Lietuvos verslas

Ne vienam ieškant būsto nuomai, ypač sostinėje, nuo kainų gali ir plaukai pasišiaušti. Visgi, dar prieš kurį laiką sostinė įsteigė dalies būsto nuomos kompensaciją nuomos sutartį oficialiai registruojantiems gyventojams, tačiau apie ją vis dar žino mažiau gyventojų nei galėtų naudotis. Įstaigų teigimu, kompensacijos dydis gali siekti ir kelis šimtus eurų, svarbu atitikti jai taikomus kriterijus.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Su galimybių pasais dirbantys verslininkai sulaukia prieš skiepus nusiteikusių klientų pykčio protrūkių. Antivakseriai jiems linki bankrutuoti, grasinasi užversti skundais, palieka neigiamus įvertinimus socialiniuose tinkluose. Restoranų savininkai tvirtina, kad tokie asmenys veikia piktybiškai ir nėra jų nuolatiniai klientai. Antivakserių pykčiai daugiausia liejasi interneto platybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako sulaukianti tik pavienių užklausų dėl galimybių pasų.

Socialiniuose tinkluose netyla žmonių diskusijos apie fotografijos kursų reklamos nuotrauką. Gyventojai net neabejoja, mokykla specialiai bananą pavertė vyrišku lytiniu organu. Mokyklos fotografas tai neigia ir tikina, kad su reklama viskas yra gerai. Tik iškrypę žmonės mato kažką kitą. Tuo metu reklamos specialistas teigia, kad ko gero fotografas neturi akių, jei nemato, kas akivaizdu.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad jo ir Konkurencijos tarybos teikiamos rekomendacijos padėčiai gerinti leis ne tik užtikrinti verslo kreditavimo tvarumą, bet ir pritraukti į skolinimo rinką naujų dalyvių.  „Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose šių metų pirmąjį pusmetį apsistojo 615,3 tūkst. svečių – 22,5 proc. mažiau nei 2020 metų sausį–birželį. Užsienio turistų skaičius šiemet smuko 58,7 proc. iki 111,6 tūkst., šalies gyventojų – 3,8 proc. iki 503,7 tūkstančio. Vien antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose apsistojo 492,7 tūkst. turistų, arba 75,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020 metų laikotarpį, iš jų užsieniečių – 71,3 tūkst., arba 55,5 proc.

Rugsėjo 6 dieną keleiviams ir orlaiviams vartus užvers Palangos oro uostas – nuo tos dienos jo teritorijoje darbuosis statybinė technika. Vos per maždaug pusantro mėnesio ketinama modernizuoti pagrindinę oro uosto aerodromo infrastruktūrą: rekonstruoti oro uosto kilimo ir tūpimo, riedėjimo taką, rekonstruoti esamą peroną, atnaujinti inžinerines sistemas, apšvietimo sistemas.

Subsidijų artimus ryšius su Baltarusija turintiems Lietuvos verslams, kuriems kyla rizika dėl politinės situacijos kaimyninėje šalyje bei paaštrėjusių santykių su Lietuva, nebus, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė teigia, kad Baltarusijoje veikiančiam verslui nebuvo naujiena, jog tai yra autokratinė valstybė, todėl įmonės pačios prisiėmė veikimo šioje šalyje riziką. „Tai yra rizika, kuri buvo prisiimta.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto variantus, kaip galimybių pasą pristatyti į namus asmenims, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste. Ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad dėl to kalbama ir su Lietuvos paštu, ir „Perlo“ terminalų operatoriais, tačiau ji pabrėžė, kad šiame procese yra biurokratinių niuansų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu.

Pirmasis darbas kiekvienam jaunam žmogui yra naujo gyvenimo pradžia, atsakingas žingsnis. Tam, kad pirmoji darbovietė nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti savo teises ir pareigas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su jomis ir atkreipia dėmesį, kad bet kokio amžiaus darbuotojui svarbiausia įsidėmėti, kad įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Darbas nepasirašius sutarties – nelegalus darbas.

