„Nors, palyginti su ikipandeminiais 2019 metais, padaugėjo apklaustųjų, kurie savo finansinę padėtį įvertino prasčiau, vis dėlto antraisiais pandemijos metais matome ženklų, kad neapibrėžtumo jau mažiau ir ateities perspektyvas namų ūkiai yra linkę vertinti drąsiau. Tą rodo ir išaugusi ketinančiųjų ateityje skolintis didesniems pirkiniams dalis“, – pranešime žiniasklaidai sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
„Tiesa, absoliuti apklaustųjų dauguma numato, kad kainos kils, o tai gali tapti nauju iššūkiu valdant asmeninius finansus“, – pridūrė ji.
Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų prognozavo, kad per artimiausius metus bendras kainų lygis augs. Labiausiai gyventojus neramina kylančios komunalinių paslaugų kainos – jų baiminasi daugiau kaip 40 proc. respondentų. Kaip veiksnius, kelsiančius didžiausią susirūpinimą ateityje, beveik kas penktas nurodė pajamų sumažėjimą, o kas dešimtas – kylančias maisto produktų ir kuro kainas.
Nurodžiusiųjų, kad pajamos sumažėjo, dalis sudarė 43 proc., atsakiusiųjų, kad padidėjo – 22 procentai. Respondentai, atsakę, kad jų pajamos nepakito, sudarė 35 procentus.
Apklaustųjų, pajutusių dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, padaugėjo nuo 52 proc. iki 63 procentų. Mažiausią karantino poveikį pajuto vyresnio amžiaus grupei (50 metų ir daugiau) priklausantys namų ūkiai – beveik pusė nurodė nepajutę jokio poveikio.
Apie 70 proc. namų ūkių savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai – ši dalis, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, sumažėjo 9 procentiniais punktais. Savo finansinę būklę vertinančiųjų blogai dalis išaugo iki beveik trečdalio: labiausiai išaugo teigiančiųjų, kad pinigų maistui pakanka, tačiau sunku nusipirkti drabužių, dalis. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė, kad pinigų maistui ir drabužiams pakanka, tačiau neužtenka stambesniems pirkiniams.
Palankiausiai savo finansinę padėtį įvertino 30–49 metų amžiaus ir mažesnių miestų gyventojai.
Beveik aštuoni iš dešimties respondentų planuoja pajamas bei išlaidas ir siekia sutaupyti, o beveik šešiems iš dešimties per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 eurų, taip teigė 44 proc. respondentų, kuriems per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti.
Svarbiausia taupymo priežastis tebebuvo nenumatytos išlaidos ateityje (57 proc.), tačiau didžioji dalis apklaustųjų neturi rekomenduojamo 3–6 mėnesių pajamų rezervo ir per metus ši dalis paaugo 11 procentinių punktų. Beveik pusė namų ūkių pageidautų uždirbti daugiau kaip 2 tūkst. eurų pajamų į rankas, kad bent dalį lėšų pavyktų atsidėti taupymui.
Pagrindinėmis namų ūkių taupymo ir investavimo priemonėmis ir toliau buvo sąskaita banke arba kredito unijoje ir santaupos grynaisiais pinigais – taip teigė kiek daugiau nei šeši iš dešimties namų ūkių, kuriems per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti.
Daugiau kaip pusė respondentų patraukliausia investicija įvardijo būstą arba kitą nekilnojamąjį turtą (NT). Tiesa, lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių per metus smarkiai pakito – nuo 44 proc. iki 70 proc. išaugo dalis manančių, kad per artimiausius metus kainos augs, ir beveik perpus (iki 13 proc.) sumažėjo teigiančių, kad kainos kris.
Teigiančių, kad šiuo metu yra palankesnis metas parduoti būstą, respondentų dalis išaugo 35 procentiniais punktais iki 51 proc., o manančių, kad būstą reikėtų įsigyti, minimaliai sumažėjo iki 48 procentų. Atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, didmiesčiuose gyvenantys namų ūkiai kur kas dažniau vertino, kad šiuo metu yra palankesnis metas būstą pirkti, o mažesniuose miestuose ir kaimuose gyvenantys respondentai – kad palankesnis metas parduoti.
Dešimtadalis apklaustųjų per artimiausius metus ketina pasiskolinti pinigų. Dauguma pasiskolintas lėšas skirtų didesniems pirkiniams – daugiau kaip trečdalis šias lėšas investuotų į NT – nuosavą būstą, žemės sklypą, sodybą ar panašiai, o daugiau kaip ketvirtadalis skolintųsi automobiliui įsigyti. Tarp jau turinčių finansinių įsipareigojimų respondentų daugėjo teigiančių, kad turimi įsipareigojimai nėra našta, – taip nurodė beveik šeši iš dešimties namų ūkių.
