Lietuvos verslas

Baltarusijai šiemet planuojant komercinei veiklai įjungti antrąjį Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių, Lietuvos energetikai įžvelgia didesnį nekokybiškai statomos elektrinės pavojų šalies saugumui. Tačiau, anot energetikos politikos formuotojų, grėsmių nei energetikos sistemos stabilumui, nei patikimumui nėra, o AE pagamintos elektros srautai į Lietuvą nedidės net ir pradėjus veikti naujam blokui.

Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis Lietuvoje siekia 60 proc., skelbia pirmą kartą šį rodiklį apskaičiavusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). „Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis leidžia nustatyti, kur esame ir kuria kryptimi turime judėti ginant žmogaus teises Lietuvoje,“ – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas.

„Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis portalui vz.lt pareiškė, kad kaimyninėje Lenkijoje nuo vasario laikinai panaikinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) visiems maisto produktams, reikšmingai prastėjo Lietuvos prekybininkų pozicijos. Pasak jo, išsaugoti Lietuvoje uždirbtus pinigus padėtų sprendimas mažinti PVM bent tiems produktams, dėl kurių ryžtamasi važiuoti į kaimyninę šalį, – mėsai, alkoholiniams gėrimams.

Bendrovė „Skonio iššūkis“ Alytuje planuoja statyti ekologiškų mėsos ir žuvies produktų gamyklą, praneša portalas alytausgidas.lt.  Planuojama, kad bus sukurta ne mažiau kaip 15 naujų darbo vietų bei investuota ne mažiau kaip 546,9 tūkst. eurų. Alytaus miesto savivaldybės taryba pritarė įmonės investicijų sutarties projektui. Pagal tarybos priimtą sprendimą per du metus turėsianti įvykdyti sutartyje numatytus investicinius įsipareigojimus, gamykla turėtų pradėti veikti 2024 metais.

Dėl darbo apmokėjimo sąlygų su vadovybe nesutariantys Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ profesinė sąjunga, vienijanti daugiau nei trečdalį darbuotojų, nutarė vasario 8 dieną pradėti neterminuotą streiką.  Dėl streiko datos apsispręsta profesinės sąjungos tarybos posėdyje trečiadienį, tačiau apie tai paskelbta tik ketvirtadienį, kai darbdavys buvo informuotas apie streiko datą. „Vasario 8 dieną 8 valandą prasidės neterminuotas streikas.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungos (ES) prekybos komisarui Valdžiui Dombrovskiui imantis veiksmų dėl Kinijos spaudimo Lietuvai. „Dėkoju už tvirtą paramą vieningai ES rinkai. Spaudimas, varžymai ir grasinimai  nesuderinami su PPO taisyklėmis ir laisvo pasaulio vertybėmis“, – tviteryje paskelbė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų ES šalių minimalioji mėnesinė alga valstybės lygiu nustatoma atitinkamuose teisės aktuose. Nuo šių metų pradžios jie buvo pakeisti ir visose, išskyrus dvi, minimumas išaugo. Pagal šio dydžio algą Lietuvą aplenkė Vengrija. Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nerūšiuotų komunalinių atliekų vežimas į Šiaulių sąvartyną yra gamtosaugos pažeidimas.  „Šiandien apskrities nerūšiuotas atliekas vežant į sąvartyną ne tik nevykdomi įsipareigojimai gyventojams, bet ir daromas gamtosauginis pažeidimas“, – teigia ministras ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tačiau Mykolas Majauskas sako, kad komitetas pritartų tokiam siūlymui.  „Tarifo sumažinimas nuo 9 iki 5 proc. kainuotų apie 17 mln. eurų netektų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – BNS nurodė konservatorius M. Majauskas.

Lietuviai turi daug pinigų ir yra turtingi, todėl patys ir sukelia kainų augimą, ypač statybų sektoriuje, laidoje „Karštai su tv3.lt“ sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu Lenkijoje statybų prekėmis prekiaujantys lietuviai džiūgauja, kad sulaukia labai daug pirkėjų iš Lietuvos, norinčių už tą pačią prekię mokėti daug mažiau.

Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos, atvirkščiai – tai gali labai pabloginti biudžeto pajamų surinkimą.

Vyriausybei svarstant sumažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. ir taip padėti gyventojams sumažinti išlaidas šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms, Seimo opozicija tokį valdančiųjų žingsnį sako remtų, bet su kai kuriomis išlygomis. Tačiau Seimo nariai kartu primena, kad valdantieji dar rudenį atmetė jų siūlymus mažinti PVM nuo šildymo sezono pradžios.  „Mes tą patį ankstyvą rudenį siūlėme.

Siekiant suvaldyti sparčiai augančią infliaciją nepakanka didinti minimalią algą ar pensijas – reikia galvoti apie mokesčių politikos pokyčius ar laikinas lengvatas kai kuriems produktams ir paslaugoms, kurių kainos yra reguliuojamos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turime galvoti ir apie mokesčių politikos pokyčius.

