Atsisako darbo, nes neturi galimybių paso: 900 eurų nedarbo išmoka vietoje atlyginimo

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų. 

Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

„Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų spalio 1 d. registruota bedarbiais Lazdijų (21,5 proc.) ir Ignalinos (18,1 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka Neringoje (5,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (6,4 proc.).

Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose – 8,9 proc., daugiausiai Kaune – 12,3 proc.“ – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Negali įsidarbinti, nes neturi galimybių paso?

Užimtumo tarnybos atstovė pastebėjo, kad paprastai žmonės įsidarbina su neterminuota darbo sutartimi per 10 mėnesių. Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, sunkiau įsidarbinti žmonėms virš 50 metų. Jų darbo paieškos užtrunka 2 mėnesiais ilgiau nei 30–49 metų gyventojų.

„Dar Užimtumo tarnyba įžvelgia tam tikras tendencijas, susijusias su galimybių paso ribojimais. Darbus palieka žmonės ir iš statybų, pervežimo, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektorių. Užimtumo tarnyba pastaraisiais mėnesiais fiksavo šiek tiek didėjantį bedarbių skaičių. Rugsėjį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 3,7 tūkst. daugiau nei rugpjūtį.

Pagal paskutinės darbovietės veiklą, daugiausiai registravosi asmenų, netekusių darbo apdirbamosios gamybos (10,1 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (9,9 proc.) įmonėse. Iš statybos įmonių registruota 6,2 proc. asmenų“, – komentavo M. Jankauskienė.

Anot jos, teigti, kad visi šie žmonės darbus paliko dėl tvarkos, susijusios su skiepais ir testavimu, negalima.

„Tačiau dalis darbuotojų būtent tai įvardija kaip vieną iš priežasčių. Užimtumo tarnybos konsultantams kaip pagrindinės išėjo iš darbo priežasties jie nenurodo skiepijimosi būtinybės ar galimybių paso turėjimo, tačiau viena iš priežasčių tai galėtų būti.

Taip pat pastebime, kad yra darbo ieškančių asmenų, kurie aiškindami, kad neturi galimybių paso vengia priimti darbo pasiūlymus. Vėliau tik išsiaiškiname, kad galimybių pasus tie žmonės vis tik turi“, – pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė.

Didmiesčiuose įsidarbinti lengviau

Užimtumo tarnybos specialistė atkreipė dėmesį, kad dauguma laisvų darbo vietų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didesniuose miestuose, todėl ir įsidarbinti čia didesnės galimybės nei mažuose miestuose ar atokesnėse vietovėse.

REKLAMA

„Vertinant darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykį šalies darbo rinkoje ir apskrityse, pastebime, kad tam tikrų profesijų darbuotojų trūksta konkrečiose šalies vietose.

Pavyzdžiui, šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus apskrityje labiausiai trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, parduotuvių pardavėjų, virėjų, autobusų ir troleibusų vairuotojų, specialistų grupėje – reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavimo atstovų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų ir kt.

Klaipėdos apskrityje – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių. Kauno apskrityje – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, parduotuvių pardavėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų ir t.t.“ – trūkstamas profesijas vardijo M. Jankauskienė.

Atsisakyti darbo dėl galimybių paso negalima

M. Jankauskienė teigė, kad galimybių pasas darbo ieškantiems klientams neapriboja įsidarbinimo galimybių.

„Paslaugos yra teikiamos visiems klientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybių pasą. Todėl galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas, kaip svarbi ir pateisinama priežastis atsisakyti  Užimtumo tarnybos paslaugų.

Taip pat gyventojai negali atsisakyti darbo motyvuodami tuo, kad neturi galimybių paso. Jeigu žmonės vis tiek atsisako darbo, jie gali netekti bedarbio statuso 6 mėnesiams. O tam, kad užtikrintų įdarbinimo tarpininkavimo procesus, Užimtumo tarnyba suaktyvino įdarbinimo paslaugų teikimą. Naudojamos nuotolinės atrankos galimybės arba, esant dideliam darbuotojų poreikiui, organizuojamos pirminės ir antrinės darbuotojų atrankos klientų aptarnavimo skyriuose, laikantis visų saugumo priemonių“, – pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė.

REKLAMA

Nedarbo išmoka

Užsiregistravę į Užimtumo tarnybą gyventojai dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į „Sodrą“.

„Išmoka skiriama žmonėms, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. jie dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Taip pat iki įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą gyventojai privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių

Į šį laikotarpį įeina įvairūs laikotarpiai, pavyzdžiui, laikas, kai žmogus gavo darbo užmokestį, nedarbo ar dalinio darbo išmokas. Taip pat gavo socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros arba ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas. Galioja ir darbo stažas įgytas užsienyje“, – informavo „Sodra“.

Anot jos specialistų, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.

„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 149,39 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos. Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

2021 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.

Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?

„Sodra“ pateikė pavyzdį.

„Tarkime, asmuo 2021 m. sausio mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 149,39 euro. Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2020-11-30 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.

REKLAMA

Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 800 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 310,32 euro. Tad iš viso sausį žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 149,39 euro + 310,32 euro = 459,71 euro“, – skaičiavo „Sodra“.

Anot jos, didžiausia nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šis šiuo metu siekia 1566,40 euro.

„Gyventojų, kurie kreipėsi dėl nedarbo išmokos skyrimo 2021 m. III ketvirtį didžiausia nedarbo išmoka gali siekti 876,13 euro, t. y. 58,18 proc. nuo užpraeito ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio, o žmonių kurie kreipsis 2021 m. IV ketvirtį maksimali išmoka sieks 904,35 euro.

2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, mažiausias išmokas nuo 149 iki 180 eurų gavo 0,3 tūkst. žmonių, o didžiausias nuo 860 iki 900 eurų gavo 1,6 tūkst. gyventojų“, – skaičiavo „Sodra“.

Ji pastebėjo, kad nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą arba praėjus 3 mėnesiams, jeigu žmogus iš darbo buvo atleistas dėl jo paties kaltės.

„Nedarbo išmoka yra mokama 9 mėnesius. Išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas 2 mėnesiams, jei jos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus žmogui yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija“, – komentavo „Sodra“.

Kaip teigiama jos komentare, taip pat išmoka gali būti pratęsta 30 dienų, jei išmokos mokėjimo metu gyventojas tapo laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos.

„Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek žmogus sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Taip pat išmoka gali būti pratęsta nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei moteriai nedarbo išmokos mokėjimo metu buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.

Nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas gavus duomenis iš Užimtumo tarnybos. Jeigu žmogus įsidarbina, bet neišdirba ilgesnio nei 6 mėnesių laikotarpio, jam nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, bet vėl gali būti atnaujinamas. Jeigu gyventojas dirba nelegaliai, jis turi grąžinti nedarbo išmokos pinigus, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbantis asmuo apie tai pranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų“, – sakė „Sodra“.


Rašyti komentarą...
G
Giedrius
2021-10-23 17:39:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš irgi meciau darbą,nes spaude dėl galimybiu paso, iš ko gyvenu?pas tėvus apsigyvenau, savo butą isnuomojau, pragyvenimui uztenka,lauksiu kol cirkas baigsis,jei reikės nedirbsiu porą metų jėga
Atsakyti
-52

A
Arvydas_m
2021-10-23 19:14:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Giedrius Daugiau tokių atsirastų ir baigtūsi cirkas, bet žmonės panašu pasiilgo neįperkamo maisto, eilių ir senų gerų jiems laikų.
Atsakyti
-21

A
Aplenkė mokytojo atlyginimą.
2021-10-23 15:04:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Oho
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (138)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų