Lietuvos verslas

Jau daugiau kaip 750 įmonių Lietuvoje aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Rugpjūčio 30 dienos duomenimis, didžioji dalis – 588 įmonės – teikia maitinimo, 50 –  apgyvendinimo, 40 – grožio, o dar 76 įmonės – kitas paslaugas. Anot NVSC, daugiausiai – 376 įmonės, klientus priimančios tik su galimybių pasu, yra Vilniuje.

Jei norite laisvo pusdienio rugsėjo 1-ąją palydėti savo vaiką į mokyklą, raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar, primena Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Kaip savo „Facebook“ paskyroje primena asociacija, prašymą reikėtų pateikti bent vieną dieną iki rugsėjo 1 d. arba per kitą terminą, kuris numatytas įmonės vidaus tvarkose.

Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso keisis 34 parduotuvių darbo valandos. Vasaros sezono pradžioje dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas pirkėjų patogumui. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, rudenį, kai dienos trumpėja, sumažėja ir pirkėjų srautai vėlyvais vakarais. „Darbo laikas yra koreguojamas, atsižvelgiant į klientų įpročius, prasidedant rudens sezonui.

Nuo rugpjūčio pabaigos ir rugsėjo 1-osios pirkėjų patogumui kai kuriose „Iki“ parduotuvėse keičiasi darbo laikas. Daugiausiai „Iki“ parduotuvių laiką pakeis pajūryje, tačiau kelių parduotuvių laikas keisis ir kituose Lietuvos miestuose. Darbo laikas nuo rugsėjo 1-osios keičiasi 8 įvairiose šalies vietose esančiose „Iki“ parduotuvėse. Kai kuriose parduotuvėse darbo laikas sutrumpinamas, kai kuriose – pailginamas. 5 įvairiuose miestuose esančios „Iki“ parduotuvės dirbs iki 22 val.

Užimtumo tarnyba pirmąjį pusmetį išdavė 313 leidimų dirbti sezoninį darbą 10-ties trečiųjų šalių piliečiams – net tris kartus daugiau nei pernai tuo pat laiku. Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams (72 proc. visų leidimų), Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną-du asmenis.

Dalis verslininkų nelaukia rugsėjo 13 d. ir jau dabar aptarnauja tik tuos klientus, kurie turi galimybių pasus. Tuo metu kiti dar tik ruošiasi galimybių paso tikrinimui ir intensyviai ieško naujų darbuotojų. Apsaugos įmonės neslepia, kad šiuo metu darbuotojų poreikis itin didelis. Darbuotojų reikia ir mažuose Lietuvos miestuose, ir didmiesčiuose. Portalas tv3.lt patikrino keletą darbo paieškos interneto svetainių.

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

 Lietuvos laivybos įmonei „Limarko laivininkystės kompanija“ priklausančiame laive, kuris šiuo metu atvykęs į Urugvajų, mirė lietuvis jūreivis, dar penkių įgulos narių sveikata tikrinama, sekmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Įmonės vadovas Vytautas Lygnugaris portalui tvirtino, kad dar nėra aišku, nuo ko mirė jūreivis, ir nepatvirtino tarptautiniame jūrininkystės portale skelbiamos informacijos, kad keli įgulos nariai susirgo koronavirusu.

Galimybių paso priešininkai, priešskiepininkai ir kiti „revoliucionieriai“ atrado naują taktiką, kaip keršyti už valstybės vykdomas kovos su koronavirusu priemones. Šįkart taikinys – maitinimo įstaigos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimai visus verslininkus, prašančius iš klientų galimybių paso, užpilti neigiamais atsiliepimais.

Išvykdami į kelionę savo augintinius dalis šeimininkų pirmiausia mėgina patikėti artimųjų ar bent pažįstamų priežiūron. Tačiau, kai artimieji augintinio pasaugoti negali, reikia ieškoti alternatyvų – prieglaudos, augintinių viešbučio ar nepažįstamų žmonių pagalbos. Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų.

Renkantis maisto produktus parduotuvėje, sukasi galva – vieni užauginti ekologiškai, kiti – tvariai, dar vieni – organiški arba pažymėti lipdukais „bio“. Kaip nepasiklysti ženklinimo gausoje ir kodėl tvarumas maisto pramonėje tampa svarbiu kriterijumi vartotojo pasirinkimui? Ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje tik įsibėgėja – praeitų metų apklausos duomenimis, 14 proc. Lietuvos gyventojų perka ekologiškus produktus kartą per savaitę ar dažniau, 34 proc. – kartą ar kelis kartus per mėnesį.

„Duok, darbe atspausdinsiu“ – frazė, kurią turbūt yra ištaręs ar girdėjęs ne vienas. Spausdinti, parsinešti tušinuką ar į krepšį įsimesti tualetinio popieriaus ritinėlį kai kurių darboviečių darbuotojams vis dar yra norma. Visgi darbdaviai tokį darbuotojų elgesį vadina tiesiog vagiliavimu. Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius.

Liaudies išmintis byloja – lengvų pinigų nebūna. Vis dėlto, yra žmonių, kurie vis vien tikisi rasti lengvų papildomų pajamų šaltinį, tačiau dažniausiai tokiais atvejais tiesiog pakliūva į sukčių pinkles. Šiais laikais tai vis dažniau nutinka internete – socialiniuose ar prekybos tinklalapiuose, skelbimų svetainėse.

Yra pasakymas, kad bloga reklama – irgi reklama. Visgi vieno prekybos tinklo parduotuvėse iškabinti plakatai su alkoholinio gėrimo reklama, kai kuriems pirkėjams, pasirodė mažų mažiausiai neetiška. Tačiau atsakingos tarnybos sako, kad jei reklama kažkam ir atrodo neetiška, ji teisės aktų nepažeidžia. Prekybos tinklo reklamoje greta vienas kito atsidūrė 2 skirtingų gamintojų džino buteliai. Atpažįstamo prekės ženklo butelis – juodame, o privataus tinklo gamintojo butelis – baltame fone.

Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. Kai kurie tyrimai rodo, kad tarp darbuotojų sustiprėjo lankstumo, papildomų laisvadienių ir grįžtamojo ryšio svarba, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis – net pakeitė savo kvalifikaciją.

Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas patenkino Teisingumo ministerijos ieškinį dėl Baltarusijos žurnalistų asociacijos (BŽA) likvidavimo, penktadienį pranešta BŽA kanale platformoje „Telegram“. Remiantis Aukščiausiojo Teismo sprendimu, BŽA atstovo argumentai prieš ieškinio tenkinimą yra nereikšmingi, o atsakovo atstovas „neteisingai supranta įstatymą“, sakoma pareiškime.

Penktadienio vakarą vėl įjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“. Dėl autotransformatoriaus bandymų jos pralaidumas prekybai nebuvo prieinamas nuo pirmadienio ryto. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad pagal pirminį planą jungtis turėjo pradėti veikti penktadienį ryte, tačiau savaitės viduryje bendrovė informavo elektros biržą „NordPool“, jog atjungimą turės pratęsti.

Išmaniųjų elektros skaitiklių diegimas prasidės 2022 metų pirmąjį pusmetį, nors buvo numatyta pradėti šiuos darbus dar šiemet. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) korekcijas motyvuoja būtinybe užtikrinti kibernetinį saugumą ir sumažinti bet kokias galimas grėsmes.

Mūsų šalies transporto įmonės konkuruoja su didžiausiomis Europos valstybėmis tokiomis kaip Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, pagal mokamų atlyginimų dydį tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, gabenantiems krovinius po Europos šalis. Jie dažiausiai uždirba nuo 2000 eurų į rankas. Ekspertų ir pačių vairuotojų vertinimu, tai – konkurencingas darbo užmokestis, be to, ir pagal minimalią algą Lietuvos transporto sektorius atsiduria šalių lyderių dešimtuke.

