Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistai prognozuoja, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos prislopins tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos kol kas nežadama. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 procento. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad kainų augimas piką pasieks šių metų viduryje.

Ekonomistai prognozuoja, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos prislopins tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos kol kas nežadama. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 procento. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad kainų augimas piką pasieks šių metų viduryje.

REKLAMA

„Nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Pritaikytos naujos sankcijos Rusiją daugeliu aspektų izoliuoja nuo Vakarų pasaulio, tačiau tiesioginės neigiamos to pasekmės Vakarų valstybėms bus nedidelės – Rusijos BVP sudarė mažiau nei 3 proc. pasaulio ekonomikos“, − sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Vakarams pasekmės ribotos, Rusijai – didesnės 

Kaip pastebi N. Mačiulis, pagrindinė neigiama, tačiau trumpalaikė pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikoms – tai brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos. 

REKLAMA

Tačiau ekonominės pasekmės pačiai Rusijai bus gerokai liūdnesnės – jos BVP šiemet, tikėtina, susitrauks 14 procentų, o Rusijos ekonomika sugrįš į 2006 metų lygį. 

„Rusijos gyventojų perkamoji galia ir vartojimas sustojo augti po Krymo aneksijos, o šiemet jų finansinės galimybės nukrenta į dar gūdesnius laikus. Demonstruojamas Rusijos rublio stiprėjimas yra dirbtinis ir gali šildyti tik valiutų keityklų švieslentėse – gyventojų ir įmonės galimybės pirkti Vakarų valstybių valiutas ir prekes yra ribotos ir tokios, greičiausiai, išliks ilgą laiką“, − komentuoja N. Mačiulis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 2,6 procento, panašaus augimo tikimasi ir kitais metais. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika augs lėčiausiai tarp didžiųjų euro zonos šalių, ir ją slopins ne tik didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos, bet ir vis dar šlubuojanti vokiečių automobilių pramonė.

Palūkanų normos didės

N. Mačiulis prognozavo, kad perkaistančią JAV ekonomiką centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Skaičiuojama, kad po metų jos turėtų siekti net 2,75 procento, ir tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 2008 metų. 

„Nedarbo lygis JAV toliau mažėja, atlyginimų augimas įsibėgėjo, darbuotojų trūkumo problema išlieka opi, o infliacija pakilo į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius. Dalis šios infliacijos yra susijusi su vėluojančiu centrinio banko sprendimu normalizuoti pinigų politiką. Siekis prislopinti kainų augimą nesustabdant ekonomikos augimo bus nelengva užduotis, ir praeityje tai yra retai pavykę“, − teigia N. Mačiulis. 

REKLAMA
REKLAMA

Europos Centrinis Bankas taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad čia entuziazmo ir galimybių bus daug mažiau. Manoma, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik du kartus rugsėjį ir gruodį, iki nulio, ir ten sustos. 

„Pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė, tai yra, daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža. Šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad Euribor norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti vieną procentą. Vis tik šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks“, − komentavo vyriausiasis ekonomistas. 

Lietuvos ekonomika nuosmukio išvengs 

„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažina iki 1,7 procento, o kitais metais tikisi 2,5 proc. sieksiančio BVP augimo. Tai yra, atitinkamai, 1,5 ir 0,8 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios. 

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistai pabrėžia, kad šių metų pradžioje Lietuvos ekonomika vis dar augo pavydėtinais tempais – per pirmuosius du mėnesius mažmeninė prekyba buvo 15 proc., o apdirbamoji gamyba net 24 proc. didesnė nei prieš metus. 

„Natūralu, kad verslo ir gyventojų lūkesčiai krito, tačiau vartojimas nesustojo, o eksporto užsakymai išlieka arti rekordinių aukštumų. Net beveik visiškai praradus eksportą į Kiniją, bendras augimas išliko spartus. Prekių eksporto praradimus visose Rytų rinkose iš dalies kompensuos vis dar auganti paklausa ES ir JAV. Nors išlieka didelis neapibrėžtumas ir didesnė neigiamo šoko tikimybė, kol kas nuosmukis Lietuvos ekonomikai negresia“, − prognozuoja N. Mačiulis. 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau gyventojai vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, neblėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.

„Nepaisant to skaičiuojame, kad sumažėjo gyventojų indėliai. Tačiau kiekvienasi metais sausį pastebimas jų mažėjimas, nes gyventojai gruodį išleidžia pinigus ir jų ima trūkti. O šiemet gyventojai dar nemažai pinigų išsigrynino ir vasario pabaigoje, prasidėjus karui Ukrainoje.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad gyventojų vartojimas nesustojo, jis netgi 20 proc. didesnis nei prieš metus. Keičiasi ir pirkiniai, jeigu anskčiau žmonės dažniau pirko įvairius daiktus, dabar auga išlaidos kelionėms ir paslaugoms“, − sakė ekonomistas.

Jo teigimu, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7 procento, tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9 procento. 

„Neigiamus infliacijos padarinius amortizuos ir vyriausybės parengtas gelbėjimo paketas, ir toliau sparčiai augantys atlyginimai, kurie šiemet vidutiniškai padidės 8,4 procento. Darbuotojų trūkumo problemą iš dalies padės spręsti iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai, iš kurių, prognozuojame, apie 15 tūkstančių sėkmingai save realizuos mūsų šalies darbo rinkoje“, − teigė N. Mačiulis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų