Lietuvos verslas

Šiandien, penktadienį, vilniečiai turės galimybę skiepą nuo COVID-19 gauti atvykę prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje, Naujojoje Vilnioje, adresu Pramonės g. 17A. Prie parduotuvės visų norinčiųjų nuo 16 iki 20 val. lauks Vilniaus miesto savivaldybės skiepų autobusiukas. Norintys gauti skiepą, kviečiami stoti į gyvą eilę, iš anksto registruotis nereikia, užteks tik su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš viso pasiskiepyti galės apie 300 norinčiųjų.

Šią savaitę, antradienį, iš Kinijos į Lietuvą išvyko kol kas paskutinis tiesioginis krovininis traukinys. Kaip BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas, tolesnių šių traukinių reisų kol kas nėra numatyta. Du nesusiję šaltiniai BNS informavo, kad Kinijos geležinkelių įmonė „China railway container transport corp.“ (CRCT) klientams Lietuvoje neoficialiai pranešė, jog tiesioginiai traukiniai iš Siano (Xian) į Vilnių galbūt nebevažiuos maždaug vienerius metus.

Valdymo koordinavimo centras (VKC) penktadienį pristatys valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos rezultatus. Bus apžvelgti 2020 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) portfelių metiniai rezultatai bei diskutuojama aktualiausiais valdysenos klausimais, pranešė centras.

Gali būti, kad jau šį rudenį lietuviai turės galimybę be persėdimų vykti nauja, bet tolima atostogų kryptimi. Tokią žinią šią savaitę paskleidė viena Lietuvos kelionių agentūrų, o socialiniame tinkle apie skrydžio ypatybes pasidalijo Lietuvos lėktuvų stebėtojų puslapis. Keliones vykdysianti agentūra naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad viskas suplanuota ir kol kas nėra priežasčių, kodėl skrydis turėtų neįvykti.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė sparčiau nei planavo anksčiau didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Kadangi dalis įmokų ir išmokų yra susijusios su ja, atitinkamai didės ir gyventojų mokėtinos ar gautinos sumos. Šiuo metu MMA, kuri gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurus. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo kitų metų siūlys MMA didinti iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.

Lietuvos banko vadovas patvirtino iki lapkričio ketinantis pertvarkyti centrinio banko struktūrą, visų pirma atsisakant keturių didžiausių padalinių, vadinamų tarnybomis. Gedimino Šimkaus teigimu, taip siekiama atsisakyti perteklinės hierarchijos ir atsakomybę už sprendimus perduoti žmonėms, kurie juos priima. „Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS sakė G. Šimkus.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pirmieji išbandė naują popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre. Nuo šio ketvirtadienio gyventojai galimybių pasus gali nemokamai atsispausdinti visuose Lietuvos pašto skyriuose. „Tol, kol galimybių pasas leidžia mums per pandemiją gyventi kiek įmanoma laisvesnį ir nesuvaržytą gyvenimą, šio paso prieinamumas gyventojams yra kertinis dalykas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad viešųjų finansų deficitas šiemet bus kiek mažesnis nei suplanuotas 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kitąmet dėl migrantų krizės ir besitęsiančios pandemijos jis gali būti didesnis nei prognozuojami 3,5 proc., rašo „Verslo žinios“.  „Metų viduryje pataisius 2021-ųjų biudžetą buvo numatyta, kad deficitas sieks apie 6,5 proc. BVP. Bet tikėtina, kad metų pabaigoje jis bus kiek mažesnis“, – interviu dienraščiui sakė finansų ministrė.

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai Lietuvoje, „Lemon Gym“ sporto klubo klientai sulaukė pranešimų, kad nuo šiol paslaugomis galės naudotis tik su galimybių pasu. „Informuojame, kad nuo 09.13, pagal Vyriausybės nutarimą, sporto klubų paslaugos bus galimos tik klientams turintiems galimybių pasą. Norint išvengti nepatogumų, kviečiame visus, turinčius galimybių pasą, jau dabar jį parodyti Lemon sporto klubo registratūros darbuotojui.

Lietuva pradeda naują turistų pritraukimo į šalį kampaniją „Trečioji nakvynė“. Šia akcija siekiama pailginti turistų buvimo laiką šalyje. Apsistojus Lietuvoje bent dvi naktis, didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengtų valstybė.    „Pandemija neigiamai paveikė apgyvendinimo paslaugų verslą ir visą turizmo sektorių. Nauja rinkodaros priemonė skirta Lietuvos žinomumui bei patrauklumui ir atvykstančiųjų srautams didinti.

Rugsėjo 13 d., Vyriausybės sprendimu, įsigalioja reikalavimas keliaujantiems tarpmiestiniu viešuoju transportu turėti galimybių pasą. „Lietuvos geležinkeliai“ įspėja keleivius, kad jie bus tikrinami prieš įlipant į traukinį – dėl to į stotį patariama atvykti anksčiau nei įprastai. „Per visą COVID-19 pandemiją užtikriname saugias keliones traukiniais, o praėjusių metų pavasarį, per patį piką, buvome vieninteliu vežėju, vykdžiusiu tarpmiestinį susisiekimą.

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Pasaulio rinkose išliekant aukštoms elektros ir dujų kainoms artimiausiu metu joms mažėti sąlygų Lietuvoje nėra, o tai neabejotinai didins infliaciją, teigia verslo atstovai ir analitikai. Kai kurie jų perspėja, kad sąskaitų už energiją problema gali paaštrėti ir net sukelti politinių įtampų metų pabaigoje, be to, tai darys įtakos elektros rinkos liberalizavimo procesui.

Gyventojai pastebi, kad pastaruoju metu brangsta beveik viskas – prekės parduotuvėse, įvairios paslaugos, netgi energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, elektra. Dalis gyventojų skaičiuoja, kad už elektrą šiemet jau mokėjo daugiau nei pernai. Specialistai pažymi, kad gyventojai, suskubę pasirinkti naują tiekėją, šiek tiek sutaupė. Kiti tuo metu gali ir toliau mokėti daugiau. O gyventojai laiku nepasirinkę elektros tiekėjo apskritai gali likti be elektros.

Ne visi elektrinius paspirtukus naudoja pagal paskirtį. Štai vieni jaunuoliai išsinuomotus paspirtukus nuo tilto mėto žemyn į upę, laužo ir kitaip gadina. Paspirtukus nuomojanti bendrovė įspėja, kad kaltininkus padės surasti policija, o šie turės atlyginti žalą. O jų paskyra nuomos programėlėje bu užblokuota. Portalo tv3.lt skaitytojai pasidalijo socialinio tinklo „TikTok“ vaizdo įrašais. Juose užfiksuoti „Bolt“ paspirtukus niokojantys jaunuoliai.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankysis Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre, kur pirmieji išbandys nuo šio ketvirtadienio startuojančią popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą. Gyventojams atsiveria daugiau galimybių patogiai ir nemokamai atsiimti galimybių pasą – nuo rytojaus tai bus galima padaryti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ir vaistinėse.

Liko mažiau nei dvi savaitės iki rugsėjo 13 d., kai turėtų įsigalioti Vyriausybės nutarimas, nustatantis naujus ribojimus gyventojams, kurie neturi galimybių pasų. Vienas iš tokių ribojimų – draudimas be galimybių paso lankytis didesnėse kaip 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse. Sprendžiant iš didžiausias pagal darbuotojų ir parduotuvių skaičių prekybos tinklo „Maxima“ komentaro portalui tv3.lt, į tinklo parduotuves galimybių paso neturintys pirkėjai nebus įleidžiami apsaugos.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.

Sparčiau didinama minimali alga didžiausią poveikį turės iki 1000 eurų uždirbantiems asmenims, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tikimasi, kad didesnis uždarbis paskatintų nedirbančius gyventojus grįžti į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  „Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, uždirbančius iki 1000 eurų.

Trečiadienį vykusiame pasitarime ministrų kabinetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlyginį siūlo didinti sparčiau nei ketino anksčiau. Tiesa, naujas pasiūlymas vis tiek netenkina nei darbdavių nei darbuotojų atstovų. Pastarieji reikalauja dar didesnio pakėlimo, tuo metu kai kurie verslai tikina, kad ir lėtesnis didinimas gali baigtis liūdnai.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,9 punkto, o per mėnesį – 0,3 punkto ir liepą buvo 7,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,9 proc. – atitinkamai 0,7 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 6,5 proc.

 Druskininkų viešbutis „Pušynas“ uždaromas renovacijai, todėl jo valdytoja atleidžia beveik visus įmonėje dirbančius žmones. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Pušyne“ šiuo metu dirba 36 žmonės.  „Pušyno“ vadovas Skirmantas Rumševičius BNS sakė, kad darbuotojai atleidžiami, nes viešbutis užsidaro metų trukmės renovacijai.