Antradienį vilniečiai turės galimybę skiepą nuo COVID-19 gauti atvykę prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje, adresu Dūkštų g. 34. Prie parduotuvės visų norinčiųjų nuo 15 iki 20 val. lauks Vilniaus miesto savivaldybės skiepų autobusas. Norintys gauti skiepą, kviečiami stoti į gyvą eilę, iš anksto registruotis nereikia, užteks su savimi turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš viso pasiskiepyti galės apie 300 norinčiųjų.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Vyriausybė palaimino tvoros pasienyje su Baltarusija statybas ir parinko įmonę, kuri ją statys. Tikslas – per metus pastatyti pusės tūkstančio kilometrų, 4 metrų aukščio tvorą su pjaunančia viela koncertina. Tai kainuos apie pusantro šimto milijonų eurų. Nors anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sakė, kad tokia suma tėra lašas jūroje, finansų ministrė sako, kad tą lašą teks skolintis.

Naujojoje Vilnioje gyvenanti Žaneta nežino, ką daryti, nes klinika „Euromed“, kurioje yra prisiregistravusi jos šeima, reikalauja mokėti už nepilnamečių jos vaikų dantų gydymą, nors jis turėtų būti apmokamas iš privalomo sveikatos draudimo. Naujienų portalui tv3.lt Valstybinė ligonių kasa paaiškino, kokiais atvejais klinika gali prašyti susimokėti už sveikatos sektoriaus paslaugas teikiamas vaikams.

Nuo rugsėjo 1 d. „Sodra“ nebepardavinės žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelių. Dėl jų įsigijimo draudėjai turės kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC). Sezonines ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas teikiantys žmonės gali būti įdarbinti  supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.

Tvorą pasienyje su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. Vyriausybė nutarimu pirmadienį patvirtino, kad 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų. Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų, vien šiuo metu įgyvendinama 14 jų, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų.

Aviacijos verslo grupės „Avia Solutions“ sprendimas prisidėti prie Vakarų valstybių piliečių ir afganistaniečių evakuacijos iš Kabulo naudingas tiek verslui, tiek ir bėgantiesiems iš Afganistano, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai yra privati kompanija, kuri, matyt, gali prisiimti tam tikrą riziką, galbūt ir didesnę, nei kitos aviakompanijos, ir iš tos rizikos gali ir uždirbti.

Kinijai itin griežtomis priemonėmis bandant suvaldyti koronavirusą  bei prastėjant politiniams Pekino ir Vilniaus santykiams, ilgos tiekimo grandinės tampa vis didesnė problema Lietuvos pramonei. Trūkstant apyvartinių lėšų, valstybei siūloma galvoti apie  pagalbos verslui mechanizmus. Dėl įvairių priežasčių konteinerinio laivo kaina iš Kinijos į Lietuvą nuo praėjusio pavasario augo kartais, todėl dalis įmonių patiria smarkiai išaugusius kaštus bei apyvartinių lėšų trūkumą.

Yra rasti techniniai sprendimai dėl galimybių paso išdavimo „Sodroje“ ir vaistinėse, paslauga galėtų būti pradėta teikti šią savaitę. „Laukiame operacijų vadovo pavedimo, nes Sveikatos apsaugos ministerija yra e.sveikatos valdytoja ir jie turi pavesti Registrų centrui pasirašyti sutartis.

Nuo pirmadienio Registrų centras pradeda keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams įgyti galimybių pasą. Pirmadienį jo specialistai lankysis Alytaus rajone: Raitininkų, Simno, Punios, Butrimonių ir Pivašiūnų seniūnijose. Vėliau šią savaitę jie vyks į Birštono savivaldybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad minimali alga galbūt bus didesnė nei 703 eurai. Darbuotojų atstovai tikina, kad minimumą galima būtų kelti iki 750 eurų. Tačiau darbdavius neramina, kad minimumo kėlimo klausimas vis vilkinimas. Bijoma, kad Vyriausybė pati nuspręs dėl minimalios algos neatsižvelgdama į darbdavių nuomonę.

Iki rugsėjo 1-osios liko šiek tiek daugiau nei savaitė. Moksleivių tėvai skuba pirkti mokyklai reikalingus daiktus, vienas jų – mokyklinė uniforma. Tačiau, anot tėvų, moksleiviai pernai uniformų nespėjo sudėvėti, tad naujų šiemet nepirks. Tačiau tuo pačiu metu kai kurie uniformų pardavėjai skaičiuoja dar nematytus pirkėjų srautus. Portalo tv3.lt skaitytoja Rima pasakojo, kad šiemet jos dukra eis į ketvirtą klasę. „Pernai prieš mokslo metų pradžią jau nupirkome naują uniformą.

Lietuvos eksporto įmonių žinomumui gerinti bus sukurtas šalies prekės ženklas „Co-created in Lithuania“ („Bendrai sukurtas Lietuvoje“), kuriuo gamintojai galės žymėti eksportuojamas prekes bei paslaugas. Tikimasi, kad ženklas ilgainiui pasaulyje bus atpažįstamas ir vertinamas.

Paprastai kiekvienam daugiabučiui, kuris nėra prižiūrimas jo savininko, namą administruojančią įmonę paskiria savivaldybė. Visgi gyventojai, jei jiems nepatinka namą administruojančios įmonės darbas, bet kada gali ją pasikeisti. Tačiau, pasirodo, būna ir taip, kad namo administratorius gali pasikeisti ir be dalies gyventojų žinios. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipę klaipėdiečiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas sparčiau didinti mažas pensijas sulaukė dvejopų reakcijų. Vieni džiaugiasi, kad gaus didesnes pensijas, kiti – nesutinka, kad nuolaidžiaujama darbo stažo nesukaupusiems ir įmokų nemokėjusiems gyventojams. Šeštadienį Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus apskrities skyrių sąskrydžio metu Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis taip pat kritikavo tokį ministerijos siūlymą.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Greičiausiai ne vienam yra tekę užėjus į parduotuvę pieno, išeiti bent su maišeliu kitų, neplanuotų, pirkinių. Ir ne visada taip nutinka dėl noro „pasilepinti“ – specialistai sako, kad prekybos tinklai parduotuvėse naudoja kelias taktikas, kaip pirkėjui įsiūlyti daugiau nei jam iš tiesų reikia. Prekybininkų naudojamas marketingo taktikas galima vadinti ir triukais, mat jos naudojamos, iš pirmo žvilgsnio, gana nepastebimai, tačiau sąmoningai.

Kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, grožio salonai ir kiti paslaugų teikėjai nusprendę jau dabar klientus aptarnauti tik su galimybių pasu savo sprendimą turi oficialiai deklaruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC). Tai padarę verslininkai savo sprendimo atšaukti nebegali. NVSC rugpjūčio 18 d. duomenimis aptarnauti savo klientus tik su galimybių pasu nusprendė ir tai deklaravo jau 449 įmonės.

Viktorija Užusienė turi profesiją, kurioje moterų Lietuvoje beveik nėra, nors šių specialistų paklausa darbo rinkoje dabar yra milžiniška, o mokami atlyginimai – vieni iš didžiausių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Moteris yra vienos įmonės duomenų inžinierė. Ir nors tai dar gana nauja ir daugeliui nežinoma profesija, duomenų inžinieriai vadinami reikalingiausia XXI amžiaus profesija.

Modernizuojamas Šiaulių oro uostas reiškia investicijų galimybes miestui ir regionui, teigia susisiekimo ministras.  Šiauliuose penktadienį apsilankęs Marius Skuodis sakė, kad rengiant ilgalaikes Lietuvos oro transporto plėtros ir vystymo gaires, ketinama įvertinti šio oro uosto vaidmenį, pranešė Susisiekimo ministerija.  „Šiauliai turi ypatingą strateginį objektą – oro uostą su ilgiausiu Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir nusileidimo taku.

Paveiktų šalių sąraše iš geltonos į raudoną zoną, į kurią griežtai nerekomenduojamos nebūtinosios kelionės, patenka Norvegija, Vokietija, Bulgarija, Lichtenšteinas ir Taso sala Graikijoje. Iš žalios zonos į geltoną perėjo Latvija ir Malta. Atvykstantiems iš šių šalių bus privalomas PGR tyrimas arba antigeno testas dėl COVID-19 prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą bei 10 dienų izoliacija. Tyrimas nereikalingas paskiepytiems pagal visą vakcinacijos schemą arba persirgusiems asmenims.

Penktadienį vykusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukcione už Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, Studentų gatvėje, pasiūlyta 5,13 mln. eurų (be PVM). Aukcioną organizavusio VDU atstovai BNS informavo, jog jame dalyvavo 6 pirkėjai. Penkių aukštų 3,6 tūkst. kv. metrų bendro ploto, 120 kambarių bendrabutis ir 544,34 kv. metrų bendro ploto patalpos buvo siūlomos už pradinę 3,33 mln. eurų kainą. Tai buvo pirmasis turto aukcionas.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės garantiją bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“, išleidžiant iki 150 mln. eurų vertybinių popierių emisiją. Bendrovė valdo 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondą, skirtą padėti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms šalies įmonėms.   Finansų ministerija pažymi, kad be valstybės garantijos tik pernai rudenį įsteigtai bendrovei būtų neįmanoma už pagrįstą kainą išplatinti vertybinius popierius kapitalo rinkose.

