Lietuvos verslas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų vieningiau reaguoti Kinijos spaudimą Lietuvai. „Yra labai svarbu turėti europinį palaikymą. Lietuva visada siekė turėti europinį dialogą su Kinija 27+1, ir čia yra, matyt, ta proga, kur tas 27+1 pagaliau turi parodyti, kad realiai egzistuoja kaip formatas. Nes šiandien tai gali būti Lietuva, rytoj tai gali būti bet kuri kita šalis“, – penktadienį paskelbtame interviu delfi.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta iš  užsienio investuotojų Lietuvoje gavusi informacijos apie patiriamą spaudimą iš Kinijos.  „Gavome Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi, adresuotą užsienio reikalų ministrui ir man. Mes su investuotojais nuolatos bendraujame ir tiesiogiai. Tas nerimas buvo išsakytas mums ir dar kiek anksčiau“, – interviu delfi.lt sakė A. Armonaitė.

Dažniausiai atlyginimus už gruodį įmonės savo darbuotojams išmoka mėnesio pabaigoje. Anot buhalterių, tokia tvarka taikoma, kad nauji metai būtų pradedami be skolų darbuotojams. Vis tik specialistai skaičiuoja, kad ne visiems darbuotojams apsimoka atlyginimus gauti gruodį, esą tai priklauso nuo algos dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.

Aplinkosaugininkai sveikina miestų iniciatyvas atsisakyti fejerverkų, ragina jų atsisakyti ir gyventojus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.

Vilniuje veikianti bendrovė Laidojimo paslaugų centras grąžins pinigus už nepilnai suteiktas paslaugas daliai klientų, kurie 2021 metais pasinaudojo artimųjų palaikų kremacijos paslauga Suvalkų krematoriume. Dėl COVID-19 išaugus kremavimo apimtims ir kartu sugriežtinus tvarumo reikalavimus Suvalkuose veikiantis krematoriumas kremavimui kurį laiką nepriėmė tam tikro tipo dalies karstų, kuriuose atvežami palaikai.

Valstybės valdoma, bankrutuojanti įmonė „Kiaulių veislininkystė“ atleidžia visus – 26 – darbuotojus. Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, jog įmonė informavo, kad kreditorių susirinkime nuspręsta „Kiaulių veislininkystę“ paskelbti bankrutuojančia, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Rugsėjį Maisto ir veterinarijos tarnyba po neplaninių patikrinimų sustabdė bendrovės veiklą, be to, įmonės valdyba atleido vadovą Vilių Rekštį.

Per 2021-uosius „Sodros“ pensijų anuiteto paslaugos gavėjų padaugėjo keturis kartus, o fondo vertė metų pabaigoje siekia beveik 14 mln. eurų. Ketvirtadienį išplatintame „Sodros“ pranešime teigiama, kad šiemet pensijų anuitetų gavėjų skaičius padidėjo nuo 239 iki 988, per metus į jų sąskaitas pervesta 380 tūkst. eurų išmokų. Vidutinė išmoka šiuo metu siekia 65 eurus, tačiau planuojama, kad ateityje ši suma didės.

Sušvelninus pandemijos reikalavimus, vis daugiau žmonių pasirenka šventes sutikti artimųjų rate. Naujųjų sutikimo kulminacija dažnai tampa fejerverkų šou, tačiau juos naudojant netinkamai galima sugadinti ne tik turtą, bet ir sukelti riziką sveikatai. Ekspertai įspėja naudoti tik patikrintos kokybės pirotechniką ir atsakingai žiūrėti į fejerverkų naudojimo taisykles. Fejerverkų pardavimas išaugo daugiau nei 100 proc. „Pigu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pakeitimus, kurie praėjusią savaitę buvo priimti Seime. „Kelių finansavimo sistemos pertvarka leis savivaldybėms geriau prognozuoti lėšų naudojimą tęstiniams projektams ir tvariau planuoti kelių rekonstrukciją, pertvarka numato vietinės reikšmės keliams didėjantį finansavimą ir lėšų skirstymo savivaldybėms supaprastinimą“, – pranešime teigė prezidentas.

