Lietuvos verslas

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo būtina neskubėti ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių. „Karštakošiškų sprendimų negali būti. Parlamentiniai komitetai bus tas lakmuso popierėlis, kad būtų pradėta kalbėti viena kalba ir ne taip, kaip ta karšta bulvė – čia tas atsakingas, čia tas atsakingas“ -trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Po „Brexit“ Jungtinės Karalystės įmonė „Light forms“, gaminanti elektros apšvietimo įrangą, gamybą perkėlė į Šiaulius ir planuoja augimą. Su įmone persikėlė ir gamykloje dirbę emigrantai iš Lietuvos, rašo portalas vz.lt.

Dėl brangstančių žaliavų ir augančių gamybos kaštų prekybos tinklai prognozuoja, kad maisto kainų augimas 2022 metais turėtų išlikti, trečiadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Šalyje veikiančių didžiųjų prekybos centrų atstovai pabrėžė sunkias derybas su tiekėjais, kurie kai kurių prekių kategorijų kainas didino daugiau nei dukart. „Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimų dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas aptars Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strateginį planą.   Jame – priemonės, kaip žemės ūkis bus finansuojamas Lietuvoje ateityje.   Šiame plane, skirtingai negu anksčiau planuojama daug priemonių, susijusių su aplinkosauga, kuriai numatyta ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų.  Planuojama, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, vietoje dabartinių 8 proc.

Prireikus grynųjų pinigų ne didmiesčių gyventojams kartais tenka įveikti ir porą dešimčių kilometrų iki artimiausio bankomato. O nuo šių metų uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais, jų poreikis dar labiau išaugo. Nors pinigų gali prireikti jau dabar, papildomų vietų, kur jų būtų galima gauti, dar tik žadama įrengti. Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai.

Pasibaigus Naujųjų metų šventėms Lietuvos–Baltarusijos pasienyje iš Lietuvos pusės vilkikų eilės labai sumažėjo, o kai kuriuose punktuose jų išvis nėra. Muitinės atstovai teigia, kad taip kasmet būna tarp Naujųjų metų ir stačiatikių Kalėdų.  Medininkų punkte, antradienio 17 val. duomenimis, stovėjo 9 vilkikai (jie turėtų laukti apie 2 valandas), Šalčininkų punkte – 14 vilkikų (apie 2 val.). Lavoriškėse ir Raigarde nebuvo nė vieno vilkiko.

  Pablogėjus Vilniaus ir Pekino santykiams bei Kinijos partneriams nutraukiant bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ planas laktozę į Kiniją eksportuoti per Lenkiją nepasiteisino – iš įmonės produkciją pirkusi užsienio bendrovė nusprendė nerizikuoti ir Kinijai skirtą siuntą nukreipė į kitas šalis.

„The Financial Times“ grupės žurnalas „The Banker“ Lietuvos finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste, pranešė Finansų ministerija.  Pasak pranešimo, kasmet sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką, o G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas ekonomikos gaivinimo, arba  „Naujos kartos Lietuva“ planas.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pasaulyje plintant koronaviruso omikron atmanai, oro bendrovės iš Lietuvos laikinai stabdo skrydžius 20-čia krypčių. Didžiąją jų dalį planuojama vėl atnaujinti vasarį. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas BNS teigė, jog didžiausia stabdomų skrydžių dalis yra į Didžiąją Britaniją. Tai lėmė griežti reikalavimai atvykti į šią šalį.  „Didžioji Britanija, Izraelis – ne Europos Sąjungos šalys – jos taiko griežtesnius reikalavimus, ypač dėl omikron atmainos.

Naujų metų pradžia dažnam mūsų tampa priežastimi pergalvoti savo gyvenimą ir pasižadėti keisti jo ritmą: pradėti sportuoti, sveikai maitintis, mesti žalingus įpročius ir t. t. Net 53 proc. lietuvių, Naujųjų metų proga pasižada kardinaliai keisti gyvenimą. Tas labiausiai pastebima sporto klubuose, kuriuose sausio mėnesį – klientų antplūdis.

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas.

Senatvės pensijos dar bent trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, kai baigsis dabartinės valdžios kadencija, turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tikiuosi, kad tęsime pensijų didinimo programą iki 2024 metų pabaigos. Kitaip tariant, pensijos visą šį laikotarpį turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Kadangi tik taip mes galime sumažinti senjorų santykinį ir absoliutų skurdą“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Nausėda.

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Danės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurią aplinkosaugininkai apskaičiuos ir įvardys surinkę visus reikalingus duomenis“, – pranešime teigia ministras.

Lietuva ateityje galėtų svarstyti apie nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, sako prezidentas. Gitanas Nausėda, be kita ko, teigia, kad šalis turi sparčiau pertvarkyti energetikos sektoriaus struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų šuoliams.

Kai kuriomis skryptimis dalis oro kompanijų atšaukia skrydžius, praneša nacionalinis transliuotojas LRT.  Laikinai stabdomi skrydžiai į Tel Avivą, Lvovą, Birmingemą ir kitus Europos miestus, o taip pat į Londoną iš Palangos oro uosto. Apie skrydžių stabdymą pranešantys vežėjai nurodo, kad dauguma skrydžių atšaukiami vienam ar dviems mėnesiams.

Pernai nekilnojamo turto (NT) kainos ir sandoriai pasiekė rekordines aukštumas. Anot ekonomistų, gyventojai jau pernai prisipirko būstų, tad šiemet jų tiek daug nebepirks. Vystytojai taip pat sako, kad metai NT sektoriuje bus ramesni. Tuo metu NT brokeriai skaičiuoja, kad jau pernai sandorių skaičius mažėjo. Tačiau pridūrė, kad pernai ne visi gyventojai rado svajonių būstą, nes trūko pasiūlos.

Nenustebkite jeigu netrukus į jūsų sąskaitą bus pervedama mažesnė pinigų suma nei įprastai. Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų „Sodra“ grąžino arba iš naujo įtraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nieko nedarysite, mažesnę algą gausite iki pensijos arba mirties – nutraukti už jus sudarytos sutarties nebus galima.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Seimo sprendimą ratifikuoti susitarimą dėl tarptautinės energetikos programos, Lietuva jungiasi prie Tarptautinės energetikos agentūros (TEA), pirmadienį pranešė prezidentūra.

Taivano valstybinė alkoholinių gėrimų įmonė „Taiwan Tobacco & Liquor Corporation“ (TTL) pirmadienį pranešė nupirkusi 20 tūkst. butelių lietuviško romo, kurio įvežimą uždraudė Kinija, kilus diplomatiniam ginčui tarp Pekino ir Vilniaus. Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį, kai Vilnius lapkritį leido Taivanui atidaryti atstovybę jo vardu. Ji taip pat nustojo išduoti vizas ir užblokavo eksportą iš Lietuvos.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų, o tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms.

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę. Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius.

Visoje Europoje augant elektros kainoms, Lietuvoje vidutinė kaina gruodį pirmą kartą perkopė 200 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Spustelėjus žiemiškam šalčiui buvo pasiektas valandinis elektros suvartojimo rekordas – 2220 MW, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus, kainų augimą lėmė atšalę orai, išaugęs elektros suvartojimas bei šiluminių elektrinių remontas visose Baltijos šalyse.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.

Pernai aktyvumu išsiskyrusi Lietuvos būsto rinka šiemet taip pat turėtų išlaikyti aktyvumą. Didžiausiu iššūkiu išliks plėtotojų galimybės padidinti būsto pasiūlą, o augančios kainos taps stabdžiu rinkos kaitimui, sako rinkos ekspertai. Anot jų, 2022 metais reikėtų tikėtis ir didesnės nišinių projektų, privačios nuomos segmento plėtros. Prognozuojama, kad būsto kainų augimo tempas savo piką gali pasiekti šių metų pradžioje.

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) ruošiasi pirkti savitarnos bagažo atidavimo įrangą – pirmąją tokio tipo šalyje, ji būtų naudojama naujajame Vilniaus oro uosto terminale. LTOU komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius BNS patvirtino, kad šiuo metu paskelbtos konsultacijos su rinkos dalyviais dėl planuojamo įrangos pirkimo.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška pirmadienį palieka postą. Tokį sprendimą priėmė įmonės valdyba, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Elektroninių apsaugos priemonių diegimo bendrovė „Euroelektronika“ už beveik 9 mln. eurų įrengs vaizdo stebėjimo sistemą Puškų pasienio užkardoje Ignalinos rajone prie sienos su Baltarusija. Dabar šiame 54 kilometrų ilgio pasienio ruože tokios sistemos Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) neturi. VSAT 8,74 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusia „Euroelektronika“ pasirašė gruodžio 14 dieną, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

Beveik 900 žmonių Lietuvoje dar gauna atidėtą pensiją – jie pasinaudojo nuo 1995 metų galiojančia galimybe tam tikrą laiką, bet ne ilgiau negu penkerius metus, neimti jau priklausančios pensijos dirbant ir gaunant pajamų.  Šiems gyventojams, kaip kompensacija, leista paskui, pradėjus gauti pensiją, šiek tiek ją pasididinti – už kiekvienus pensijos neimtus metus po 8 procentus.

Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.  Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl to pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai.  Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.

Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų. Tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms. Tačiau verslininkai jas vertina kritiškai, anot jų, pinigų jie gali pasiskolinti ir iš bankų, o patekti į naujas rinkas iš karto neišeis, tam reikės kelių metų. Bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas pasakojo, kad su lietuviškos produkcijos pirkėjais Kinijoje sėkmingai bendradarbiavo jau 7 metus.

Jurbarko rajono savivaldybė su bendrove „Rolginta“ pasirašė sutartį dėl naujo autobusų stoties pastato ir teritorijos rekonstravimo darbų, kurių vertė – daugiau kaip 1,7 mln. eurų. Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius BNS patvirtino, kad darbus užbaigti planuojama per 16 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, jie bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. „Sutartis pasirašyta prieš Kalėdas.

Naujųjų metų proga ne vienas ką nors prisižada – pavyzdžiui, atsikratyti žalingų įpročių ar daugiau sportuoti. Nusprendusiems pradėti lankyti sporto klubą reikėtų gerai pagalvoti, kiek pinigų tam skirti. Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris knygoje „Kvailių žvejonė“ yra atkreipęs dėmesį, kad neretai gyventojai permoka už sveikatingumo ar sporto klubus. Pasirodo, JAV apie 80 proc.

Nuo Naujųjų metų – nauja tvarka aktuali tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nuo sausio 1 d. nebegalima mokėti darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, alga ir kitos su darbu susijusios išmokos privalo būti mokamos į darbuotojo banko sąskaitą.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Augančios šildymo kainos gąsdina daugelį gyventojų, tačiau nuo Naujųjų metų baimės turėtų likti mažiau – nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių. Taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams. Nuo Naujųjų metų kompensacijas už šildymo išlaidas gaus dar 15 tūkst. gyventojų. Šis sprendimas valstybei papildomai kainuos 15,8 mln. eurų.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčių ir išmokų tarifai. BNS pristato svarbiausius pokyčius.  Minimali mėnesio alga MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo 88 eurais iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro. Išaugus MMA, nekvalifikuotą darbą darbą dirbantys gyventojai į rankas gaus daugiau pinigų. Išaugs ir kai kurios su minimumu susietos išmokos.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Po mažai ilsėtis leidusių 2021 metų, 2022-ieji Lietuvos darbuotojus džiugins ilgaisiais savaitgaliais. O patys apsukriausi turės ne vieną progą su viena ar pora atostogų dienų savo savaitgalius prailginti ir iki penkių dienų. Kitąmet Lietuvoje išpuola penki ilgieji savaitgaliai – vienu daugiau nei šiemet. Tiesa, pirmojo ilgo savaitgalio teks palaukti iki kovo, nes Naujieji metai 2022 m. minimi šeštadienį, sausio 1-ąją, o Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – trečiadienį.

Pasitinkant 2022-uosius, Vilniuje parduotuves užplūdo pirkėjai.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinta vilnietė sako, kad žmonės parduotuves užlūdo dar vidurdienį, o į vakarą jų dar padaugėjo. „Apie 13 valandą ėjau į Naujamiestyje esantį prekybos centrą kelių produktų. Jau pamačius automobilių stovėjimo aikštelę supratau, kad parduotuvėje žmonių labai daug, nes visos automobilių stovėjimo vietos buvo užimtos – ir neklydau.

Lietuvos sandorių ir įsigijimų rinka šiemet buvo rekordiškai aktyvi, o vienais pagrindinių jos variklių buvo siekiai išplėsti turimus verslus bei įžengti į naujas technologijas, teigia BNS apklausti ekspertai. Ekspertai prognozuoja, kad jei neatsiras „juodųjų gulbių“ – nelauktų, didelę reikšmę rinkoms turinčių įvykių, sandorių rinkos aktyvumas kitąmet bus panašus ar net didesnis nei šiemet.

Nuo Naujųjų metų – blogos žinios rūkantiems ar mėgstantiems išlenkti alaus bokalą arba išgerti taurę vyno. Nuo sausio 1 d. didėja alkoholio ir tabako gaminių akcizai. Nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų. Iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln.

Kitą savaitę bus pradėti griauti „griaučiai“ statybvietėje sostinės Šeškinės rajone, kurioje turi iškilti nacionalinis stadionas. Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pranešė, kad užkonservuotos nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos bus demontuojamos antradienį. Išvalius teritoriją, prasidės naujo Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos. UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu planuojama pastatyti iki 2024-ųjų pabaigos. Apie 160 mln.

Šiemet Lietuvoje mirė rekordinis skaičius gyventojų – daugiau kaip 46 tūkst., nemaža jų dalis buvo kremuoti. Paaiškėjo, kad Lenkijoje lietuvių palaikai sudeginti ne tuose karstuose, kuriuos pirko artimieji. Dėl to jiems žadama grąžinti visus pinigus, mokėtus už karstus. Apie tai pranešė Vilniuje veikianti bendrovė Laidojimo paslaugų centras.

Šeštadienį įsigalios įstatymo pakeitimai, dėl kurių būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, taip pat šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems. Įstatymo pakeitimais sudarytos galimybės gauti socialinį būstą greičiau, taip pat palankesnės sąlygos įsigyti nuosavą būstą.

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų gali tekti atkurti daugiametes pievas, suartas per pastaruosius dvejus metus. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar atsiras tokia prievolė. Ar ūkininkai privalės atkurti pievas, paaiškės iki kitų metų vasario pabaigos, pranešė ministerija.