Lietuvos verslas

Jeigu dėl naujos COVID-19 atmainos plitimo reikėtų šalyje įvesti karantiną ir stabdyti dalį verslo, Vyriausybė kompensuotų jo nuostolius, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tam yra suplanuota lėšų biudžete, kad jeigu kartais to reikėtų, tam lėšų yra“, – pirmadienį LRT sakė ji. Vyriausybės vadovės teigimu, tam biudžete rezervuota iki 300 mln. eurų.

Reikšmingiausia 2021-ųjų metų įvykiai buvo didelis infliacijos šuolis bei kilusi įtampa Vilniaus ir Pekino santykiuose, teigia BNS kalbinti ekonomistai.  Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.  12 apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo infliacijos šuolis.

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

Alkoholio vartojimo ekonominė žala dėl žmonių mirčių Lietuvoje pernai galėjo siekti daugiau kaip 230 mln. eurų, arba 0,47 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo naujausias 2020 metų duomenų tyrimas.  Tyrimo, kurį užsakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), metu šiemet nustatyta, kad su alkoholio vartojimu pernai galėjo būti siejamos 3033 mirtys, arba 7 proc. visų mirčių.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo apie 50 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektra brango, nes vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių energijos kiekis išaugo daugiau nei du kartus.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad Europos Komisija (EK) galėtų reaguoti į Kinijos ir kitų trečiųjų šalių ekonominį šantažą prieš vieną iš ES narių, tačiau tam reikia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės pritartų tokiam EK pasiūlymui.  Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“  Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys naują gamyklą, į kurią planuoja investuoti apie  20 mln. eurų ir sukurti 304 naujas darbo vietas. Šis projektas bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos pasiūlyta žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams – su įmone ministerija pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. „Įmonė turi ambicingų planų žengti į naujas rinkas ir ženkliai plėsti eksportą.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Lietuvių startuolis „Traxlo“, pritraukęs 100 tūkst. eurų investiciją iš vieno didžiausių pasaulyje akceleratorių „Antler“ (Švedija), Vilniuje atidarė pirmąją mikro parduotuvę „Gott 2 Go“, kurioje nėra nė vieno nuolatinio darbuotojo, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai pirma tokia parduotuvė visoje Europoje – joje prekes pristato laisvai samdomi laikini darbuotojai (gig workers), o apsiperkant nereikia pardavėjų – už prekes apmokama mobilia programėle.

Nuo kitų metų vienišo asmens išmoką galės gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir sulaukę senatvės pensijos amžiaus žmonės. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus kovo mėnesį. Dėl išmokų skyrimo nereikia kreiptis į „Sodrą“ – jos bus skiriamos automatiškai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai.

2022-ieji Lietuvos energetikai ir jos nepriklausomybei nuo trečiųjų šalių bus itin svarbūs – pradės veikti dujotiekis su Lenkija (GIPL), bus įrengta viena didžiausių Europoje elektros kaupiklių sistemų, išbandomas šalies elektros sistemos izoliuotas veikimas, sako rinkos dalyviai ir ekspertai.  Kai kurie jų tikina, kad būtina dar daugiau dėmesio skirti sinchronizavimo projektui. Lietuvoje jau baigta apie 40 proc. visų jo darbų.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Inžinerinių sprendimų bendrovė „Telekonta“ už beveik 5 mln. eurų įrengs sienos stebėjimo sistemą Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio užkardoje prie sienos su Baltarusija.   Valstybės sienos apsaugos tarnyba 4,953 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su konkursą laimėjusia „Telekonta“ pasirašė gruodžio 2 dieną, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale. Darbus numatoma atlikti per vienerius metus, tačiau sutartis gali būti pratęsta ir galioja 2024 metų pabaigos.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Pravieniškių pataisos namai neteisėtai nutraukė 3,4 mln. eurų vertės modulinių namų statybos sutartį su įmone „KT Modules“, dar kartą nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 16 dieną nutarė, kad sutartis dėl esminio pažeidimo buvo nutraukta neteisėtai. Teismas paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo kovą priimtą nutartį.

Prastos žinios dėl prekių, paslaugų kainų. Jos Lietuvoje ir toliau sparčiai augs. Artimiausią pusmetį smarkiai brangs būsto priežiūra, remonto, santechnikos, elektrikų paslaugos, į viršų stiebsis ir maitinimo, apgyvendinimo paslaugų kainos. Lietuvos bankas skelbia, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuota rugsėjį. „Daug, turim daug darbo, viskas buvo iš anksto rezervuota.

Lietuvos ekonomistai ir verslo atstovai sako, kad jau kurį laiką fiksuojamas Turkijos liros nuvertėjimas ir šioje šalyje prognozuojamas infliacijos šuolis Lietuvai didesnio poveikio neturės. Pasak jų, Turkijoje vykstantys ekonominiai procesai labiau gali paveikti tik šioje šalyje daugiausia interesų turintį Lietuvos turizmo verslą. „Poveikis Lietuvos ekonomikai bus visiškai minimalus, nes Turkija nėra didelis mūsų prekybos partneris.

Kilus vos Vyriausybės nesugriovusio baltarusiškų trąšų tranzito skandalui ir Susisiekimo ministerijai paskubomis įregistravus įstatymo pataisas, kuriomis galima būtų įvesti sankcijas iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems produktams, su Baltarusija dirbantys verslininkai griebiasi už galvų. Aliaksandro Lukašenkos režimui skirtomis sankcijomis valdžia pribaigs ir juos. Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šiuo metu būsto paklausa didžiulė. Gyventojai ieško būsto tiek sau, tiek investicijai. Nekilnojamo turto (NT) skelbimų taip pat galima rasti įvairių. Pavyzdžiui, galima įsigyti būstą jau kartu su ten gyvenančiais nuomininkais. NT specialistai sako, kad tokie skelbimai sumažina potencialių pirkėjų ratą. Anot jų, vieni pirkėjai nori patys gyventi naujame būste, o jei perka investicijai, nori patys susirasti nuomininkus. Štai NT skelbimų portale Aruodas.

Vieni už galvų susiėmę stebi augančias maisto ir šildymo kainas, kiti leidžia tūkstančius eurų garsiems prekių ženklams ir skraido privačiais lėktuvais, nes taip patogiau ir saugiau. Turtingai gyvenančių ir vis daugiau sau leisti galinčių lietuvių daugėja  ir tuo džiaugiasi ne tik jiems prabangos prekes siūlantys verslininkai. Ekonomistai sako, kad turtingi žmonės – tai šalies klestėjimo ženklas.

Sostinėje ketinama įrengti dar vieną pripučiamą futbolo maniežą, tam planuojama skirti iki 3 mln. eurų. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas informavo BNS, kad maniežas bus įrengiamas Žirmūnų gimnazijos sporto aikštyno vietoje.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Vyriausybė nenusiteikusi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą bet kokia kaina, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė nėra nusiteikusi nutraukti bet kokia kaina, nes bet kokia kaina galėjo nutraukti gruodžio 8 dieną“, – interviu LNK žinioms penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis perspėjo, kad dėl gilėjančių Vilniaus ryšių su Taivanu į Lietuvą nutaikyti Kinijos prekybos apribojimai vis labiau veikia kitų Europos Sąjungos narių įmones. Apie tai pranešė vokiečių dienraštis „Die Welt“, penktadienį paskelbęs interviu su eurokomisaru. „Mums kelia nerimą, kad vis dažniau gauname pranešimų iš kitų valstybių narių apie blokuojamą importą“ – teigė V. Dombrovskis.

Šiemet šildymo sezonas vienas brangiausių per daugelį metų. Gyventojų sąskaitos kiekvieną mėnesį vis auga. O pensininkai skundžiasi, kad jeigu gyvena kartu su vaikais negali gauti šildymo kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad kompensacija skiriama atsižvelgiant, kiek žmonių gyvena viename būste. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.

Iki šiol visame pasaulyje ir Lietuvoje plačiai paplitęs plastiko vartojimas prekybos vietose, ypač daug sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. Tačiau kai kurie tinklai plastikinių maišelių neatsisako – mano, kad pakaks ir alternatyvų. Prekybos tinklų atstovai kalba, kad plastiko kiekio mažinimui yra skiriamas didelis dėmesys, jau dabar atsisakoma plastikinių maišelių ir pakuočių.

Pandemija ar ne – Naujuosius lietuviai švęs. Jau dabar graibstomi paskutiniai nakvynės pasiūlymai Naujųjų sutiktuvėms, verslininkai skaičiuoja po truputį grįžtantys į priešpandeminį lygį, tačiau įspėja, kad kainos kyla. Dar neapsisprendusiems, ką veikti per Naujuosius, pataria – kuo greičiau užsisakykite nakvynę ir nebijokite pasirinkti neįprastų vietų. Naujųjų sutiktuvės paprastai yra šventė, kurią švenčiame būryje žmonių.

Vyriausybė per tris savaites žada priimti galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, šią savaitę pripažinusi sutartį ir jos pakeitimus keliančiais grėsmę šalies saugumui, dar ketvirtadienį turėtų pateikti savo išvadą Ministrų kabinetui.

Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė neturinti informacijos, kad Lietuvos pareigūnai susitikinėjo su į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos įmonės „Belaruskalij“ atstovais.  Pasak I. Šimonytės, buvo bendrauta su „Belaruskalij“ valdomos bendrovės „Belaruskaja kalinaja kampanija“ (BKK), kuri tuo metu dar nebuvo įtraukta į sankcijų sąrašą, atstovais.  „Susitikimai vyko ne su sankcionuojama įmone, tuo metu ta įmonė nebuvo sankcijų sąraše“, – Seime ketvirtadienį teigė premjerė.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.  „Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančio...

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nežinanti atvejų, kad dėl pašlijusių santykių su Kinija iš Lietuvos trauktųsi investuotojai.  „Yra pasirodžiusios informacijos dėl investuotojų nerimo, bet nė vienas investuotojas nėra išėjęs ir artimiausių tokių realių planų nėra. Yra tik išreikštas susirūpinimas“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino A. Armonaitė.   Pasak jos, taip pat yra pasirašinėjamos sutartys su naujais investuotojais.

Tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus. Be to, nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc., nusprendė Žemės ūkio ministerija.  „Tiesioginių išmokų ribojimas prasidės nuo 60 tūkst. eurų. Tiems, kurie viršys 60 tūkst. eurų, išmokos bus mažinamos 85 procentais. Toks sprendimas yra, tai pateikta į strateginį planą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nors Kinija nėra paskelbusi oficialių sankcijų Lietuvai, vis daugiau mūsų šalies verslininkų teigia patiriantys sunkumų šioje rinkoje. Komunistinis režimas ne tik nepriima lietuviškų gaminių, bet ir įspėja kitų šalių verslus apie galimas pasekmes, jeigu jie bendraus su Lietuva. Primename, kad Kiniją užrūstino Lietuvos sprendimas mūsų šalyje įsteigti Taivano atstovybę.

Iš pareigų traukiasi „Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas.  Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Nusprendžiau palikti „Vilniaus vandenis“, valdyba patvirtino mano prašymą ir šiandien yra paskutinė mano darbo diena čia. Artėjančių švenčių fone darbo kabinete kraunantis daiktus aplanko dvejopas jausmas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas teigia, kad dėl Kinijos taikomų neoficialių sankcijų problemų dabar patiria apie 60 Lietuvos įmonių. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos nepasiekia per 1200 konteinerių, kurių preliminari vertė – apie 240 mln. eurų. Jeigu situacija nesikeis, pagal pesimistinį scenarijų, jo teigimu, kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.

Lietuvos ekonomika išlaiko spartų augimą ir jau yra sugrįžusi į priešpandeminį lygį, todėl reikėtų pradėti diskusijas dėl išskirtinių aplinkybių, kurios leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, taikymo tikslingumo, teigia Finansų ministerijos naujausią 2021–2024 metų ekonominės raidos scenarijų įvertinusi Valstybės kontrolė.

Dar vienerius metus dirbti turėjęs, tačiau šalių sutarimu iš „Lietuvos geležinkelius“ paliekantis bendrovės vadovas Mantas Bartuška gaus penkiaženklę išeitinę išmoką. Dar daugiau pinigų jis galės gauti patvirtinus šių metų įmonės veiklos rezultatus. Kilus skandalui, kad net įsigaliojus JAV sankcijoms per Lietuvą ir toliau vežamos baltarusiškos trąšos, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nusprendė, kad su įmonės vadovu reikia atsisveikinti, nors didesnių priekaištų jam esą neturėjusi.

Komerciniams bankams bei jiems atstovaujančiai Lietuvos bankų asociacijai (LBA) įgyvendinant šiemet su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, iki 2022-ųjų liepos šalyje planuojama pastatyti 100 naujų bankomatų.

Iš pareigų besitraukiantį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinį direktorių Mantą Bartušką keičia laikinasis vadovas Egidijus Lazauskas. Jis šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – nuo sausio 4 d. iki kol bus paskirtas nuolatinis vadovas. Tokį sprendimą vakar (gruodžio 22 d.) vakare priėmė LTG valdyba, rašoma pranešime spaudai.  E. Lazauskas prie LTG vadovų komandos prisijungė 2017 m. sausį.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių gabenimo bendrovė „LTG Cargo“ kitąmet planuoja didinti krovinių srautus tarp Turkijos ir Lietuvos. Anot „Lietuvos geležinkelių“, didžiausio susidomėjimo sulaukė du potencialūs maršrutai: geležinkeliu sujungti Turkijos uostus per Juodąją jūrą, Odesą, su Klaipėdos uostu arba pratęsti vadinamąjį „Vikingo“ traukinį iki Turkijos.

Nuo sausio Klaipėdoje asmenys, sulaukę 70 metų, už kelionę visuomeniniu transportu per metus mokės 10 eurų, pranešė „Vakarų ekspresas“. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė savivaldybės taryba. Be to, pritarta, kad terimuoti bilietai nuo kitų metų vasario 15-osios galios jau ne pagal kalendorinius mėnesius, o pagal konkretų dienų skaičių nuo pirmojo bilieto pažymėjimo autobuso komposteryje.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Kaip jau tapo įprasta šventiniu laikotarpiu prekybos tinklai keičia savo darbo laiką, kai kuriomis dienomis parduotuvės neveiks. Imamasi priemonių reguliuoti pirkėjų srautus, kai kuriose parduotuvėse atsisakoma galimybių pasų, atidaromos naujos parduotuvės. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto.

Ar kas būtų prieš 30 metų pagalvojęs, kad lietuviams taps taip paprasta įsigyti namą prie vandenyno prabangiame JAV Santa Barbaros mieste? Ekonomistas suskaičiavo, kad šiame mieste būstas pigesnis nei Palangoje.

Baltijos šalims rengiantis 2025 metais prisijungti prie kontinentinės Europos elektros sistemos, Lietuvoje baigta apie 40 proc. visų tam būtinų darbų. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jau įgyvendinti techniškai sudėtingiausi projektai ir tai yra lūžio taškas. Tai jis komentavo Vyriausybės trečiadienį patvirtintą atnaujintą sinchronizacijos projekto priemonių planą, pranešė ministerija.

Sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Minskas galėtų imtis atsakomųjų veiksmų stabdydamas per Baltarusiją į Lietuvą vežamus krovinius, trečiadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad šiuo metu Kinijos taikoma ekonominė agresija prieš Lietuvą nepadeda šalies investiciniam klimatui. Pasak Aušrinės Armonaitės, galimų tiesioginių nuostolių verslui Vyriausybė neplanuoja kompensuoti, tačiau žada lengvatines paskolas. Ministrė teigia, kad šiuo metu Lietuva su Europos Komisija derina finansinės pagalbos verslui paketus dėl paskolų apyvartinėms lėšoms bei naujų rinkų paieškoms.