Siekiant supaprastinti galimybių paso išdavimą žmonėms, nesinaudojantiems elektronine bankininkyste, dar reikės Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Savo „Facebook“ paskyroje ministrė penktadienį tai pat informavo, kad Vyriausybei penktadienį rengiantis svarstyti galimybių paso išdavimo palengvinimus, Registrų centras jau baigia dėl to tartis su vaistinėmis ir kitomis įmonėmis.

Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ tęsia plėtrą Lietuvos miestuose. Dar šių metų pavasarį elektrinių „Bolt“ paspirtukų  nuoma pradėjo veikti Alytuje, Mažeikiuose ir Marijampolėje, vasaros pradžioje – Trakuose bei Tauragėje, o nuo šiol tvarią transporto priemonę paprastai išsinuomoti galės ir Kėdainių miesto gyventojai. Paspirtukų teiravosi patys gyventojai Į Kėdainių gatves išriedėjo apie 100 elektrinių paspirtukų.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją ketinama baigti kitų metų pavasarį, sako Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. „Pagal mūsų planą, dar vakar kalbėjomės su „Autokaustos“ (stadiono rangovo – BNS) direktoriumi, turim užbaigti balandį, gegužės pradžioje (2022 metais – BNS). Birželį mes turėtume turėti ten gerą renginį“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Matijošaitis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nuomojasi 25 gaisrines mašinas, kurių nuomos kaina dešimtmečiui 2,8 mln. eurų viršija pačių automobilių vertę, rašo portalas 15min.lt. Šias gaisrų gesinimo mašinas PAGD padaliniai po centralizuoto pirkimo išsinuomojo 2015 metų viduryje.

Penktadienį Vyriausybė spręs, kaip gyventojams palengvinti galimybių paso atsiėmimą. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta, Vyriausybė nuotoliniame pasitarime ketina priimti sprendimus, kuriais siekiama „padaryti kuo paprastesnį kelią atsiimti galimybių pasą“. Nuo rugsėjo vidurio rengiantis labiau apriboti veiklas neturintiems galimybių paso, Registrų centras šią savaitę pradėjo rengti keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams išsi...

Nuo rugsėjo 13 d. kirpyklose ir kitose grožio įstaigose bus galima lankytis tik su galimybių pasu. Kai kurie grožio specialistai jau dabar klientų prašo galimybių pasų ir pastebi, kad vyksta klientų persiskirstymas. Paskiepyti eina tik pas paskiepytus, o nepaskiepyti pamažu traukiasi į šešėlį ir priima neskiepytus klientus. Portalo tv3.lt skaitytoja Justina pasakojo, kad jau 5 metus lankosi pas tą pačią kirpėją. „Ji ne tik puiki specialistė, bet ir draugė.

Lietuva iš Afganistano parsiskraidino jau visus 176 mūsų šalyje prieglobsčio prašančius vertėjus ir jų šeimų narius. Kariuomenė skelbia daugiau vaizdų, kaip mūsiškiai Kabule rankiojo buvusius pagalbininkus. Tuom metu valdininkai Raseiniuose atvykėliams jau perka indus, virdulius ir netgi jungia šildymą, kad afganistaniečiai nesušaltų. Padalijus Lietuvos jiems skirtą sumą, kiekvienam afganistaniečiui tektų po beveik 3500 eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda duodamas interviu „Financial Times“ ir kalbėdamas apie suprastėjusius santykius su Kinija pabrėžė, kad Lietuva laikosi vertybinės užsienio politikos. Tiesa, verslo asociacijų vadovai tokią politiką kritikuoja sakydami, kad tai turės blogesnių ekonominių padarinių, nei garsiai kalbama. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Europos Komisija (EK) siūlo 2022 metais ir toliau riboti žvejybą Baltijos jūroje dėl prastos šių išteklių būklės. EK siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, išlaikyti dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių žuvų žvejybą siūlo mažinti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Valstybės valdoma energijos gamintoja „Ignitis gamyba“ ketvirtadienį pasirašė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtrai skirtą 265,34 tūkst.

