Lietuvos verslas

Vyriausybė šią savaitę, vasario 2 d. žada atšaukti galimybių pasą. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai džiaugiasi šiais pokyčiais ir tikisi didesnių klientų srautų, tačiau taip pat įspėja gyventojus ir dėl didesnių kainų. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad galimybių pasas ne tik didins pirkėjų srautus, bet ir darbuotojų pasiūlą – kai nereikės galimybių paso, daugiau žmonių ieškos darbo.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoju ekonominei plėtrai, energetikai ir aplinkosaugai Jose W. Fernandezu aptarė Kinijos ekonominį spaudimą Lietuva, prekybinio bendradarbiavimo stiprinimą, pranešė Vyriausybė. „Augantis Lietuvos ir JAV prekybos ir ekonominių santykių intensyvėjimas atveria plačias galimybes abiem šalims ir verslo atstovams.

Praėjusią savaitę metalo supirktuvėje Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, aptikus koncertinos likučių, už fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto įgyvendinimą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ pradėjo vidinį patikrinimą.  Kaip teigiama „Epso-G“ pirmadienį išplatintame pranešime, informacija apie metalo supirktuvėje aptiktus koncertinos likučius grupė praėjusią savaitę buvo perduota policijos pareigūnams.

Pirmadienį baigiantis vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė, jog netenkins prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvados, pranešė LTG,   Tokią tvarką numato Sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo kontrolės, atitikties ir prevencijos politika, kurią su akcininko pritarimu penktadienį patvir...

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketinant siūlyti Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad tos sprendimas duotų didelės naudos visai ekonomikai.  „Jau pirmaisiais metais ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 procentinio punkto, o išplėtus jo taikymą visam smulkiajam ir vidutiniam verslui –  beveik 0,5 punkto. Jeigu Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 proc.

Elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė.

Ekstremalios audros padariniai – vis dar šalinami. Elektros tiekėjai skelbia, kad visoje šalyje elektros vis dar neturi tūkstančiai klientų. ESO išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, kad sutrikimus šalina net 177 brigados. „Itin galinga audra talžė visą Lietuvą – dalis gyventojų vakar ir šiandien susidūrė su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Didžiajai daugumai elektra buvo dingusi mažiau nei tris minutes.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Šiaulių bendrovė „NEG Recycling“ nebepriima rūšiuoti viso regiono atliekų ir radus laikiną sprendimą, nuo pirmadienio neapdorotos atliekos į Šiaulių regiono sąvartyną nepatenka, situacija dėl sutrikusio jų tvarkymo stabilizuota, pranešė regiono atliekų tvarkymo centras. Centras pirmadienį informavo, kad mišrių atliekų vežimas į sąvartyną sustabdytas radus tarpinius sprendimus, suderintus  su Aplinkos ministerijos institucijomis.

Praėjusių metų pabaigoje gyventojai pirkiniams ir būsto išlaikymui išleido daugiau pinigų nei įprastai, rodo oficiali statistika. Tikėtina, kad nemaža dalis jų jau nekantrauja, kada sulauks „Sodros“ pensijų ar kitų išmokų. Kai kurios jų bus pradėtos mokėti jau šią savaitę. Tačiau didžioji dalis pensijų bus išmokėta antrąją vasario savaitę, informuoja „Sodra“. Dėl kai kurių pakeistų dydžių, dalis išmokų nuo šių metų kiek padidėjo.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Sausio pirmoje pusėje įsigijęs planšetinį kompiuterį, „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas gavo gerokai nustebti. Įjungęs įrenginį, kuris atrodė kaip naujas, vyras pamatė likusias kito asmens paskyras, galerijoje rikiavosi nuotraukos su geografinėmis žymomis. Parduotuvė teigia, kad kompiuteris praktiškai nenaudotas, o buvęs jos savininkas apie nesusipratimą informuotas, tuo metu kaunietis situaciją aiškinasi su vartotojų teisių tarnyba ir duomenų apsaugos inspekcija.

Skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje pernai augo 31 proc. iki 164,2 tūkst.,  teigia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. Pasak jos, 2021 metų pradžioje dėl pandemijos stagnaciją išgyvenusi aviacija nuo antrojo metų ketvirčio atsistatė ir skrydžių skaičius ėmė augti. „Dėl karantino užsidarius šalims, praėjusių metų pradžia buvo sudėtinga visoms aviacijos bendrovėms. Kita vertus, jau nuo balandžio mėnesio matėme akivaizdų skrydžių skaičiaus augimą.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Nuo programėlės „KoronaStopLT“ veikimo pradžios apie užsikrėtimą COVID-19 liga pranešė 8 tūkst. žmonių, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per tą laiką koronavirusinė infekcija patvirtinta daugiau nei 620 tūkst. žmonių. BNS skaičiavimais, į programėlę specialų kodą suvedusieji sudaro maždaug 1,3 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai bei ekspertai iš esmės teigiamai vertina Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas, kuriomis žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Pirmadienį 24 val. turėtų sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto. Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln.

