Lietuvos verslas

Bendrovei „NEG Recycling“ šeštadienį sustabdžius atliekų priėmimą iš Šiaulių regiono savivaldybių, visos šiukšlės neišrūšiuotos keliauja tiesiai į sąvartyną, taip pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.  „Nevyko atliekų priėmimas savaitgalį, nevyksta ir dabar. Sekmadienį mašinos pradėjo važiuoti iš Šiaulių, pastovėjo prie vartų, signalino, išėjo vadovas ir pasakė, kad nepriims“, – BNS pirmadienį ryte sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.

Nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominė elektrinės (AE) būsimo giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo saugos kriterijus rengs Suomijos „Posiva Solutions“. Parengus šiuos kriterijus vėliau bus vertinamos potencialios teritorijos, tinkamos atliekynui įrengti.  Ignalinos AE pranešė praėjusią savaitę pasirašiusi 262 tūkst.

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Buvo tikimasi, kad pasaulio šalių lyderiai susitikime įsipareigos dar ambicingiau mažinti šiltnamio dujų emisijas, taip užkirsdami kelią tolesniam globaliniam klimato šilimui.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.  Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.   Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka  – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Trūkstant darbuotojų nuo pirmadienio leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams, sergantiems besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais. Pirmadienį įsigaliojo toks sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas, tačiau ministras pažymi, jog situacija šalyje dar nėra tokia kritiška, kad reikėtų dirbti sergantiesiems. „Turime pasirengti labiau kritiškai situacijai nei dabar ir numatėme, kad būtų užtikrintos kritiškos, gyvybiškai svarbios funkcijos.

Viena iš pandemijos pasekmių prekybos centrams tapo pirkėjų srautų sumažėjimas. Net ir įvedus galimybių pasą žmonės prekybos centruose lankosi rečiau, tačiau pastebima, kad jie dažnai perka didesnius produktų kiekius. Prekybos įmonių atstovai kalba, kad dėl pandemijos lankytojų srautai gerokai sumažėjo, o įvestas galimybių pasas situaciją ne itin pagerino.

Žmonės jau nebespėja skaičiuoti dešimtadaliu išsipūtusių maisto ir paslaugų kainų, į nerėgtas aukštumas šoktelėjusių šildymo ir elektros kainų. Kai kurie gyventojai į nenukainotų maisto produktų lentynas sako net nebežiūrintys. Tačiau infliacijos piko, anot ekonomistų, dar nepasiekėme ir jį išvysime vasario-kovo mėnesiais.

Šimtus darbo vietų Lietuvoje sukūręs verslininkas Kęstutis Černeckas kasdien skaičiuoja finansinius praradimus, nes kinai jam ir kitoms su Kinija dirbančioms įmonėms nebesiunčia reikalingų prekių. Jas reikia atsivežti darant lankus per kitas valstybes. Nuostoliai – šešiaženkliai ir didėjantys su lyg kiekviena diena. Plačiau apie susidariusią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Prasidėjus pandemijai išpopuliarėjo pirkimai internetinėse parduotuvėse, tačiau pirkėjai susidūrė su netikėta problema. Dažnai prekės negalima apžiūrėti fizinėse parduotuvėse, o internetu spręsti apie jos būklę yra sudėtinga. Dėl šios priežasties išaugo ir grąžinimų skaičius, tačiau jie – ne visada sėkmingi. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Toma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Užsisakius kėdę iš internetinio prekybos centro varle.

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų.  „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Automobilių prekybos verslo atstovai sutaria, kad elektromobilių paklausa Lietuvoje auga. Pasak jų, valstybės subsidijos skatina žmones persėsti į šias transporto priemones, tačiau vien jų nepakanka – būtina ir infrastruktūros plėtra.  Elektromobilių paklausa auga, populiaresni – nauji modeliai Elektromobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ direktorius Laurynas Boguševičius teigė matantis didėjantį susidomėjimą elektromobiliais.