Europos Sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu. „Pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio lengvai imtumės, – sakoma ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio pranešime. – Tačiau žlugus pakartotiniams bandymams tai išspręsti dvišaliu formatu, nematome jokios kitos išeities, tik prašyti PPO ginčo sprendimo konsultacijų su Kinija.

  Sprendimų stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų ir kita vartotojų kainas bus ieškoma, tačiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams sumažinimas ilgalaikio poveikio vartotojams neturėtų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pasak jos, tai rodo pavyzdys, kai praėjusią vasarą net ir sumažinus PVM maitinimo įstaigoms, kainos jose ir toliau auga.  „Jeigu reikės kokių nors papildomų sprendimų, žinoma, jų ieškosime.

Augant COVID-19 atvejams, didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojai tik ir ieško progos nedirbti. Todėl siūlo, kad visų profesijų darbuotojai galėtų dirbti sirgdami besimptome COVID-19 ligos forma. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad tai būtų pavojinga aplinkinių sveikatai. Šią savaitę fiksuotas dar vienas susirgusiųjų rekordas – per vieną parą naujų ligos atvejų fiksuota jau beveik 10 tūkst.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė svarsto  sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų, remdamasi šaltiniais skelbia „Info TV“. Tai BNS patvirtino ir kitas nesusijęs šaltinis.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė siekia mažinti brangstančių energetinių išteklių kainas, o naujus pasiūlymus žada pristatyti jau netrukus.

Lietuvoje rekordišku tempu plintant koronavirusui ir stipriai išaugus eilėms į testavimo punktus, gyventojai ėmė dėl COVID-19 tirtis namie. Iš vaistinių ir parduotuvių lentynų šluojami greitieji antigeno testai. Prekybininkai spėja, kad prie to prisidėjo išaugęs sergamumas, be to, didėjantis žmonių sąmoningumas ir noras testuotis namie. Pastarosiomis dienomis užsikrėtimų kreivei pakylant iki dar neregėtų aukštumų, gyventojai ėmė aktyviau testuotis namie.

Jeigu ir toliau laikysis vėsūs orai, vasarį sostinės gyventojams centrinis šildymas ir karštas vanduo bus dar brangesnis nei už sausį. Tai paaiškėjo „Vilniaus šilumos tinklams“ paskelbus naujas vasario mėnesio kainas už minėtas paslaugas. Palyginti su sausiu, vasarį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina didėja per 12 proc., arba 1,23 ct/kWh – nuo dabartinių 10,07 ct/kWh iki 11,30 ct/kWh.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) po vasario 1-osios nebegabensiant į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų, LTG trečiadienį pranešė gavusi dar dviejų bendrovių-tarpininkių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas arba druską keliams. Bendrovės savo planų nekomentuoja. LTG trečiadienį pranešė gavę Lietuvos „Lit Salt Trade“ ir „Belintertrans Baltik“ paraiškas vežti kalio trąšas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartoja neatmetantis galimybės, kad baltarusiškos trąšos gali būti gabenamos ir po vasario 1-osios, kai nustos galioti ilgalaikė „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis.  Pasak jo, tik Europos Sąjungos sankcijos visiškai užkirstų kelią į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos Baltarusijos įmonės trąšų tranzitui. „Nenoriu, kad susikurtume klaidingų lūkesčių, kad 100 proc.

Klaipėdos jūrų uostas ateityje bus priverstas plėstis į išorę arba turės tenkintis mažėjančia krova, sako uosto vadovas. Algis Latakas, be to, pabrėžia, kad griežtų aplinkosaugos reikalavimų uosto bendrovėms tenka atsisakyti ir kitų didelių krovinių. „Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto.

„Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su „Belaruskalij“ apribota rizika, kad draudimai bus apeinami ir trąšų baltarusiškų kalio trąšų  tranzitas tęsis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.  „Mes matėme nuo pradžių rizikas, kad bus perimami tam tikri trąšų kiekiai, bet Vyriausybė pasinaudojo suteiktu laiku, kad tas rizikas išravėtume ir mėgintume pasiruošti tam režimui, kuris įsigalios nuo vasario 1 dienos.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) po vasario 1-osios negabens į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų, kaip to prašė trys Baltarusijos bendrovės-tarpininkės.  LTG pranešė neišpildžiusi bendrovių prašymų vežti kalio trąšas. Jei jos pateiktų naujus prašymus su naujais argumentais, tokiems prašymams atmesti reikėtų tvirto teisinio pagrindo, rašoma pranešime spaudai.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai šie nuostoliai siekė 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Pe metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo fišingo (apgaulės būdas, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines) ir telefoninio sukčiavimo.

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, talentų paieška ir konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas  –  su šiais iššūkiais susiduria šalies darbdaviai. Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų.

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau iki to nuosavo būsto planus puoselėjančių gyventojų laukia kitas procesas – lėšų kaupimas būsto pradiniam įnašui, kuris turi sudaryti ne mažiau 15 proc. būsto vertės. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu būstui besiskolinantys gyventojai pradiniam įnašui vidutiniškai skiria 23 proc. įsigyjamo būsto vertės siekiančią nuosavų lėšų dalį.

Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų. Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.

Dalies valdančiųjų planas imtis švelninti alkoholio pardavimo ribojimus niekur nedingo. Nors pratęstoje Seimo sesijoje projektas nesulaukė pakankamai palaikymo balsų, liberalai ketina prie klausimo grįžti. Vienintelis jiems kylantis klausimas, ar koalicijos partneriai konservatoriai išties pagalbos ranką. Tačiau panašu, kad konservatoriai, nors sutinka liberalizuoti alkoholio rinką, turi savitą viziją.

Su Vokietijos verslo atstovais susitikusi Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė juos toliau investuoti Lietuvoje. Pasak Aušrinės Armonaitės, nepaisant laikinų trikdžių, šalis išlieka stabili ir saugi investicijoms.

Lietuvos alaus rinkos lyderis „Švyturys-Utenos alus“ naujus metus pradėjo struktūriniais pokyčiais viduje: savo darbo vietą, sulaukusi tarptautinės „Carlsberg“ grupės kvietimo papildyti komandą Kopenhagoje, palieka ilgametė pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė. Tokia migracijos praktika, pasak bendrovės atstovų, nėra kasdienis, tačiau ir ne retas pavyzdys, mat atvejų, kai talentingus darbuotojus pastebi ir į tarptautinę darbo rinką kviečia „Carlsberg“, būta ir daugiau.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė neatlikti tyrimo dėl vidaus reikalų ministrės (VRM) Agnės Bilotaitės galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo nusprendus perduoti Palangoje esančią sanatoriją „Pušynas“. Kaip BNS sakė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė, sprendimą komisija praėjusią savaitę priėmė įvertinusi gautus pranešimus ir viešoje erdvėje pateiktus duomenis.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos siūlymų pagerinti žmonių darbo per skaitmenines platformas sąlygas. Siūlymams nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai, todėl juos norima tobulinti.  Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, pastaroji pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius.    „Lietuvos geležinkeliai“ BNS patvirtino gavę bendrovės „Belaruskalij“ raštą, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, jog būsto kainų augimas šiais metais sieks apie 10 proc. Tokį pat rodiklį bankas prognozavo ir pernai lapkritį.  Pasak T. Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai. „Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.

Metinė infliacija Lietuvoje piką pasieks vasarį, kai ji gali siekti apie 12 proc., tačiau kovą vartotojų kainų indeksas turėtų smukti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Praėjusį penktadienį Lietuvą sudrebino žinia, jog sostinėje pirktas „Eurojackpot“ bilietas laimėjo didžiausią sumą per visą loterijos Baltijos šalyse istoriją – daugiau nei 24 milijonus eurų. Netrukus prasidėjusios intensyvios laimėtojo paieškos atomazgą pasiekė vos per kelias dienas.

Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu ir toliau sparčiai augs, skelbia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio misija pirmadienį baigė darbą Lietuvoje. Jos ataskaitoje nurodoma, kad Vyriausybei svarbu surinkti daugiau pajamų iš mokesčių, plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse. „Nepaisant didelių pandemijos sukeltų žmogiškųjų nuostolių, Lietuvos ekonomika puikiai atlaikė krizę ir sparčiai atsigauna.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo 20 proc. iki 28,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 19,4 procento. Vien gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, pramonės gamyba ir pardavimai didėjo 6,2 proc. iki 2,9 mlrd. eurų (4,3 proc.), pranešė Statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų bei apdirbamoji gamyba per metus augo 20,8 proc.

Prognozės apie mokamų testų didelį poveikį darbo rinkai nepasitvirtino. Intensyviai metų pabaigoje aptariamas mokamas darbuotojų testavimas pabrėžiant esą išaugsiančius klientų srautus Užimtumo tarnyboje, norintiems dirbti žmonėms neuždarė durų į darbo rinką, rašoma pranešime spaudai.  Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

Žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais siekia visų laikų aukštumas – vidutinė kaina susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, o mokama stambiems ūkiams vidurkį viršijo. Ekspertų teigimu, supirkimo kaina augo dėl situacijos eksporto rinkose bei paklausos, tačiau ūkininkai tuo pernelyg nesidžiaugia – išlaidos dėl išaugusių energijos kainų jiems taip pat padidėjo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,8 proc. (2,14 euro), o palyginti su pernai sausiu – 6 proc. (3,28 euro) brangesnis.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Lietuvoje koronaviruso situacija negerėja. Praėjusią savaitę Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė mėnesiui atšaukti visus renginius uždarose patalpose. Tokiu pavyzdžiu seka ir Varėnos rajonas. Pirmadienį Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas savo „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame tikina, kad mėnesiui bus apriboti renginiai, vykstantys uždarose erdvėse.