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo šiemet planuoja sulaukti 63 mln. eurų paramos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei.  Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021-2022 metams, praneša Energetikos ministerija.  „Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį po susitikimo su Prezidentu teigė, kad Vyriausybės prioritetas – mažinti pagyvenusių žmonių skurdą. Todėl žada, kad po 3 metų vidutinė pensija sieks daugiau nei 500 eurų. Ministrė pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties siekiama didinti ir spartinti pensijų indeksavimą nei dabar numatyta teisės aktuose. „Šiandien Prezidentui buvo pristatytas pensijų keitimo modelis ir pagyvenusių asmenų atstovams.

Dar visai neseniai Lietuva nusprendė pasirūpinti Lietuvoje esančiais nelegaliais migrantais. Buvo nuspręsta už daugiau 724 mln. eurų pirkti modulinius namelius, kurie būtų skirti migrantų apgyvendinimui. Kiek vėliau paaiškėjo, kad pasieniečiai tokį pirkimą sustabdė, o dabar jį vėl ruošiasi atnaujinti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) dabar jau skelbia, kad pirkimas už 724 mln.

Vidutinė pensija su būtinuoju stažu 2024 metais galėtų pasiekti 565 eurus, tačiau politikai turi drausmingai laikytis kasmetinio pensijų didinimo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Tikslas yra pasiekiamas, tačiau labai svarbu, kad politikai laikytųsi drausmingai kasmetinio pensijų didinimo.

Dėl naujo minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio turėtų būti sutarta artimiausiomis savaitėmis, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Manau, kad per keletą savaičių paaiškės tas skaičius“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ji. M. Navickienės teigimu, kitą savaitę jos vadovaujama ministerija savo siūlymą pateiks Vyriausybei. „Manau, kad kitą savaitę turėsime konkrečius skaičius, kuriuos aptarsime Vyriausybės pasitarime.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Rugpjūtį, palyginti su liepa, krepšelis pabrango 0,62 euro (1 proc.), bet buvo 2,72 euro (4,7 proc.) pigesnis nei praeitų metų rugpjūčio mėnesį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu liko „Maxima“, krepšelio kainą mažinusi 0,56 euro iki 47,95 euro.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį lankysis Prienuose, kur vietos savivaldos atstovams, visuomenei ir žiniasklaidai pristatys pradedamą kelio ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukciją bei numatomus darbų etapus iki 2026 metų pabaigos. M. Skuodis yra sakęs, jog pagrindiniai rangos darbai galėtų vykti 2023–2024 metais, kurie šiuo laikotarpiu sutaps magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija.

Nuo rugsėjo 13-osios Galimybių pasą (GP) privalės turėti visi, norintys keliauti tolimojo susisiekimo autobusais ar traukiniais. Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) pritaria Vyriausybės sprendimui, nors ir mato kai kurių nesklandumų, galinčių kilti jį įgyvendinant. Įžvelgia problemų Bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius pabrėžia, jog daugiausia problemų gali kilti autobusų vairuotojams. „Nemaža dalis keleivių autobusų bilietus įsigyja internetu.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei senjorus vienijančių asociacijų atstovais aptars pensijų augimą.  Kaip BNS teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime bus kalbama apie spartesnio pensijų augimo tęstinumą po 2022 metų. Vyriausybė liepos pradžioje pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas.

Galimybių pasus turintys gyventojai suskubo apsaugines kaukes nusimesti ne tik kavinėse ar restoranuose, bet ir pavežėjų automobiliuose. Vežėjai perspėja, kad kaukės vis dar būtinos. O jas nusimetusiems keleiviams gali būti pritaikyta bauda iki 1500 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Agnė pasakojo, kad praėjusį savaitgalį pavežėjo „Bolt“ paslaugomis naudojosi 3 kartus. Moteris nustebo, nes kaukes dėvėjo ne visi vairuotojai.