Vartotojai iki kitų metų pradžios turės pakeisti elektros energijos tiekėją į jiems tinkantį nepriklausomą tiekėją. Klientai kviečiami ilgai nedelsti, nes pasirinkus tiekėją metų pabaigoje gali tekti sumokėti daugiau nei jį pasirinkus metų pradžioje. Ekspertai teigia, kad kalbėti apie tai, kokius kainų kitimus sukels šis nutarimas, dar yra per anksti – nepriklausomų tiekėjų kainos priklauso nuo pokyčių biržoje.

Nuotolinių vaistinių sistema e.sveikatoje anksčiausiai galėtų būti sukurta balandį, tačiau ar prekyba receptiniais, kompensuojamaisiais vaistais realiai bus vykdoma, priklausys nuo vaistinių tinklų, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. „Planuose esame įsirašę, kad balandžio mėnesį turėtų platforma būti paruošta.

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojanti bendrovė „NEG Recycling“ nuo šeštadienio ankstyvo ryto žada nebepriimti šiukšlių. Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad teks laužyti taisykles ir į sąvartyną vežti neišrūšiuotas atliekas.  „Šiandien buvo visų regiono savivaldybių merų ir administracijos direktorių susirinkimas, priimta rezoliucija, kuri virs dokumentu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Europos Komisija gerai supranta paramos nuo Kinijos ekonominio spaudimo nukentėjusioms Lietuvos įmonėms svarbą ir dės pastangas, kad sprendimai būtų patvirtinti kaip galima greičiau. Tai ji pareiškė po penktadienį vykusio pokalbio su už konkurenciją atsakinga Europos Sąjungos komisare Margrethe Vestager.

Didžiausių šalies mobiliojo ryšio operatorių „Telia“ ir „Bitė“ atstovai sako, kad nauja 5G ryšio trijų dažnių aukciono sąlyga pateikti informaciją ne tik apie jų siūloma įrangą, bet ir apie jos tiekėjų savininkus gali būti sunkiai įgyvendinama.  Be to, „Telia“ akcininkų susirūpinimą sukėlė ir dar viena nauja sąlyga – per metus įdiegti eSIM paslaugą.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) gavus trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšas, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, jog remiantis tarptautine vežimo geležinkeliais konvencija reikia labai rimtos priežasties nesuteikti leidimo norintiems per Lietuvą vežti krovinius. „Nelabai yra techninių ir juridinių galimybių tą uždrausti ar neleisti.

Atnaujinus koronaviruso pandemijos metu galiojančius reikalavimus, nuo pirmadienio, sausio 24 d., kino teatro ar kino klubo salėje tarp sėdinčių ne kartu atėjusių asmenų reikės palikti bent vieną laisvą kėdę, jeigu salėje yra vartojamas maistas ir gėrimai.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, LTG pranešė gavusi trijų nesankcionuotų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti šias trąšas. Visi prašymai grindžiami skirtingais argumentais, todėl LTG kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją, teigia LTG.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausiai šis kainų indeksas išaugo Lietuvoje – beveik šeštadaliu, o jo šuolis Latvijoje ir Estijoje buvo bemaž vienodas – apytikriai ketvirtadaliu. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 16,3 proc., Latvijos – 25,1 proc., Estijos – 24,7 procento.

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojančiai bendrovei „NEG Recycling“ dar kartą pagrasinus, kad nuo šeštadienio ji nepriims šiukšlių, Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad teks laužyti taisykles ir į sąvartyną vežti neišrūšiuotas atliekas.  „Šis konfliktas buvo užprogramuotas. Šiandien buvo visų regiono savivaldybių merų ir administracijos direktorių susirinkimas, buvo priimta rezoliucija, kuri virs dokumentu.

Dujų balionų keitimui daugiabučiuose skirta dar beveik 9,6 mln. eurų.  Tai numatantį įsakymą pasirašė energetikos ministras Dainius Kreivys, pranešė ministerija.  Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Teikti paraiškas bus galima nuo vasario iki birželio 1 dienos. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje dar yra apie 1 tūkst. daugiabučių, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 45,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, o Estijos – 5,8 mlrd. eurų arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 200,7 proc. BVP.

Šiais metais Lietuvos žalieji plaučiai išsiplės mažiausiai 732 ha, tiek planuojama įveisti naujų miškų vien valstybinėje žemėje. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos tam skirta 899 tūkst. eurų, dar 400 tūkst. eurų numatyta įsigyti žemei jiems sodinti.

Verslo atstovai tikisi, kad valdžios planai sujungti valstybines verslo finansavimo įstaigas netaps konkurentu privatiems verslams.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad nacionalinė plėtros įstaiga neturėtų tapti valstybiniu banku, bet turėtų padėti įmonėms, kurios negali gauti paskolų kitur. Be to, valstybės finansinės priemonės turi skirtis nuo privačių.

Politiko Žilvino Šilgalio vadovaujamam Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRTAC) neapmokant pusę milijono eurų siekiančių skolų, mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius prižiūrinti įmonė „NEG Recycling“ stabdo komunalinių atliekų priėmimą. Bendrovė kasdien rūšiuoja ir apdoroja maždaug 200 t komunalinių atliekų suvežamų iš 260 tūkst. gyventojų turinčių Šiaulių regiono savivaldybių, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo beveik 2,5 mln. keleivių – 37 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jų buvo kiek daugiau nei 1,8 mln. Ekspertų teigimu, 2021 metais aviacija augo beveik visose esminėse srityse, o aktyvus atsigavimas prasidėjo metų viduryje. Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, metų pradžia dėl kelionių ribojimų buvo stagnacijos laikas – iki vasaros vidurio keliautojų srautai buvo minimalūs (beveik 480 tūkst.

Dėl besitęsiančio snygio, vietomis pustymo ir pūgos, visoje Lietuvoje eismo sąlygos yra sudėtingos, kai kurie keliai nepravažiuojami. Dalis laiškininkų bei kurjerių pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl Lietuvos paštas perspėja gyventojus – korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau, rašoma pranešime spaudai. Šiuo metu mokamos ir išmokos, jos irgi gali būti pristatytos vėliau. Situacija sudėtingiausia yra regionuose.

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų.

Dėl pandemijos nemažai įmonių patyrė finansinių sunkumų, ne išimtis ir aviacijos linijos. Jos didžiausią prioritetą skyrė keleivių susigrąžinimui, tačiau dėl patirtų nuostolių šiemet didės skrydžių kainos, bus užtikrintas didesnis kelionių taškų pasiekiamumas. Penktadienį įvykusios nuotolinės konferencijos metu Lietuvos oro uostų atstovas pasakojo, kad aviacija Lietuvoje pamažu atsistato, tačiau finansiniai srautai atsistatys dar negreit.

Lietuvoje smarkiai augant energijos, prekių ir paslaugų kainoms, infliacijai šalyje pasiekus 10,7 proc. ir Lietuvos bankui artimiausiu laiku neprognozuojant infliacijos šalyje mažėjimo, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija siūlo taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams. Tai palengvintų finansinę naštą patiriantiems šalies gyventojams, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pašalinus sistemos klaidą, gyventojai vėl gali prisijungti prie Mano VMI. Mokesčių mokėtojai gali sklandžiai naudotis visomis e. paslaugomis. Dalies dokumentų migracija į sistemą šiuo metu dar vykdoma, jie visi bus prieinami klientams Mano VMI, kai tik šis procesas bus pabaigtas.

Tęsiantis COVID-19 pandemijai 2021-aisiais kai kurios įmonės ir fiziniai asmenys susidūrė su finansinėmis problemomis ir, sulaukę skolas siekiančių susigrąžinti kreditorių, neteko galimybės laikinai disponuoti savo turtu ar net visam laikui su juo atsisveikinti. Visgi pernai, palyginti su 2020-aisiais, turto arešto aktų įregistruota trečdaliu mažiau, rašoma pranešime spaudai. Registrų centro tvarkomo Turto arešto aktų registro duomenimis, 2021 metais iš viso įregistruota 38,3 tūkst.

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje.  Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.

Pro sudėtingą kliūčių ruožą naujos kartos 5G ryšio diegime laviruojanti Lietuva dar kartą atideda pirmojo dažnių aukciono procedūras, paneša portalas vz.lt.  Dažnių 700 MHz juostai aukcione planavę dalyvauti ryšio operatoriai paraiškas turėjo pateikti iki sausio 25-osios, tačiau terminas atidėtas dviem mėnesiams, vyriausybinei komisijai paprašius papildomų duomenų, kurių per trumpą laiką operatoriai ir Ryšių reguliavimo tarnyba surinkti negali.

Gyventojai skundžiasi, kad nusipirkę būstus negali juose gyventi. Daugiabutis pastatytas, tačiau neįregistruotas. Statytojai bankrutuoja, todėl daugiabučiu nebesirūpina. Statybos inspekcija tikina, kad jame gyventi draudžiama, žmonės gali gauti baudas iki 1,5 tūkst. eurų, todėl siūlo gyventojams patiems įregistruoti pastatą.

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programa „Ačiū“ turi naują partnerį – kelionių agentūrą „West Express“, praneša bendrovė. Dabar su „Ačiū“ kortele galima gauti specialių pasiūlymų ir nuolaidų kelionėms, užsakomoms internetu. „Kortelė vis labiau praverčia ne tik užsukus į „Maximos“ parduotuves, bet ir apsiperkant internetu ar keliaujant“, – prane6ime cituojama „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Nuo šių metų sausio Lietuvos paštas „Sodros“ išmokas, tarp jų ir pensijas, į namus pirmą kartą pristato didžiajai daliai Lietuvos gyventojų – beveik 240 tūkst. gavėjų. Iki šios dienos, t. y. per 10 dienų, pagal „Sodros“ numatytą grafiką, Lietuvos paštas pristatė jau daugiau nei 85 proc. visų išmokų, kurios bus pristatytos šį mėnesį. Jų mokėjimas tęsis dar iki sausio 26 d., tad primenama ir mokėjimo tvarka, rašoma pranešime.

Už buvusį gydyklos pastatą ir sklypo dalį Palangos centre, šalia miesto centrinės aikštės ir buvusios autobusų stoties, aukcione pasiūlyta pradinė kaina – 531 tūkst. eurų. Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu BNS informavo, jog ketvirtadienį pasibaigusiame pirmajame aukcione dalyvavo vienas dalyvis. Aukcione buvo parduodamas 1935 metų statybos 350 kv.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. ir buvo 321,6 euro, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 466,6 euro už toną. – 4,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 10,7proc., didesnė ji buvo tik Estijoje ir siekė 12 procentų. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 7,9 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,3 proc., o vien euro zonoje – 5 procentais.

Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus vykdomas nuo penktadienio, sausio 21 d., 20 val. iki sausio 22 d. 8 val., rašoma pranešime spaudai.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą trečiadienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš Rusijos. Iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, atplaukęs su Liberijos vėliava plaukiojantis „Coral Fungia“ dujovežis trečiadienį prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS teigė terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 9,5 tūkst. kubinių metrų SGD.

Nuo penktadienio išmoka savanoriškai į kilmės šalį sutinkantiems grįžti neteisėtiems migrantams mažėja nuo 1000 iki 300 eurų, o dėl planų pratęsti 1000 eurų mokėjimą bus sprendžiama turint daugiau informacijos apie galimybes asmenis į Iraką grąžinti priverstinai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Klausimas dėl savanoriško grįžimo yra toks, kad iki sausio 20 dienos galioja siūlymas ir galimybė asmenims gauti 1000 eurų ir 20 dieną asmenys apsisprendę turės galimybę tuo pasinaudoti.

Esame tikri, kad daugelis iš jūsų pastarosioms žiemos šventėms ruošėtės kitaip negu dar prieš kelerius metus: ko gero, daugelį, jeigu ne visas dovanas artimiesiems pirkote internetu. Gali būti, kad ir šventinį stalą ruošėte neišeidami iš namų, reikalingus produktus įsigydami elektroninėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai. Pastaraisiais metais, ypač pasaulį sukausčius pandemijai, elektroninė prekyba tapo neatsiejama tarptautinio ir vietos verslo bei pirkėjų kasdienybės dalis.