Vyriausybei ketinant minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet didinti nuo 642 iki 730 eurų, profsąjungų atstovai sveikina tokį sprendimą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau. Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.

Rugsėjo 1 d. baigėsi tolerancijos laikotarpis, susijęs su atsakomybės taikymu dėl Savininko deklaravimo kodo (SDK) pažeidimų, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija. Tolerancijos laikotarpiu kontroliuojančios institucijos siekė ne bausti, o įspėti, padėti ištaisyti klaidas, suteikti informacijos apie gegužės 1 d. įsigaliojusią transporto priemonių savininkų registravimo tvarką.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo MMA nuo sausio didinti 88 eurais, arba 12 proc., BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Artėjant rugsėjo 13-ajai, kai žmonės bus aptarnaujami tik su galimybių pasu, prekybininkai intensyviai tam ruošiasi. Tačiau ne visi jų žino, kaip įgyvendins naujas taisykles, be to, baiminamasi chaoso ir konfliktų.  Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, prekybos įmonės kuria instrukcijas darbuotojams, kurie turės tikrinti klientus, tačiau tą padaryti sudėtinga – nėra pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti.

Valstybės valdomas Pagalbos verslui fondas nuo anksčiau planuoto 1 mlrd. eurų mažėja iki 255 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybei teikiamas bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ verslo planas numato, kad iki 2028 metų bus investuota 254,9 mln. eurų.  Kaip BNS komentavo fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), jis planuoja augti tik tiek, kiek verslui reikės finansinės pagalbos.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų pradžios didinti 88 eurais – iki 730 eurų, BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Vasara baigiasi, bet kaimo turizmo sektoriaus atstovai sako, kad sezonas – dar ne. Vis dėlto, kuo labiau į rudenį, tuo daugiau neaiškumų – mat ir su esamais ribojimais ne visi verslininkai supranta, kaip turi dirbti, o galimybių pasui tapus privalomu, tikėtina, iškils daugiau neaiškumų. Apie tai su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadove Agne Vaitkuviene „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjosi žurnalistas Tomas Loiba.

Baigiantis vasarai ir prasidedant naujiems mokslo metams, nemažai gyventojų susiduria su trumpalaikiu pinigų stygiumi. Tačiau jau netrukus „Sodra“ pradės mokėti rugsėjo mėnesio išmokas. Kai kurias išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, o kai kurios – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis.

Švedijos sunkvežimių gamintojai „Scania“ laikinai sustabdžius  gamybą, vilkikų pardavimai sustoti neturėtų, tačiau jau priimti užsakymai gali kiek vėluoti. „Šių detalių (lustų – BNS) stoka krečia visą automobilių pramonę, ne tik „Scania“. Užsakymai nesustoja, jie priimami, tačiau šių užsakymų įvykdymas pasistums keletą dienų“, – BNS informavo „Scania Lietuvos“ prekybos direktorius Ramūnas Saveikis.

Tabako ir alkoholio kontrolės specialistai skaičiuoja, kad šiemet jau jau penkiolikta rugsėjo pirmoji – be alkoholio. Tad primena, kad alkoholinius gėrimus šiandien dar galima įsigyti, o rytoj, rugsėjo 1 d. jais nebus prekiaujama. O prekybininkams, kurie nesilaikys įstatymo grės bauda nuo 289 iki 1448 eurų.

Būsto įperkamumo rodikliai Lietuvoje artimiausiu metu gali prastėti, tačiau situacijos nekilnojamo turto (NT) rinkoje dramatizuoti nereikėtų, sako SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šiemet po ilgos pertraukos būsto kainos Lietuvoje auga sparčiau nei darbo užmokestis, tačiau skirtumas nėra didelis – tik apie 3 procentus.

Internetinė parduotuvė „Barbora“ praneša keičianti naujokų atlygio politiką bandomuoju laikotarpiu prekių surinkėjams ir kurjeriams. Naujokams sudarys tokias pat galimybes užsidirbti kaip ir dirbantiems ilgesnį laiką – taikys vienodą bazinį atlyginimą nuo pirmųjų darbo dienų, informuoja bendrovė. Šiuo metu įmonė ieško apie 200 kurjerių ir prekių surinkėjų – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Lietuvos gamybos įmonėms pasiekus pajėgumų lubas, trūkstant įrangos bei žaliavų, pramonė privalo didinti investicijas į naujus pajėgumus, sako SEB ekonomistas. Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad gamybos apimtys palyginamosiomis kainomis jau yra apie 15 proc. didesnės, nei prieš pandemiją.  „Žiūrint į artimiausių mėnesių projekcijas galvojame, kad pradedama atsimušti į lubas ir tokio augimo nebeturėsime.