Vilniaus savivaldybės taryba ragina Vyriausybę nestabdyti Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos projekto ir planų įrengti čia Vilniaus kongresų centrą. Po Vyriausybės išsakytų dvejonių dėl daugiau nei penkerius metus svarstomo projekto ateities, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje sostinės politikai akcentavo, kad atsisakius idėjos, miestas, valstybė ir verslas toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti baldų gamybos įmonė „Vilmers“ planuoja investuoti 20 mln. eurų bei sukurti 300 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė su bendrove ketinanti pasirašyti stambaus projekto investicijų sutartį pagal žaliojo koridoriaus priemonę. „Ministerija teigiamai įvertino bendrovės „Vilmers“ paraišką.

Su „Teltonika“ susijusi  bendrovė „Power Group Property“ už 12,1 mln. eurų įsigijo buvusią Vilniaus infekcinę ligoninę. Kaip pranešė valstybės įmonė „Turto bankas“, buvusios ligoninės Žvėryno mikrorajone pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta trečiadienį. Pastatų kompleksas aukcione parduotas dar liepos 29-ąją, jame iš viso varžėsi aštuoni dalyviai, „Power Group Property“ pasiūlė didžiausią kainą už objektą.

Į profsąjungas plūsta nepatenkintų darbuotojų skundai, kad juos spaudžia darbdaviai – verčia skiepytis, o to nepadariusiems, liepia testuotis už savo pinigus. Pasak profsąjungų, verslininkai darbuotojams nurodo net privačias klinikas, kuriose šie turėtų pasidaryti testą.

Lietuvos sprendimas atidaryti Taivano atstovybę gerokai įpykdė Kiniją. Ši savo ruožtu jau ėmesi mūsų šalies ekonomikai kenkiančių veiksmų – stabdomi krovininiai traukiniai į Lietuvą, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai. Ekonominei situacijai nepadeda ir santykiai su nedemokratiniu Baltarusijos režimu. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Technologijų bendrovė „Wolt“ planuoja metų pabaigoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atidaryti nuosavų parduotuvių ir šiuo metu Baltijos šalyse samdo darbuotojus, kurie užims vadovaujančias pareigas naujame verslo segmente. Pagal parduotuvių „Wolt Market“ koncepciją, bus siūloma 1,5–2 tūkst. skirtingų prekių pristatymo į namus per 15–20 minučių paslauga, rašoma „Wolt“ paskelbtame pranešime.

Naujausi tyrimai rodo, kad pandemijos metu didelė žmonių dalis privalėjo atsisakyti pirkinių, trečdalis jų per pastaruosius metus tai darė dažniau nei įprastai. Viena to priežasčių – sumažėjus finansams, žmonės nenorėjo skolintis iš artimųjų. Specialistai tikina, kad paskolos iš šeimos narių ar draugų – tiksinti bomba.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su gyvybės mokslų sektoriaus atstovais aptarė šiuo metu planuojamus veiksmus skatinant gyvybės mokslų industrijos augimą. „Lietuva turi ambicingą tikslą – įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių ir pasiekti, kad šio sektoriaus dalis 2030 m. sudarytų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus.

Nuo rugsėjo 13 dienos prekybos tinklas „Lidl“ skelbia rudens darbo laiką – dalis parduotuvių nuo šios dienos darbą pradės anksčiau, dalis – viena valanda vėliau. Keisis ir Palangoje esančios „Lidl“ parduotuvės darbo laikas – nuo rudens jis bus trumpinamas. Atsižvelgiant į pirkėjų patogumą ir pamėgtų vasaros maršrutų kryptis, vasaros metu dalis parduotuvių dirbo ilgiau, o prasidėjus rudens sezonui, grįžtama prie rudenį patogesnio darbo laiko, rašoma pranešime žiniasklaidai.