Pasaulinės naftos kainos auga, tad brangsta ir degalai vairuotojams Lietuvoje. Tačiau jau vasarį gyventojai ir vežėjai žada degalų vykti į Lenkiją, kur jiems bus taikomas mažesni mokesčiai. Vežėjai tikina, kad brangstant degalams didės ir jų vežamų prekių kainos. Tad degalinių atstovai prašo valdžios imtis veiksmų – mažinti mokesčius. Tačiau ekonomistas perspėja, kad tai padarius ištuštės šalies biudžetas.

Dažnai dėl tam tikrų priežasčių keleiviai vėluoja atvykti į išvykimo vietas ir dėl to praranda už keliones sumokėtus pinigus. Tokiais atvejais yra tikimasi kelionių organizatorių ar vykdytojų pagalbos ir supratingumo, tačiau jo sulaukti pavyksta ne visada. Kartais klientai gali sulaukti ir patyčių.

Už lango žiema, tačiau prekybos tinklas siūlo pirkėjams įsigyti lietuviškų pomidorų. Tokią informaciją pirkėjai pamatė reklaminiame prekybos tinklo leidinyje. Ši informacija pro akis neprasprūdo ir daržovių augintojams. Anot jų, šiuo metu lietuviškų pomidorų paprasčiausiai nėra, galima įsigyti tik atvežtinių. Tuo metu prekybos tinklo atstovė teisinosi, kad leidinyje įsivėlė klaida.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu aptars ekonominių ryšių plėtrą, bendradarbiavimą su EXIM banku, JAV techninę pagalbą Kinijos ekonominį spaudimą patiriančiam Lietuvos verslui.

Per pastaruosius mėnesius daugelis dešimtis kartų girdėjo naujieną, kad kaimyninė Lenkija – pigių kainų šalis, o netrukus, nuo vasario 1 d., kai bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maistui, Lenkija taps pigių kainų rojumi. TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas pats nuvyko į Lenkiją, kur apžvelgė lietuviškų ir lenkiškų prekių skirtumus. Pažintinė kainų ekskursija prasidėjo Punsko mieste esančios parduotuvės pieno skyriuje.

Vis didesnes kainas gyventojai pastebi ne tik degalinėse, parduotuvėse ar sąskaitose už šilumą ar elektrą. Daugiau tenka mokėti ir užsisakant maistą į namus. Šias paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad padidėjo tiek pristatymo kaina, tiek minimali suma, kurią reikia išleisti, norint pavalgyti neišeinant iš namų. Populiariose maisto pristatymo platformose minimali užsakymo suma padidėjo iki 12–15 proc., o maksimali pristatymo įkainis – net iki 20 proc.

Pakeitus įstatymą, nuo šių metų pradžios atsirado pakeitimų apmokestinant gyventojų pajamas ir joms taikant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formules. Naujovė, kurios niekada nebuvo – dabar yra dvi formulės. Viena formulė – jei darbo užmokestis siekia 1678 eurus per mėnesį, o kita – kai ši suma yra viršijama.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą atsisakyti galimybių paso, Sveikatos apsaugos ministerijos ir verslo atstovai penktadienio popietę aptarė, kaip konkrečiai tai būtų daroma. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nebuvo kalbos apie galimybių paso stabdymą etapais ar su išimtimis.  „Ne, kalba buvo tik apie visišką galimybių paso atsakymą ir kaip, pavyzdžiui, mūsų atveju reikėtų užtikrinti saugumą prekybos vietose“, – BNS sakė R. Vainienė.

Vilniaus aplinkosaugininkai bendrovei „Vilniaus vandenys“ penktadienį nurodė imtis priemonių, jog būtų sustabdyta tarša į Nerį. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį po vidurdienio Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo skundas, kad iš „Vilniaus vandenų" nuotekų tinklų į Neries upę išleidžiamos nevalytos nuotekos.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

Baltarusija gali blokuoti lietuviškų prekių eksporto srautus per jos teritoriją į Kiniją, o savo eksporto srautus iš Baltijos šalių uostų gali perorientuoti į Rusijos uostus, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mes nepraleisime jūsų eksporto per Baltarusiją – pamiršite šį kelią. Su Rusija susitarsime – ir kitais keliais nepateksite.

Statybines prekes pardavinėjantys Lenkijos verslininkai trina rankomis. Pastaruoju metu dėl susidariusio ryškaus kainų skirtumo lietuviai prekes šluoja tonomis. Statybinių medžiagų kainas Lenkijoje ir Lietuvoje palygino TV3 laida „Karštai su tv3.lt“. Lenkijos lietuvis Petras Černelis yra vienos iš didžiausių Suvalkuose veikiančių statybinių medžiagų parduotuvės savininkas. Lietuviai iš Petro parduotuvės statosi namus – praktiškai nuo pamatų iki rakto.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą dėl galimybių paso sustabdymo, verslo atstovai sako laukę tokio sprendimo ir tikisi, kad dėl to parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos dokumento patikrai. Pasak jų, svarbu, kad galimybių pasas nebūtų naikinamas etapais ar su išimtimis.  Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.

Besitęsiant Kinijos ekonominiam spaudimui, Lietuvos verslo atstovai sako, kad reikia ieškoti naujų rinkų Amerikos, Azijos šalyse, o į Lietuvą pritraukti JAV ir kitų šalių, kurios nedirba su Kinija. Verslininkai pabrėžia, kad valstybė turi galvoti, kaip per mokesčius pritraukti talentų ir naujų investuotojų.    Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonės šiuo metu ieško būdų, kaip pasiekti kitas rinkas.

Tvyrant geopolitinei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei vis garsiau skambant nuogąstavimams apie galimą Rusijos karinę ataką prieš Ukrainą, Lietuvos verslas sako, kad kilus konfliktui, nukentėtų Lietuvos prekyba, darbo rinka. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tikėtina, kad daugiausiai problemų būtų dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją į Ukrainą ir Turkiją.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Darbo jėgos imigracija šiemet turėtų augti, sako sako Migracijos departamento vadovė. Pasak Evelinos Gudzinskaitės, pernai ji sugrįžo į ikipandeminį lygį ir netgi buvo šiek tiek didesnė.  „Imigracija darbo pagrindu šiemet turėtų augti. (...) Ta imigracija darbo pagrindu pernai sugrįžo į ikipandeminį laikotarpį ir netgi buvo šiek tiek didesnė“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen BNS sakė E. Gudzinskaitė.

„Ignitis“ pranešė, kad sukčiai klientams prisistato jų vardu ir ragina būti atsargiais.  Pasak „Ignitis“, sukčiai skambina telefonu ir, prisistatę įmonės atstovais, meluoja apie skolas, kurias ragina apmokėti.  „Raginame klientus būti atidžiais, nes pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, prisistatantys „Ignitis“ vardu. Telefonu paskambinę sukčiai prisistato „Ignitis“ atstovais ir teigia, kad klientai turi skolų, kurias reikia kuo skubiau apmokėti.

Baltarusijos trąšų bendrovė „Belaruskalij“ pakilo į kovą dėl Lietuvos Vyriausybės priimto sprendimo, pagal kurį nuo vasario 1-osios trąšų tranzito sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nustos galios, nes prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad skundas teisme buvo gautas, o toliau bus sprendžiama, ar jis bus priimtas.

Lietuvos banko atstovas sako, jog Vyriausybei svarstant galimybę dar labiau mažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir taip sumažinti rekordiškai išaugusias šilumos sąskaitas, tokia priemonė neduos laukiamo rezultato.  Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, PVM mažinimas yra ne ta pagalba, kurios reikia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.   „PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis.

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ profesinei sąjungai reikalaujant pasirašyti kolektyvinę sutartį ir kitą savaitę planuojant streikuoti, bendrovės vadovas tikisi, kad streikas nesutrikdys bendrovės darbo, ir teigia neketinantis pasirašyti sutarties.

Statistikos departamentui kitą pirmadienį skelbiant pirmąjį oficialų 2021 metų bendrojo  vidaus produkto (BVP) įvertį, BNS kalbinti ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad šalies ūkis pernai augo apie 5 procentus.  Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2  proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.

Statybos sąnaudų elementų kainos 2021 metų gruodį, palyginti su 2020 metų gruodžiu,  padidėjo 10 procentų. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (12,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (6,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (3,7 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 13,8 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 10,2 proc.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Lietuvoje sausį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,8 procento. Suderinta išankstinė metinė (sausį, palyginti su 2021-ųjų sausio mėnesiu) infliacija buvo 12,2  proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija paskutinį kartą tokia buvo 2008 metų rugpjūtį.