 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo dėl tiesioginių išmokų lubų kol kas nėra, o su Europos Komisija (EK) vyksta konsultacijos. Taip jis antradienį kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komitete, pasak kurio narių, pasirodė žinių, jog ministerija kreipėsi į EK dėl tiesioginių išmokų ribojimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį, rugpjūčio 31 dieną, lankėsi VĮ „Registrų centre“. Ministrė aptarė ne tik galimybių paso išdavimo iššūkius, bet ir duomenų saugumo ir prieinamumo problemas. Taip pat komentavo artėjantį gyventojų protestą ir pastebėjo, kad savo nuomonę gali visi išsakyti. Tačiau valdžios sprendimų šiuo metu neketinama keisti. A. Armonaitė po apsilankymo „Registrų centre“, sakė, kad buvo aptartos 4 svarbios temos.

Daugėja Lietuvos transporto įmonių, atidarančių padalinius užsienyje – vien Lenkijoje tokių jau veikiančių arba besikuriančių įmonių yra beveik 500. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos jos valdys apie 4-4,5 tūkst. vilkikų, antradienį pranešė  Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto įmonės dažniausiai atidaro padalinius ir antrines įmones užsienyje, nenutraukdamos veiklos Lietuvoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

Prokurorams baigus ikiteisminį tyrimą dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“, pastaroji pareiškė atkursianti pažeistą aplinką, sieksianti susitaikyti su valstybe bei kuo greičiau nutraukti baudžiamąjį procesą.

SEB bankas 0,3 punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,3 proc. – sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 3,6 proc., o 2023 metais – 3,3 proc., teigiama antradienį paskelbtame naujausiame SEB Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“. Gegužės mėnesį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos BVP augs 3,8 procento.

JAV šią vasarą įvedus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas dar nėra aiškus. Susisiekimo ministro teigimu, JAV sankcijų įgyvendinimas faktiškai yra šalies bankų rankose. Marius Skuodis teigia, jog JAV sankcijas Europoje iš esmės įgyvendina komerciniai bankai. „Nors JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, bankų vaidmuo užtikrinant operacijas yra esminis.

Šiemet rugsėjo 1-ajai gėlėmis moksleivių tėvai rūpinasi skirtingai – vieni užsisako iš anksto, kiti laukia paskutinės minutės, nes nėra tikri, ar šventė įvyks, sako gėlių pardavėjai. Anot prekybininkų populiariausia šventės gėlė – kardelis. O jo kaina skirtingose prekybos vietose svyruoja nuo keliasdešimties centų iki kelių eurų. Kitų, taip pat mėgstamų, rudens gėlių žiedų kainos Vilniuje ir Kaune šiemet taip pat kai kur skirtingos.

Į Lietuvą atskraidinus lietuvių kariams padėjusius vertėjus dabar jais pasirūpinti turės valstybė. Pabėgėliai galės gauti kelias išmokas, jiems bus padedama integruotis ir bus sukuriamos būtinosios gyvenimo sąlygos, teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Ministrė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atskleidė, kiek siekia išmokos, ir paaiškino, kokios tiksliai paslaugos ir pagalba jiems bus suteikta.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad jau nuo rugsėjo pirmosios visi veisimui naudojami gyvūnai augintiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie parduodami, ar ne, privalo būti suženklinti mikroschemomis bei registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ir toliau galioja įpareigojimas, jog parduodami ar perduodami gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis iki jų pardavimo ar perdavimo momento.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Daugėjant įmonių, savanoriškai aptarnaujančių tik galimybių pasą turinčius klientus, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad anksčiau nei privaloma tai daryti dažniau renkasi verslo viešbučiai ar maitinimo įmonės, kur žmonių srautai yra mažesni. „Tarkime, SPA viešbučiuose yra labai dideli žmonių srautai ir dar yra užimtumas, kuris rugsėjį mažės, o verslo viešbučiuose yra mažesnis užimtumas.