Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“?

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“?

REKLAMA

Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Negauna paramos, nes grąžino mokesčius

Kaip pasakoja į naujienų portalą tv3.lt parašiusi Ingrida (vardas pakeistas – aut. past.), jos šeima, kurioje auga trys vaikai, liepos mėnesį liko be pajamų. Vyras neteko darbo, o pati Ingrida jau daugiau nei metus yra registruota Užimtumo tarnyboje.

„Kai nepavyko susirasti kvalifikaciją, patirtį bei finansinius lūkesčius atitinkantį darbą, nusprendžiau pabandyti kurti savo verslą – įgyvendinti seną svajonę. Liepos 21 d. įsteigiau mažąją bendriją.

REKLAMA

Po kelių dienų iš Užimtumo tarnybos sulaukiau skambučio. Mane informavo, kad darbo paieškos išmoka, 211 eurų, man nebepriklauso, esą mano statusas pasikeitė ir aš nebesu bedarbė. Nors aš vis dar ieškau darbo, ir vis dar neturiu pajamų, nes iš ką tik įkurto verslo jokios finansinės naudos nėra. Ir tokia situacija įstatymuose nenumatyta“, – laiške naujienų portalui tv3.lt rašė moteris.

„Ieškodama išeities ir norėdama nors šiek tiek pagerinti mūsų šeimos finansinę padėtį, kreipiausi į savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Tačiau ir ten sulaukiau neigiamo atsakymo. Pasirodo, kad ir čia mūsų šeimos situacija netelpa į socialinės apsaugos įstatymų rėmus. Kažkokia socialinė parama mums priklausytų, bet mes negalime į ją pretenduoti.

REKLAMA
REKLAMA

Tai, kad šiandien mūsų šeima liko be pajamų, dar ne priežastis valstybės paramai gauti. Mat tam trukdo prieš du mėnesius man grąžinta pajamų mokesčio permoka, kuri įpareigoja perskaičiuoti paskutiniųjų trijų mėnesių pajamas.

O įvertinus praėjusių mėnesių ataskaitą, mūsų penkių asmenų šeimai neteko mažiau nei 700 eurų mėnesiui. Todėl pateikiama išvada, kad mūsų šeima neturi teisės gauti socialinės išmokos. Kitos institucijos mūsų valstybėje, kur būtų galima kreiptis dėl laikinos finansinės paramos, nėra“, – pasakoja Ingrida.

Moteris pripažįsta, kad, nesulaukus pagalbos iš atsakingų institucijų, „teko nusivilti socialiniu mūsų valstybės klimatu“.

„Jokiai logikai nepasiduodanti situacija. Ką bendro turi socialinė parama, kurios žmogui reikia šiandien, ir prieš kelis mėnesius gauta mokesčių permoka? Keista, pikta ir labai liūdna, kad įstatymuose žioji tokios skylės“, – apgailestavo Ingrida. 

Galimybė paramai teikti yra

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) praneša, kad asmenys, norėdami gauti piniginę socialinę paramą, turi atitikti pajamų reikalavimus ir bent vieną nustatytą sąlygą: dirbti, gauti pensiją, slaugyti šeimos narį, auginti vaiką iki 3 metų, būti įsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Ministerijos teigimu, sąlygų yra ir daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Skiriant piniginę socialinę paramą, faktiškai gaunamos piniginės lėšos, viršijančios 1 valstybės remiamų pajamų dydį (128 eurai), įskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas.

Nepasiturintys gyventojai turi teisę gauti socialinę pašalpą, jeigu jų gaunamos pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (140,8 euro)“, – pridedama laiške.

Visgi ministerija atkreipia dėmesį, kad piniginės socialinės paramos teikimas perduotas savarankiškajai savivaldybių funkcijai, siekiant didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tikslingumą ir veiksmingumą bei teikiant paramą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia.

„Todėl, atsižvelgiant į realią asmens (šeimos) situaciją ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais, įstatyme nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir pan.

REKLAMA
REKLAMA

Tuomet, kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, susiklosčius sudėtingoms situacijoms šeimoje, yra būtina“, – informuoja SADM.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad dabartinis sprendimas dėl išmokos neskyrimo, nėra galutinis.

„Šiuo atveju aptariama šeima pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo, tačiau nepateikė sutuoktinio pažymos apie darbo užmokestį, todėl sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo dar nepriimtas“, – naujienų portalą tv3.lt informavo ministerija.

Ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną 2021 metų I pusmečio mėnesį socialinę pašalpą Lietuvoje gavo 66,35 tūkst. asmenų, kas sudaro beveik 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam šeimos nariui sudarė 107,7 euro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų