Lietuvos verslas

Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą. Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Seimui apsisprendus, kad nuo šios liepos Lietuvoje nebeliks įvairių skonių elektroninių cigarečių, dalis gyventojų kelia klausimą, kokių gaminių nebebus galima įsigyti. Šis draudimas apima visus skoninius elektroninius rūkymo gaminius, išimtis taikoma tik tabako skonio gaminiams. Tiesa, tabako rinkoje lieka dar viena nereglamentuota skonį turinti rūkalų rūšis.

Derybose su Vilniaus viešojo transporto vadovybe trečiadienį nepavyko pasiekti esminio sutarimo dėl darbuotojų keliamų reikalavimų, sako šios bendrovės didžiausios profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius. Pasak jo, keturias valandas užtrukusiose derybose su vadovybe ir įmonės valdyba apskritai nepaliestas klausimas dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo, taip pat abi šalys liko prie savo pozicijų dėl darbo apmokėjimo sistemos.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Šiuo metu Lietuvoje savo gyvenimo kokybe labai arba pakankamai patenkinti 61 proc. žmonių. Tiesa, iki COVID-19 pandemijos taip manančiųjų šalyje buvo dešimtadaliu daugiau – 71 procentas. Vis tik, palyginus su kitomis šalimis, šis rodiklis kito bene mažiausiai. Tokius duomenis atskleidė skaitmeninės visuomenės raidą analizuojantis tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“, kurį Lietuvoje ir dar 21 pasaulio valstybėje atliko profesinių paslaugų bendrovė „EY“, rašoma pranešime spaudai.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimus žemdirbiams riboti jau nuo 2024 metų liepos.  Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusių Lietuvos įmonių paramos prašymai bus vertinami sparčiau. Finansų ministerijos siūlymu numatyta supaprastinti vertinimą, ar jos tikrai negauna bankų finansavimo.  „Siūlymas susijęs su atsiradusiomis geopolitinėmis įtampomis, kai taikomi tam tikri prekybos ribojimai nepaskelbus sankcijų“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ apkarpė Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, kaip pagrindines tokio sprendimo priežastis nurodydama infliacijos šuolį bei geopolitines įtampas. Palyginti su ankstesne, pernai lapkritį skelbta ekonomine apžvalga, Lietuvos ūkio augimo 2022-aisiais prognozė sumažinta nuo 3,3 proc. iki 3,2 proc., Latvijos – nuo 4,7 proc. iki 4,1 proc., Estijos – nuo 4,0 proc. iki 3,5 procento.

Įkandin kitų komercinių bankų, paslaugų įkainius didina ir trečias didžiausias Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“. Trečiadienį bankas elektroniniais laiškais apie tai informavo savo klientus, taip pat šią informaciją paskelbė interneto svetainėje. Banko laiške informuojama, kad nauji paslaugų tarifai pradės galioti nuo šių metų balandžio 1 d. „Luminor“ taikomas minimalus paslaugų mokestis didės 30 proc. – nuo dabartinių 1 euro iki 1,3 euro.

Puslaidininkių lazerių gamybos įmonę „Brolis Semiconductors“ valdančios įmonės „Brolis Group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigia, kad šalies lazerių pramonė yra paaukota dėl Lietuvos vertybinės politikos Kinijos atžvilgiu. Pasak jo, įmonės iškels gamybą iš Lietuvos arba plėsis kitose valstybėse.  Tai verslininkas pareiškė trečiadienį po susitikimo prezidentūroje, kur diskutuota apie ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pagal pesimistiškiausią scenarijų uosto krova šiemet gali sumažėti daugiau nei 30 proc. – iki 31 mln. tonų. „Buvo skaičiuota, kad Klaipėdos uoste 2022-aisiais metais bus kraunama 31 milijonas tonų (krovinių – BNS), bet tada neturėtų būti visiškai sankcionuotų arba ketinamų sankcionuoti baltarusiškų krovinių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Algis Latakas.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė karantino metu tiesiogiai ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, tokiu būdu daugiau įmonių, nukentėjusių dėl pandemijos ir Kinijos prekybos apribojimų, galės pasinaudoti parama. „Sąrašas reikalingas atnaujinant tiesioginių kovid paskolų priemonę, kuria galės pasinaudoti ir problemų su Kinija turinčios įmonės.

Nuo pirmadienio įsigaliojus reikalavimui renginiuose dėvėti respiratorius, gyventojai ėmė juos iš vaistinių lentynų tiesiog šluoti. Žmonės skundžiasi respiratorių nerandantys daugelyje vaistinių. Tačiau jų atstovai tikina, kad nors respiratorių paklausa ir išaugo, dalyje vaistinių jų gali nebūti, bet iš esmės atsargų pakanka.

Sveikatos apsaugos ministerija viešojo sektoriaus darbuotojams ketina numatyti atskirą testavimo tvarką, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Žiūrime testavimo algoritmus kai kuriems kritinių tarnybų specialistams, kad jiems padarytume kitokią testavimo sistemą, kad ten taip pat būtų kaip ir švietimo srityje savikontrolės testai. Tas pats mechanizmas būtų kitoks ir mūsų testavimo infrastruktūrai nebūtų tokio didelio užkrovimo.

Paklaustas, kokių sprendimų būtų galima imtis dėl Lietuvoje stipriai išaugusios infliacijos, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad pirmiausiai reikėtų orientuotis į ne tik išorinių, bet ir vidinių investicijų pritraukimą Lietuvoje. „Esu tos nuomonės, kad mes turime labiau orientuotis į pasiūlos didinimą ir priimti tuos sprendimus, kurie būtų naudingi mūsų Lietuvos įmonėms.

Aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigė, kad iš užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išgirdo, kad situacija dėl santykių su Kinija nesikeis. Verslininkas teigė, kad ketina investuoti nebe Lietuvoje, o užsienyje. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį inicijavo diskusiją apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

 „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė oficialiai informavę į JAV sankcijų sąrašus įtrauktą Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį. Oficialus raštas Baltarusijos bendrovei buvo išsiųstas sausio 17 dieną, o sausio 18 dieną Baltarusijos bendrovei taip pat pranešta, kad pagal 2018 metais sudarytą ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

Kalbėdamas apie tai, kaip galima didinti Lietuvos verslo atsparumą, esant komplikuotiems santykiams su Kinija, prezidentas Gitanas Nausėda mato kelis sprendimo būdus. Vienas jų, anot prezidento, mokestiniai pakeitimai verslui, kitas – eksporto plėtra į kitus regionus. Kartu prezidentas politikus ragina su užsienio politika bei ekonomika susijusius sprendimus priimti atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų interesus, nes, jo teigimu, tai yra šalies ekonomikos pagrindas.

Prieš pusę amžiaus rašytus rekonstruojamo pastato šachtoje rastus laiškus Lietuvos paštas pristatė daliai adresatų, pranešė bendrovė. Pluoštas laiškų aptiktas rekonstruojant buvusį pašto pastatą Vilniuje.  „Aplinkybės, kodėl laiškai buvo paslėpti, deja, nėra žinomos. Jie buvo praplėšti, atskirti nuo vokų, todėl tikėtina, kad tikrinti.

Klaipėdos uosto krova pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 45,5 mln. tonų, o šiemet, pesimistiškiausiu scenarijumi, krovinių srautas gali sumažėti trečdaliu – 14–15 mln. tonų.  Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog padėtis Klaipėdos uoste šiemet bus įtempta dėl netenkamų  „Belaruskalij“ krovinių bei neoficialių Kinijos sankcijų Lietuvai, taip pat dėl augančių „Lietuvos geležinkelių“ tarifų.

Pernai antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino per 166 mln. eurų skolų – 19 proc., arba 26,4 mln. eurų daugiau nei 2020 metais, trečiadienį skelbia Lietuvos antstolių rūmai. „Padidėjusi išieškotų skolų suma ir sumažėjęs naujų reikalavimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad skolų krizės COVID-19 pandemija Lietuvoje bent jau kol kas nesukėlė,“ – pranešime teigė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Viena didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos bendrovių „Girteka Logistics“ Norvegijoje bylinėjasi dėl šios šalies teisėsaugos bendrovei pareikštų kaltinimų, kad ji nelegaliai vežė krovinius Norvegijos viduje. „Girteka“ kaltinimus neigia ir teismui apskundė jai skirtas baudas. Norvegijos portalo frifagbevegelse.no teigimu, Sognės ir Fjurdanės apygardos teismas bylą pradės nagrinėti balandžio 4 dieną.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl kai kurių Seimo narių siūlymo spartinti pensijų indeksavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kol kas tam nepritarti, nes ji rengia pasiūlymus dėl pensijų ir kitų išmokų pokyčių.  Grupė Seimo narių siūlė keisti pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimą, tam naudojant padvigubintą praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Pensija daugeliui žmonių yra vienintelis pajamų šaltinis senatvėje. Nuo sukaupto darbo stažo ir sumokėtų įmokų gali priklausyti galutinė apskaičiuota jos suma – ir keli eurai per mėnesį gali tapti nemenka suma likusį gyvenimą. Įrodyti, kad „Sodra“ suklydo skaičiuodama pensiją sudėtinga, bet įmanoma. Kasmet daugiau kaip tūkstantis gyventojų apskundžia „Sodros“ specialistų sprendimus skirti senatvės pensiją. Dalį jų teismas patenkina.

Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas sako sunkiai suprantąs motyvus, kodėl Seimas atmetė valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos tvarką.  Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka balsavimą Seime vadino politiniais žaidimais. Pasak S. Galadausko, valdančiųjų teiktos pataisos būtų tik ištaisiusios anksčiau padarytas klaidas.

Antradienio popietę elektros vis dar neturi 8 tūkst. namų ūkių. Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, naujų gedimų neatsiranda, todėl jų mažėja.  „Nuosekliai mažėja tas skaičius, artėjame prie tos ribos, kas būna įprasta dieną, kai tiekimas sutrinka apie 4-5 tūkst. vartotojų.“, – BNS sakė P. Kalmantas.   Be elektros Alytaus, Kauno, Utenos, Panevėžio regionuose vis dar yra maždaug po 1 tūkst. vartotojų, o Vilniaus regione – apie 3,5 tūkst.

Švelnesnė alkoholio pardavimo tvarka nesulaukė palaiminimo Seime. Parlamentarai nesutiko pritarti, kad alkoholį būtų galima įsigyti jaunesniems asmenims, taip pat imtis švelninti kitų prekybos alkoholiu ribojimų. Seimas antradienį svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tarp kurių dalis valdančiųjų siūlė leisti parduoti alkoholį asmenims nebe nuo 20, o nuo 18 metų amžiaus, taip pat švelninti alkoholio reklamos ribojimus.

Nuo ketvirtadienio Lietuvą alinančios audros šalies gyventojams atnešė šimtatūkstantinius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, transporto priemonėms, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ šiuo metu yra rezervavusi daugiau beveik 200 tūkst. eurų gamtos stichijos padarytai žalai atlyginti, rašoma pranešime spaudai.

Pernai pasiūlęs nugriauti ir statyti naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą susisiekimo ministras Marius Skuodis dabar sako, kad galutinį atsakymą dėl to turėtų pateikti architektai.  Jo teigimu, antroje metų pusėje planuojama skelbti architektūrinės pastato vizijos konkursą.

Susiekimo ministras kartoja nesantis tikras, kad baltarusiškos trąšos po vasario 1 dienos nustos važiuoti per Lietuvą. Marius Skuodis sako, jog tranzitą sustabdytų tik Europos Sąjungos įvestos sankcijos.  Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Tačiau tai neužkirs kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams.

Antradienio rytą Lietuvoje dėl stipraus vėjo padarinių elektros vis dar neturi 11 tūkst. vartotojų.  Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, geriausia situacija Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestuose, o daugiausiai gedimų – Vilniaus mieste ir rajone, kur pirmadienį buvo stipresnis vėjas.  „Per naktį pavyko labai smarkiai pasistūmėti atstatant gedimus, vakar vakare dar buvo 20 tūkst. be elektros“, – BNS sakė P. Kalmantas.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti bendrovė „Laidojimo paslaugų centras“ (LPC) klientams perpardavinėjo naudotus karstus. Karstai, kuriuose mirusieji vežti kremuoti į Lenkijoje esantį krematoriumą, nebuvo deginami, o grįždavo į Lietuvą ir vėl atsidurdavo prekyboje. Esama liudijimų, kad centro salės darbuotojai acetonu valydavo ant dangčių likusias kremuoti vežamų žmonių pavardes, rodo LRT atliktas tyrimas.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ribojus laivybą, pirmadienį apie 21 val. laivų judėjimas buvo atnaujintas, BNS informavo uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai. Vėjo greitis siekė 26 metrus per sekundę, vėliau susilpnėjo. Pasak I. Rotautaitės-Pukenės, dėl vėjo incidentų neužregistruota.

Vilniaus miestas, laimėjęs 1 mln. dolerių (876 tūkst. eurų) prizą, rengiasi įrengti mieste kelis šimtus mokymosi vietų, siekiant sostinę paversti didele mokykla. „Šį rytą paskelbta oficialiai žinia, kad mes esame tarp laimėtojų – tai iš tikrųjų sveikinu visus vilniečius. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kur labiausiai reikia tobulėti, norint pagerinti ateities gyvenimą mums visiems“, – lrt antradienio rytą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi beveik 9,9 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 10 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2020-2021 finansinių metų ataskaitoje. Už 2019–q2020 finansinius metus bendrovė išmokėjo 8,45 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2020-2021 finansinius metus, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, siekė 9,873 mln. eurų – 16,8 proc.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Pirmadienį prastas oras pridarė nemalonumų ne tik lietuviams. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų į Rygą turėję skristi orlaiviai leidosi Lietuvoje arba suko ratus tikėdamiesi, kad gaus leidimą nutūpti. Iki 15 val. iš viso buvo nukreipti 6 skrydžiai, praneša Rygos oro uostas. Dar penki lėktuvai vėlavo nusileisti numatytu laiku. Nukreipti buvo lėktuvai, į Rygą skridę iš Kijevo, Varšuvos, Briuselio, Frankfurto, Dubajaus, Paryžiaus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu.  Aušrinės Armonaitės teigimu, tikimasi, kad situacija bus deeskaluota.  „Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu daugybė Lietuvos pensininkų patiria skurdo riziką. Nors pensijos kyla, pensininkų pinigines gerokai patuštins pabrangusios šildymo kainos, rekordiškai pabrangusi elektra, dujos, degalai ir net maisto produktai. Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Lietuvoje sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, nedarbingumo pažymėjimų kasdien išrašoma vis daugiau, teigia „Sodra“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.   „Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst.