdavys, darosi neramu. Klausimas, ar kas atkreips dėmesį į verslą? Iškėliau šį klausimą Trišalės tarybos posėdžio metu, o atsakymo nėra“, – sakė A. Romanovskis.
Jis tikino, kad nėra žinoma, ar šis klausimas dar grįš į Trišalę tarybą ir kas nors dar su jos nariais kalbėsis. Anot jo, visos pusės išsakė savo pozicijas, tad neaišku, ko čia laukiama.
„Dabar verslai turi daug streso dėl galimybių pasų taikymo ir nieko nėra žinoma apie MMA. Juk tam irgi reikia pasiruošti. Norėjome šį klausimą kuo greičiau išspręsti.
O dabar, ypač prekybininkai, kurie labiausiai priklausomi nuo MMA kilimo turi iššūkių surandant darbuotojus, įgyvendinant kovidinius reikalavimus, o dabar nežino kaip bus su MMA“, – piktinosi A. Romanovskis.
Kyla kainos, turi kilti ir atlyginimas
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad jeigu kaip jau buvo minėta MMA būtų padidinta iki 703 eurų metinis darbo užmokesčio augimas siekų 9,5 proc.
„Pirmąjį ketvirtį darbo užmokestis kilo labai smarkiai, kone dešimtadaliu. Matyt MMA kėlimas taip pat atitiks tą tempą. Paprastai, iki pandemijos, kai infliacija buvo labai žema ir gyventojai nejautė kainų spaudimo, tuomet MMA kėlimas buvo labiau abejotinas.
Tačiau dabar MMA kėlimo klausimas yra daug opesnis ir svarbesnis. Daug daugiau argumentų sulaukiama už MMA kėlimą. Infliacija paprastai labiausiai jaučia sunkiausiai besiverčiantys gyventojai, mažiausiai uždirbantys. Tad natūralu, kad atlyginimų augimas turėtų būti išlaikomas“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, MMA kėlimas nėra vienintelis instrumentas, kuris galėtų spręsti didesnių kainų problemą.
„Yra ir neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), apie kurį taip pat viešai diskutuojama. Tikėtina, kad rudenį NPD sulauks daugiau dėmesio. Ir kyla vienintelis klausimas – ar verslas turės prisiimti atlyginimų kilimo naštą, ar dalinsis ja su valdžia. NPD keliant, mokesčių surinkimas mažėja.
Norima, matyt, kad abi priemonės būtų naudojamos kartu. MMA rodiklis svarbus toms ekonominėms veikloms, kurios yra priklausomos nuo nekvalifikuoto darbo. Tai daugiausiai viešbučių, restoranų verslai ir daugelis kitų, kurie labai stipriai nukentėjo nuo pandemijos ir vis dar nėra pilnai atsigavę. Į tai, keliant MMA, reikėtų atsižvelgti“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Dar, anot ekonomistės, MMA veikia ir bendrą vidutinį užmokestį.
„MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Kai šis rodiklis didėja, tai duoda impulsą kilti algoms visoje atlyginimų vertikalėje. Na, turi būti tam tikras atotrūkis tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo apmokėjimo“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau, ekonomistės teigimu, ryški regioninė atskirtis gali kelti sunkumų didinant MMA.
„Regionuose, kuriuose ekonomikos pulsas mažėja ir ryškėja vidinė ar išorinė emigracija bus sunku kelti minimalų atlyginimą. Žmonės išvyksta, tai reiškia, kad mažėja prekių ir paslaugų pirkėjų. Smulkiems verslininkams MMA kėlimas bus rimtas iššūkis, nes didės kaštai, o galimybės išlikti ir veikti pelningai pamažu nyksta“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