Baigiantis 2020-iesiems, BNS paklausė verslo ir darbuotojų atstovų, kuo išskirtiniai jiems buvo antrieji pandemijos pažymėti metai ir kokių lūkesčių jie turi 2022-iesiems. „Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys: Praėję metai buvo geriausi, tiesiog puikūs: pasiekėme dvigubą apyvartos augimą, komanda padidėjo nuo 1200 iki 2000 darbuotojų.

2021 metai baigiasi ir galima pateikti daug apibendrinimų. Vienas jų – tai alkoholio vartojimo pokyčiai Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė ir akcizų politika toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu ir nemažins mokesčių degalams bei energijos šaltiniams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Mažindami mokesčius kažkurioje vietoje, automatiškai turime galvoti, kur nukirpsime – kurioje vietoje mažinsime (valstybės išlaidas – BNS). Šiandien priešingai – yra kalbama, kad mokesčius reikia padidinti, kad pagerintume mūsų (valstybės paslaugų – BNS) kokybę“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai kitąmet tikisi nuosaikaus naujų butų kainų augimo, o sparčiausio kainų augimo laukiama Kaune. Po pandemijos sukelto nuosmukio pastebimai atsigavo komercinio NT perspektyvų vertinimas, tačiau pradedamas įžvelgti prekybos patalpų sostinėje pasiūlos perteklius, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos rezultatai. Anot rinkos dalyvių, 2022 metais naujos statybos butai Vilniuje vidutiniškai pabrangs 4,3 proc., Kaune – 5 proc., Klaipėdoje – 3,9 procento.

Norint sėkmingai įgyvendinti projektą svarbu vadovautis vienu iš projekto valdymo metodų – Agile, Scrum, Kanban, Waterfall, Lean ir kt. Tai leidžia sklandžiai ir nuosekliai atlikti darbus bei produktą ar paslaugą klientams pristatyti laiku. Tiesa, kiekvienas projekto valdymo metodas vadovaujasi skirtingais principais, tad rinktis reikia atsakingai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkose fiksuojamos dujų ateities sandorių kainos leidžia prognozuoti, kad kitąmet dujos tikrai bus pigesnės. „Ateities sandoriai rodo, kad nuo balandžio mėnesio dujų kainos pradeda kristi“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.  Jis taip pat tikisi, kad skirtinai negu šiais metais, kitąmet dujų saugyklos bus pripildytos.

Lietuvoje gruodį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,3 procento. Suderinta išankstinė metinė (gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžio mėnesiu) infliacija buvo 10,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2021 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Sausis 1 d. Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo 2020-ųjų pradžios daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą pradėjo tiekti jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai.

Jeigu dar kažko trūksta šventiniam Naujųjų vakarui arba pirmam kitų metų savaitgaliui, verta prisiminti, kad daugelis prekybos tinklų parduotuvių dirbs kitaip nei įprastai. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto. Daugelis „Maxima“ parduotuvių penktadienį, gruodžio 31 dieną, dirbs iki 21 valandos, tačiau kai kurios iki 20 val. ar 19 val. Sausio 1 d. šio tinklo parduotuvės nedirbs.

Šiais metais tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo fiksuotas ryškus energijos produktų kainų didėjimas. Gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį mušė rekordus, brango ir žaliavinė nafta ir iš jos gaminami degalai. Prognozuojama, kad kitais metais energijos produktai gali pabrangti dar labiau, tačiau metų pabaigoje kainos turėtų sumažėti. Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigiamai vertina Vyriausybės planus skirti 6 mln. eurų nuo Kinijos nukentėjusiems Lietuvos verslams. Pasak jo, numatyta suma nedidelė, tačiau pramonininkų atstovas tikisi, kad tai bus tik pradžia.    „Ši suma, lyginant su mastu, kuris patiriamas dėl problemų su Kinija, yra nedidelė.

Gruodžio 28 d. pasikeitė galimybių paso galiojimo tvarka. Dokumentas nebegalioja gyventojams, kurie pasiskiepijo daugiau nei prieš 7 mėnesius. Taip pat galimybių pasas reikalingas ir vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių. Šie reikalavimai keičia lankymąsi parduotuvėse. Prekybininkai perspėja gyventojus prieš einant į parduotuvę pasitikrinti galimybių paso galiojimo laiką, o vaikus – su savimi nešiotis asmens dokumentą.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime.  „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2022 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ valdybos pirmininkas ir vadovas Darius Maikštėnas už beveik 10,5 tūkst. eurų įsigijo dar 500 bendrovės akcijų. Šiuo metu D. Maikštėnui priklauso 3 tūkst. „Ignitis grupės“ akcijų, sudarančių 0,004 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. D. Maikštėnas 500 bendrovės akcijų gruodžio 29 dieną įsigijo „Nasdaq“ Vilniaus biržoje. Sandoryje už akcijas buvo mokama po 20,9 euro, bendra jo vertė – 10,45 tūkst.

Nuo sausio Lietuvoje didėja minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus mėnesinis atlyginis. Daliai gyventojų dėl to padidės atlyginimas į rankas ir kai kurios išmokos. Kita vertus, kai kurie turės mokėti daugiau įmokų „Sodrai“. Kaip jau skelbta 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro.

Vyriausybė šiandien patvirtino mokymo lėšų skaičiavimo metodikos pakeitimus: nuo sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc. Svarbu, kad dar 2,5 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva trečiadienį Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė kompensuoti privalomą gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims. Pagal Žemės ūkio ministerijos siūlymą, asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, laikomų kačių, šunų ir šeškų privalomo ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, galės būti kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių ženklinimą.

Daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių mažmenines paslaugas teikiančių bankų nepasiekia patenkinamo tvarios veiklos rodiklio, teigia antrą kartą atlikto bankų tvarumo tyrimo rezultatus pristatę Vartotojų aljanso atstovai. „Tik du iš šešių Lietuvoje veikiančių bankų sugeba viršyti 50 proc. bendrą vidurkį. Todėl net pusė Lietuvoje veikiančių bankų nepasiekia patenkinamo lygio“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vartotojų aljanso tyrėjas Gytis Pikčilingis.

Nuo sausio 1 d. keičiantis gamtinių dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms, „Ignitis“ vartotojams primena skaitiklių rodmenų deklaravimo tvarką. Pasak bendrovės pranešimo, svarbu nepamiršti vienos paprastos taisyklės – rodmenis deklaruoti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip deklaravus rodmenis, sumokėti už suvartotą elektrą ar dujas šiuo metu galiojančiomis kainomis bus galima gavus sąskaitas ir ateinančių metų pradžioje.

Viena didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių „Panevėžio keliai“ iš buvusio įmonės vadovo Virmanto Puidoko siekia prisiteisti per 18 mln. eurų žalą, remdamasis Panevėžio apygardos teismu rašo portalas delfi.lt. Skelbiama, kad toks ieškinys teismui įteiktas pirmadienį, tačiau V. Puidokas portalui teigė jo dar negavęs. Vasarį pasibaigus didžiausių tuometinių „Panevėžio kelių“ akcininkų Remigijaus Juodviršio ir Gvido Drobužo konfliktui buvo išrinkta nauja įmonės vadovybė.

Lietuvos dar 2014 metais pateiktas prašymas dėl kiaušinių produktų eksporto įtrauktas į JAV Federalinį teisės aktų registrą – tikėtina, kad po dviejų mėnesių neliks kliūčių leisti Lietuvos eksportuotojams siųsti į JAV lietuviškus kiaušinių produktus, tokius kaip kiaušinių baltymų ir trynių miltai, šaldyta ar džiovinta kiaušinių masė, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Finansinę paramą, skirtą verslo išsaugojimui ir ekonomikos skatinimui galėjo gauti įmonės, neatitinkančios šioms paramos priemonėms keliamų tikslų, be to, dalis lėšų galėjo būti panaudotos nesiekiant išsaugoti įmonių veiklos, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Nustatyta, kad 268,4 tūkst.

Dėl Registrų centro vidinių technologinių pertvarkymų notarai dvi dienas metų sandūroje negalės tvirtinti hipotekos sandorių, trečiadienį pranešė Lietuvos notarų rūmai. Anot jų, tokių sandorių nebus galima tvirtinti 2021-ųjų gruodžio 31-ąją ir 2022-ųjų sausio 3-ąją. „Atsiprašome klientų, kurių pageidaujamus hipotekos (įkeitimo) veiksmus iš gruodžio 31 ir sausio 3 dienų teks perkelti į kitą dieną.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Už prastai atliktą darbą Klaipėdos savivaldybė gatves nuo sniego valančioms įmonėms skyrė maždaug 11 tūkst. eurų baudą, trečiadienį rašo „Vakarų ekspresas“. „Kiekvienais metais būna situacijų, po kurių reikia susitikti ir kalbėtis. Ir dažniausiai tai duoda efektą. Žiemą visada gatvių ir šaligatvių valytojams viena ar kelios dienos būna „juodos“. Šį kartą tokia diena tapo gruodžio 23-ioji“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

Energetikos ministras sako, kad ieškoma, kaip padėti šalies įmonėms, kurioms trūksta apyvartinių lėšų, apmokėti pabrangusių elektros, šildymo, dujų sąskaitų. Dainius Kreivys sako nepalaikąs verslo siūlymo stabdyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio rinkimą, nors elektros kainos pakilo į neregėtas aukštumas.

Šalies įmonėms skundžiantis dėl problemų, patiriamų Kinijai taikant apribojimus mūsų šalies verslui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmė rengti pagalbos paketą – iš viso tam planuojama numatyti iki 136 mln. eurų, antradienį pranešė portalas 15min.lt.  Finansų ministerija portalui pateiktame komentare nurodė, kad šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia dvi priemones.   Pasak ministerijos, apyvartinėms paskoloms numatoma skirti iki 130 mln.

2021 metais išliko sudėtingi aviacijos sektoriui dėl vis dar vyraujančios pandeminės situacijos, tačiau Lietuvos oro uostai pastebi, kad šių metų antroje pusėje užsakomųjų skrydžių rinka pasiekė priešpandeminius rodiklius. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad užsakomųjų skrydžių ir keleivių srautai Lietuvos oro uostuose savo piką pasiekia atostogų metu – nuo balandžio iki vėlyvo spalio.

Kaip mes gyvensime 2022-aisiais metais kalbant apie šalies ekonomiką, kaip Lietuvai pavyks įveikti užgriuvusią infliaciją, ar gyventojų pečius gali užgriūti nauji mokesčiai, apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė teigia, kad kitais metais bus nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, bet sprendimai nebus skubūs, taip pat tikisi, kad kitais metais bus priimtas ir palaimintas automobilių taršos mokestis. Pasak premjerės, kitais metais jokių mokesčių pakeitimų nebus.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Nesvarbu kurioje šalyje dirbate, visur nuo jūsų atlyginimo yra atskaičiuojami tos šalies mokesčiai. Tiesa, ne visada mokesčiai atskaičiuojami teisingai, o juos susigrąžinti galite vieninteliu būdu – pateikus deklaraciją tos šalies mokesčių institucijoms. Tad jeigu paskutiniu metu, 1-5 metų laikotarpyje, dirbote užsienyje, susipažinkite su mokesčių iš užsienio grąžinimo tvarka, taisyklėmis ir nepraleiskite progos atgauti tai, kas priklauso jums.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Lietuvos paštas 2022-aisiais metais laiškininkus aprūpins daugiau nei 300 naujų automobilių. Jie bus naudojami nuomos pagrindu. Viešąjį konkursą dėl automobilių nuomos ir priežiūros laimėjo tiekėjų grupė, sudaryta iš AB „SEB bankas“, UAB „Autovici“, UAB „Sostena“, UAB „Autolux“. Pasirašytos bendradarbiavimo sutarties vertė siekia daugiau nei 5,3 mln. eurų be PVM.

Kinijai neįsileidžiant Lietuvoje pagamintų prekių, kai kurios Lietuvos įmonės produkciją bando nukreipti per kaimyninių šalių uostus – Rygą, Gdanską ar kitus Baltijos šalių uostus, sako verslo atstovai. Pasak jų, alternatyvių uostų ieško ir importuotojai iš Kinijos.  „Pagrinde visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Antradienio rytą Romainių, Šilainių ir Vilijampolės mikrorajonų gyventojai pasitiko tamsoje, sutriko elektros tiekimas. „Romainiai, dalis Šilainių ir Vilijampolės skendi tamsoje. Elektra dingo apie 7.50 val.“, – antradienio rytą praneša Romainių gyventojai. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, gedimų šalinimas truks apie 2 val., kai kuriems elektros tiekimas atstatytas vos per 30 min.