Lietuvos verslas

Vilniaus savivaldybės taryba leido „Vilniaus viešajam transportui“ įsigyti 159 modernius troleibusus su autonomine rida per artimiausius kelerius metus. Trečiadienį sostinės politikai pritarė, kad įmonei būtų leista įsigyti šį kiekį troleibusų užtikrinant, kad bendri įsigijimo sandoriai neviršytų 92,43 mln. eurų.

Vyriausybei pritarus centralizuotam šildymui laikinai įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir taip amortizuoti itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, dalis Seimo narių tokią idėją kritikuoja, tačiau dalis ir palaiko .      Parlamentarai, priklausantys ir valdantiesiems, ir opozicijai, priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus stabdyti galimybių paso galiojimą bei nustačius plotą vienam prekybos vietos lankytojui, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad tokie sprendimai tenkina prekybininkų lūkesčius.   „Visą laiką siūlėme pandemiją prekyboje valdyti ne taikant galimybių pasą, bet nustatant ribojimą kvadratiniais metrais vienam pirkėjui. Viskas, kas nustatyta, atliepia mūsų buvusius lūkesčius ir europinę praktiką“, – BNS sakė R. Vainienė.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad kai kurie elektros gamintojai dar lanksčiau galėtų įsigyti gamtinių dujų.  Energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad lankstumas tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje gali būti labai svarbus dėl geopolitinės situacijos Europoje, jeigu sutriktų gamtinių dujų importas iš Rusijos ar jų tiekiamas būtų nepakankamas.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino 2022 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 1,031 mlrd. eurų, asignavimai – 936 mln. eurų. Pirminiame projekte planuotos 839 mln. eurų pajamos, tačiau patikslintame projekte jos padidėjo beveik 200 mln. eurų  padidinus dotacijas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų, taip pat įskaičiavus patikslintą savivaldybės lėšų likutį ir skolintas lėšas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino geležinkelio Vilnius–Klaipėda ir Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies – ruožo nuo Klaipėdos iki „Draugystės“ stoties – infrastruktūros vystymo planą.  Susisiekimo ministerija siūlymu, patvirtintas planas elektrifikuoti geležinkelių tinklą, kuris atitiktų Europos Sąjungos (ES) techninius ir vežimų poreikius. Be to, būtų numatytos plėtrai reikalingos teritorijos – visuomenės poreikiams reikėtų paimti apie 5,6 ha žemės.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ir Energetikos ministerijų teiktam antrajam pasiūlymų paketui, siekiant sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Anot ministrų, stebint vis dar įtemptą tarptautinę situaciją dėl energijos kainų šuolio, siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios Lietuvos gyventojams: 0 proc.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Lietuva rimtai vertina Minsko režimo grasinimus per šalį nepraleisti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vertiname rimtai. Kaip ir visi kiti grasinimai iš Baltarusijos režimo jau po migrantų krizės parodė, kad juos reikia vertinti rimtai, nes jie gali išsipildyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą daugiau jokių apribojimų nereikėtų, išskyrus ploto vienam žmogui ribojimą prekybos vietose ir saugaus pačių žmonių elgesio,  „Ekonomikos ir inovacijų ministerija kolegoms iš Sveikatos apsaugos ministerijos siūlo neįvedinėti naujų, nelogiškų papildomų ribojimų (...) Turime daugiau atsakomybės suteikti verslui ir patiems žmonėms“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako nematantis prielaidų bankams mažinti paslaugų įkainius. Marius Jurgilas įspėja, kad nepaisant konkurencijos ateityje bankai gali branginti paslaugas.  „Stebint tai, kas vyksta apskritai su paslaugų kainodara, infliacija, tai lūkesčiai, kad mokėjimo paslaugos mažės, tikrai būtų neadekvatūs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant bankų paslaugų įkainius sakė jis.

Seime skinasi kelią idėja dėl keturių dienų darbo savaitės mažus vaikus auginantiems tėvams. Tačiau kol kas tokia tvarka siūloma tik viešojo sektoriaus darbuotojams, verslas teigia nepritariantis trumpesnei darbo savaitei.    Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį iš esmės pritarė, kad valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, būtų galima dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį.

Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui, pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo dviejų kategorijų pardavimai – alaus ir spirituoto vyno. Per praėjusius 2021 metus daugiausiai augančių pardavimų trejetukas buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai 9,7 proc.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Penktadalis išlaidų – maistui Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc.

Vyriausybei planuojant atsisakyti nuolatinio darbuotojų testavimo, vieni verslo atstovai sako, kad ši priemonė jau prarado prasmę, tuo metu kiti teigia, kad atsisakant galimybių paso toks testavimas galėtų išlikti.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina tokius Vyriausybės planus. Anot jo, periodinis darbuotojų testavimas, kaip ir galimybių pasas – praėjusio etapo pandemijos valdymo priemonės.

„Ignitis grupės" valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nėra skolinga buvusios biokuro jėgainės projekto rangovės, Lenkijos biokuro katilų gamintojos „Rafako“ subrangovei įmonei „Ulava“.  Vilniaus apygardos teismas vasario 1 dieną atmetė daugiau nei 500 tūkst.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso. Toks siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu numatytas Vyriausybės nutarimo projekte.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti abejonių dėl Vyriausybės siūlomo nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui.  Pasak jos, tokia priemonė kainų labai nesumažintų, be to, abejonių kelia tai, kad ją siūloma taikyti atgaline data.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Lietuvoje išaugus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui, verslo atstovai sako jaučiantys tai, tačiau situacija įmonėse dar gana stabili. Tuo metu Lietuvos paštas bei keleivių vežėja „Kautra“ pastebi, jog daug iššūkių pastaruoju metu kelia ne tik sergamumas, bet prastos oro sąlygos.  Prekybos tinkle „Maxima“ šiuo metu sergančių arba slaugančių darbuotojų yra apie 1,3 tūkst., iš jų apie pusketvirto šimto serga koronavirusu, tačiau įmonės atstovė sako, kad darbuotojų poreikis kol kas nekinta.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybių paso atsisakymo, privalomojo testavimo pokyčių. Apie tai, kad Ministrų kabinetas turėtų panaikinti galimybių pasą, praėjusią savaitę pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Šiam sprendimui pirmadienį pritarė ir Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba. Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos pernai augo 11,3 proc. iki 298,5 mln. eurų. Įmonės teigimu, augimą lėmė kylantis ryšio paslaugų poreikis, augantis verslo klientų skaičius ir pasikeitę vartojimo įpročiai. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, bet po nuomos sąnaudų marža siekė 36,7 proc. Tai sudarė 109,6 mln. eurų – 10,3 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė įmonė.

Šalies įmonėms, dalyvaujančioms ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, artimiausiu metu bus paskirstyti nemokami ATL 2021-2025 metams. Juos gaus 64 įmonės. Didžiausias leidimų skaičius atiteks Jonavos azoto trąšų gamintojai „Achemai“, naftos perdirbėjai ir importuotojai „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementui“, kitoms didelėms įmonėms, šilumos tinklams, elektrinėms ir katilinėms, pranešė Aplinkos ministerija.

Vyriausybei planuojant atsisakyti galimybių paso, darbuotojų atstovai ir darbdaviai siūlo naikinti ir privalomą darbuotojų testavimą. Anot jų, už testus moka patys darbuotojai arba jų darbdaviai, tačiau testai jau nebeatlieka savo funkcijos, susirgimų skaičius vis tiek auga. Tuo metu ekonomistai ribojimų siūlo atsisakyti ne iš karto, o tam tikrais etapais.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, o Minskui pareiškus apie galimą atsaką ribojant krovinių vežimą geležinkeliais iš Lietuvos į Baltarusiją, kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia nukreipsiantys per Lenkiją. Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.

Šiemet sausį nedarbingumo pažymėjimų išduota 63 proc. daugiau nei prieš metus, iš jų 100 tūkst. susiję su COVID-19 liga (pernai sausį –  98 tūkst.).  Iš viso sausį išduota 389 tūkst., o pernai sausį – 246 tūkst. tokių pažymų, BNS pranešė „Sodra“.  Sausio ligos išmokos dar skaičiuojamos, o pernai sausį „Sodra“ joms skyrė apie 41 mln. eurų.  Kaip nurodo „Sodra“, ligos išmokas labiausiai išaugino pirmoji pandemijos banga, prasidėjusi 2020-ųjų kovą.

Mėsinių  galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir pieninių ožkų laikytojai netrukus sulauks padidėjusios susietosios paramos  išmokos. Žemės ūkio ministerija praneša apie patvirtintus susietosios paramos už gyvulius dydžius. Labiausiai – 10 eurų – kyla susietosios paramos išmoka už pieninės veislės bulių. Išmoka už vieną bulių sieks 109,10 euro. Šių gyvulių laikytojams skirta daugiau kaip 5 mln. eurų. Išmoka už mėsinę avį padidėjo 1,54 euro ir dabar sieks 15 eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kreipėsi į šalies komercinius bankus ir centrinį banką dėl pernai iš „Belaruskalij“ gauto avanso už paslaugas, suteiktas po gruodžio 8-osios, grąžinimo.  LTG atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, jog geležinkeliai aiškinasi galimybes sugrąžinti nepanaudotą avansą. Jis neatskleidė, kada įmonė kreipėsi į bankus ir kada tikisi sulaukti atsakymų.

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais teigia, kad dėl baimių praleisti į sankcijų sąrašus įtrauktą baltarusišką produkciją „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vasariui atsisakė derinti paraiškas vežti į Lietuvą naftos bei kitus produktus iš Rusijos ir Kazachstano. LTG atstovas pripažįsta, kad tokių faktų būta dėl skirtingo Europos Sąjungos sankcijų traktavimo.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei baiminantis, kad Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai, o kartu ir Lietuvai, Energetikos ministerija parengė specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, BNS patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Turbūt jau rudenį buvo priimti pirmieji žingsniai rengiantis galimoms problemoms energetikos sektoriuje. Jau tada buvo pirmieji žingsniai.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad finansų ir energetikos ministrų pristatytos priemonės, kaip mažinti augančių kainų šoką šalies gyventojams, yra „pavėluotos ir nepakankamos“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Bemaž pusę metų konservatoriai su liberalais kartojo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos yra nesąmonė – girdi, Lietuvoje jos neveiks, netinka. Atmetė visus socialdemokratų siūlymus jas įvesti.

Po sekmadienį vakarų Lietuvoje praūžusios audros elektros energijos tiekimas atkurtas didžiajai daliai gyventojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Klaipėdos ir Alytaus regionuose elektros tiekimas dar neatkurtas maždaug 5 tūkst. gyventojų, antradienį pranešė ESO atstovas spaudai Paulius Kalmantas. Pasak ESO, elektros tiekimas atstatytas jau apie 90 tūkst. vartotojų, kuriems elektra buvo dingusi ilgiau nei tris minutes. Momentais buvo fiksuojama net apie 3 tūkst.

Nors automobilių rinka kasmet sparčiai keičiasi, kai kurios tendencijos išlieka tokios pačios. Naudotų automobilių pardavėjai vis dar stengiasi apgauti pirkėjus. Tad specialistai suskaičiavo, kokių apgavysčių pasitaiko daugiausiai. Taip pat kokie automobiliai dažniausiai patenka į avarijas ir būna pavagiami.   IT duomenų įmonė „carVertical“ skelbia metinę ataskaitą ir kviečia susipažinti su statistika.

Sostinės policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo Vilniaus arkivyskupijai pavaldžioje įmonėje „Laidojimo paslaugų centras“. Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad antradienį įmonės patalpose atliktos kratos ir apklausos. Tyrimas atliekamas dėl galimai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, veikiant bendrininkų grupėje. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių departamento direktoriaus įsakymu dėl pasikartojančių pažeidimų ir nelegalios veiklos panaikinta ūkio subjekto veiklos registracija UAB „TDL oda”. Įmonė nuolatos nepaisė šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, šalinimo, higienos ir ženklinimo reikalavimų, o po veiklos sustabdymo toliau veikė nelegaliai. „Jau nebe pirmą kartą ši įmonė atsiduria tikrintojų akiratyje, tačiau į pastabas nereaguojama.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Kiaulininkystės sektoriui išgyvenant krizę jo atstovai tikina, kad nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos 90 proc. kiaulių laikytojų gresia nutraukti veiklą.   Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos teigimu, 2020 metais sektorius nukentėjo nuo COVID-19 krizės – krito kiaulienos vartojimas, Europos Sąjungos rinkoje susidarė jos perteklius, krito kiaulių supirkimo kainos, be to, nuo 2021 metų rugsėjo savikaina išaugo.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Dėl pastarosiomis dienomis besitęsiančio snygio Lietuvos paštas susiduria su apsunkintomis darbo sąlygomis – kai kuriose vietovėse rajoniniai keliai sunkiai arba visai nepravažiuojami. Taip pat iššūkių kelia ir auganti Covid-19 atvejų statistika, ši tendencija atsispindi ir įmonėje. Atsižvelgiant į situaciją, perspėjama, kad gali pasitaikyti atvejų, kai prenumeratos ar siuntų pristatymas gali vėluoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Oro sąlygos šiomis dienomis kelia iššūkių mūsų veikloje.

Būsto kainoms toliau augant Lietuvos bankas nusprendė rinką vėsinti apsunkindamas antrojo būsto kreditavimą. Nuo vasario 1 d. iki 30 proc. auga pradinio įnašo reikalavimas antrajai ir paskesnei būsto paskolai. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistų nuomonės dėl šios priemonės išsiskyrė. Vieni siūlo įvesti dar daugiau priemonių, kiti skaičiuoja, kad būsto kainos ir toliau augs.

Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybei uždraudus pirkti druską kelių barstymui iš Baltarusijos, kai kurios savivaldybės jau dabar ją priverstos įsigyti iš Egipto ar kitų Afrikos šalių, tik beveik du ar tris kartus brangiau. „Valstybės mastu tai bus papildomos milijonų eurų sumos“, – teigia M. Sinkevičius.

Asmenims ar šeimoms, kuriems sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti. „Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams.

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas pernai nurodė davęs kyšį – šis rodiklis išsilaiko panašus jau kelerius metus, o kas penktas teigia, kad jį duotų, jei tai padėtų išspręsti jo problemas, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“. Antradienį paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc.

Dėl audros savaitgalį sutrikęs laivų eismas Klaipėdos uoste palaipsniui atnaujintas.  „Laivybą pradėjome atnaujinti vakar nuo 8.30 val., vėjo greičiui nurimus iki 13 metrų per sekundę. Per dieną susikaupę srautai išsilygino, viskas grįžo į vėžes“, – antradienį ryte BNS sakė Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pasak jos, 6iuo metu nėra laukiančių nei išplaukti, nei įplaukti laivų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus per karantiną gautų subsidijų inventorizavimą ir tūkstančiams įmonių nurodžius sugrąžinti ne pagal paskirtį išleistus pinigus, dalis verslo bendruomenės piktinasi tokiais VMI veiksmais.    Pasak VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresniosios patarėjos Rūtos Giedrienės, nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms 2020–2021 metais buvo suteikta apie 236 mln.