Vyriausybei žadant palengvinti žmonėms apmokėti didėsiančias sąskaitas už šildymą, Energetikos ministerija kaip pirmą žingsnį siūlo išdėstyti mokėjimus per visus metus. Ministerija siūlo pasinaudoti įstatyme jau įtvirtinta dvinare kainodara – ji leistų šaltuoju metų laiku sumažinti sąskaitas apie 15 proc.

Koncerno „MG grupė“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas teigia, kad daugiau kaip 1,25 mln. eurų siekianti įmonės skola „Sodrai“ susidarė karantino metu, kai buvo uždarytos grupės parduotuvės. „Kadangi tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu mūsų verslai buvo uždaryti, mes pasinaudojome mokesčių atidėjimo lengvata.

Verslo skolos „Sodrai“ rugpjūčio 17 dieną pasiekė rekordą – 218,9 mln. eurų  – per du mėnesius jos išaugo 30,6 proc. Daugiausiai yra skolinga Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“, teigia duomenų analizę atlikusi kredito rizikos bendrovė „Creditreform Lietuva“. „Įmonių skolos „Sodrai“ toliau muša rekordus.

Pernai daugiau nei dešimtadaliu sumažinęs apyvartą ir patyręs nuostolių Vilniaus prekybos centras „Panorama“ planuoja atsinaujinti – šiemet bus baigtas rengti vidaus interjero atnaujinimo projektas ir pradėti remonto darbai. Be to, kitais metais bus vertinamos „Panoramos“ plėtros galimybės.  „Panoramos“ vadovė Birutė Kalanovaitė sako, kad skandinavų architektų komanda sukūrė  modernaus, stilingo ir patogesnio prekybos centro viziją.

Nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija ir žemynine Kinija Lietuvos ekonomiką paveiktų palyginti nežymiai, teigia Lietuvos bankas (LB), remdamasis savo specialistų skaičiavimais ir Statistikos departamento duomenimis.  „Nutraukus prekybą su ES, Baltarusija prarastų šį užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką, todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES bus visiškai nutraukiama.

Lietuvos paštas pristato naujieną – nuo šiol užregistravus pašto siuntą savitarnoje, siuntos lipduką nemokamai galima atsispausdinti ir daugumoje Lietuvos pašto skyrių, rašoma pranešime spaudai. „Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriame Lietuvos pašto savitarnai ir su ja susijusių paslaugų tobulinimui.

Jau šį penktadienį, plečiant mados prekių segmentą, Kauno „Akropolyje“ duris atveria nauja „Hugo“ parduotuvė. Ji bus pirmoji ir vienintelė laikinojoje sostinėje, įsikursianti pačioje miesto širdyje. Tačiau tai – tik dalis gerų žinių daugiau pasirinkimo galimybių, patogumo bei naujovių išsiilgusiems pirkėjams, rašoma pranešime spaudai.

Išaugus politinei įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos bei pastarajai atšaukus artimiausius tiesioginius krovininius traukinius į Lietuvą, šalies maisto gamintojai savo produkciją į Kiniją vis dar eksportuoja, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto leidimų derinimas. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, tarnyba kol kas nėra gavusi indikacijų, kad pieno, mėsos ir kitų produktų eksportas į Kiniją strigtų, tačiau tam tikrų ženklų jau esama.

Būsto kainos Vilniuje nesustoja augti. Ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad dėl šios priežasties sostinė gali prarasti savo konkurencinį pranašumą. Žmonės dažniau dairysis į regionus, kur būstai pigesni. Juolab, kad dalis žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu. „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad jeigu Vilnius ir toliau pūs būsto kainų burbulą, gali tapti nebepatrauklus. Žmonės kelsis į miestus, kuriuose būstas bus pigesnis.

Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų). „Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, teismuose kol kas pralaimintis ginčą dėl daugiau kaip 80 mln. eurų žalos atlyginimo už stabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį, ginklų nesudeda ir ketina bylinėtis toliau, tačiau neatmeta, jog nesėkmės atveju viskas gali baigtis asmeniniu bankrotu.

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad daugiau nei 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija būtų baigtas kiek daugiau nei per metus – iki 2022-ųjų rugsėjo, jai būtų numatyti iki 152 mln. eurų.

Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.   Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję. Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų.