Lietuvos verslas

Lietuvos ir Kinijos konfliktui tebesitęsiant, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Lietuvos banką (LB) reikalaudama paskelbti, kokias priemones numatyta taikyti nukentėjusioms įmonėms bei kaip LB modeliavo galimus prekybos su Kinija sutrikimus, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1181 vienetą padirbtų eurų – 11 proc. mažiau nei 2020 metais (1329 vienetai). Didžiąją jų dalį sudarė banknotai – 1041, monetos – 140.   Lietuvos banko Eskpertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje padirbtų pinigų apyvartoje toliau mažėjo. Daugiausia pernai, kaip ir anksčiau, rasta 50 ir 20 eurų nominalo padirbtų banknotų, jie sudarė atitinkamai 53 ir 13 proc.

Didmiesčių savivaldybės susiduria su iššūkiais dėl druskos, skirtos kelių priežiūrai: vienoms ji šį sezoną pabrango dvigubai, kitos patiria tiekimo sutrikimų. Savivaldybių teigimu, Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ tiektą druską keičia produktai iš Egipto, Maroko, Vokietijos, Kinijos ir kitų šalių.

Nuo šių metų atlyginimus darbuotojams privaloma mokėti tik grynaisiais pinigais. Tačiau šia tvarka piktinasi smulkaus verslo atstovai ir vežėjai. Anot jų, valdžia priėmė įstatymą, tačiau bankomatais nepasirūpino, darbuotojai neturi galimybės tų pinigų išsiimti. Tuo metu ekonomistas pastebi, tik pavedimu mokėdami atlyginimus sumažinsime šalyje šešėlį.

Klaipėda, šiemet minėsianti miesto 770-ojo gimtadienį, ketina pirkti jo viešinimo ir puošybos paslaugas ir tam skirti 63 tūkst. eurų (su PVM). Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, norima rasti paslaugų teikėją, kuris galėtų kuo plačiau paskelbti informaciją apie planuojamus šventinius renginius.  „Šio pirkimo tikslas – viešinti šventę įvairiausiais būdais, įvairiu metu, įvairiose vietose“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Dambrauskienė.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad gyventojai ieško būsto ne tik didžiuosiuose miestuose. Vieni žmonės taupo, o būstas Vilniaus ar Kauno rajone kelis kartus pigesnis nei mieste. Kiti priešingai – turi būstą mieste, bet nori dar vieno kurorte, ir nebūtinai Lietuvoje.  Ekonomistas pastebi, kad ši tendencija gali daryti spaudimą kainoms didmiesčiuose. Tuo metu NT vystytojai sako, kad kainos miestuose nesumažės ir dar labiau išaugs kurortuose.

Seimui sausį atmetus pataisas dėl naujos automobilių taršos mokesčio, Vyriausybė kol kas nesvarsto naujo mokesčio varianto. Šiuo metu tik svarstoma, kokiu keliu eiti po to, kai mokesčiui Seime nebuvo pritarta.

Brangstant elektrai gyventojai ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Vilnietis gavęs didelę sąskaitą nusprendė pasikeisti planą. Tuo pačiu jam teko keisti ir elektros skaitiklį. Tačiau vietoje mažesnės sąskaitos vyras gavo skolą. Tuo metu elektros tiekėjas aiškina, kad įsivėlė klaida, iš tikrųjų vyras skolos neturi.  Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad norėjo pasikeisti elektros tiekimo planą, tačiau tuo pačiu gavo ir skolą.

Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa saulės elektrinės. Teigiama, kad jos ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir padeda vartotojams gerokai sumažinti už suvartotą elektrą gaunamas sąskaitas. Be to,  norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams skiriama nemenka parama. Ekspertai kalba, kad mitai apie saulės šviesos trūkumą elektrinėms Lietuvoje yra seniai paneigti ir vartotojai neturėtų bijoti jas įsirengti savo reikmėms.

Nuo šių metų įsitvirtina nauja formulė mėnesio neapmokestinamojo pajamų dydžio formulė, kuri yra gerokai palankesnė darbuotojams. Visgi darbuotojai patys galės pasirinkti, ar nori naudoti naują formulę, ar pasiliks prie senosios. Ekspertė paaiįkino, kad naujoji formulė gali būti netaikoma viršijus nustatytą sumą ir kitais atvejais, darbdaviams siūloma darbuotojus pakonsultuoti.

Jau ne vienas keliautojas iš egzotiškų atostogų Afrikos šalyje Kenijoje parsivežė ne tik gerus įspūdžius, bet ir papildomas išlaidas, kurios siekė iki 1 tūkst. eurų. Gyventojai skundžiasi, kad nusipirkę kelionę dar papildomai turi mokėti po kelis šimtus eurų. Tuo metu kelionių organizatorė tikina, kad skolas grąžina. Be to, anot jos, kartais keliautojai suserga, tada jai tenka apmokėti jų gydymo išlaidas.

Mažai kas susimąsto, kad reguliariai perkrovus mobilųjį įrenginį galima užkirsti kelią išmaniųjų telefonų gedimams ir net paspartinti įrenginio veikimą. Naujo modelio telefonai turi automatinio perkrovimo funkciją, kuri leis perkrauti įrenginį naudotojui tinkamu laiku. Reguliariai perkraunant telefoną galima prailginti ir baterijos tarnavimo laiką bei sustabdyti ryšio problemas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Achemos grupės“ valdomai didžiausiai šalyje gamtinių dujų vartotojai Jonavos trąšų gamintojai „Achema“ dar kartą nepavyko įrodyti, kad įmonė neprivalo mokėti Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokesčio.

  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ grynasis pelnas per praėjusius metus sumažėjo 26,7 proc. iki 19,5 mln. eurų, o pajamos augo 30,4 proc. iki 270,6 mln. eurų. Anot pranešimo, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to smarkiai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, grupė iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Daliai jų gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse, pranešė LTG. „Su darbuotojais jau pasidalijome informacija apie laukiančius pokyčius“, – pranešime teigė  LTG personalo direktorė Irena Jankutė-Balkūnė.

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrams penktadienį Prancūzijoje pasirašius bendrą deklaraciją dėl tvaresnio aviacijos vystymo, Lietuvos susisiekimo ministras teigia, kad mažinant jos poveikį aplinkai, svarbu užtikrinti ir tvarų visų ES šalių pasiekiamumą. „Aviacijos sektoriaus žalioji transformacija yra šių dienų aktualija ir ES prioritetinė kryptis, vis dėlto kuriant tvarų Europos susisiekimo oru tinklą, svarbu užtikrinti visų ES šalių pasiekiamumą oru“, – pranešime sakė Marius Skuodis.

Prieš daugelį metų apgauti pirkėją nurodant didesnį prekės svorį, nei yra iš tikrųjų nebuvo retas reiškinys. Ilgainiui Lietuvos verslininkai ėmė lyg labiau vertinti savo įvaizdį ir pačius pirkėjus. Tačiau, pasirodo, ir dabar galima permokėti didžiausio šalies prekybos tinklo parduotuvėje. „Maximos“ atstovai pripažįsta klaidą ir atsiprašo pirkėjų.

Degalinių tinklo operatorei „Circle K Lietuva“ skirta 100 tūkst. eurų bauda už klaidinančią dyzelino reklamą.  Kaip pranešė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įmonė skleidė reklamą, skatinančią rinktis būtent jos dyzelinį kurą su biodegalais, kuris esą pranašesnis ir saugesnis nei dyzelinas su riebalų rūgščių metilo esteriu. Anot pranešimo, skiriant baudą atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, didelį sklaidos mastą bei ilgą trukmę, bendrovės metines pajamas ir bendradarbiavimą tyrimo metu.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas, o Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus rekordiškai žemų palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog infliacija euro zonoje turėtų sumažėti kiek vėliau nei prognozuota – 2023-2024 metais.  Pasak jo, už ES monetarinę politiką atsakingas ECB sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į informaciją, kuri neleidžia kalbėti apie esminius neigiamus kainų pokyčius.

Lietuvos teismas nagrinės į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos Baltarusijos kalio trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ skundą dėl Vyriausybės sprendimo, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.   Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad teismas penktadienį priėmė nagrinėti skundą, tačiau nesutiko taikyti laikinųjų skundo užtikrinimo priemonių.

Vilniaus valdžia likviduojamai bendrovei „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) turi sumokėti per 80 tūkst. eurų skolą, delspinigius ir palūkanas už Lazdynų baseino statybos darbus, nusprendė  teismas. Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną pripažino, jog nepaisant to, kad bendrovė yra bankrutavusi, o sutartis su ja  nutraukta teisėtai, savivaldybė privalo įmonei sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Po skandalingo, skiepų naudą neigiančio asociacijos „Petys už laisvę“ tento nukabinimo, bendrovė „Owexx“ paskelbė savo reklamos ekranuose pradedanti neatlygintiną skiepijimo skatinimo kampaniją, kurios vertė – 58 tūkst. eurų.

Dešimt lietuvių palikuonių iš Venesuelos, bėgančių nuo politinės ir ekonominės krizės savo šalyje, apsigyveno Kaune, aštuoni jų jau įsidarbino šiame miete. Kaip penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, dalis įmonių atsisakė įdarbinti šiuos, teisę į Lietuvos pilietybę turinčius tautiečius iš ispanakalbės Pietų Amerikos valstybės būtent dėl kalbos barjero. Tačiau kelios įmonės suteikė tokią galimybę.

„Luminor“ bankas skolina Vilniaus savivaldybės kontroliuojamai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Pastaroji lėšas naudos dujoms biržoje įsigyti arba tiesioginiai iš „Igničio“.  Tokio pat dydžio garantiją sausį įmonei suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, pranešė „Luminor“. „Tam, kad Vilniaus šilumos tinklai galėtų lanksčiau reaguoti į kintančią situaciją dujų rinkoje ir užsitikrinti geriausias įmanomas kuro įsigijimo sąlygas, bendrovei būtina turėti nuolatinį priėjimą prie papildomų...

Vyriausybei apsisprendus nuo šeštadienio atsisakyti galimybių paso, bet riboti plotą vienam pirkėjui parduotuvėse, prekybininkai sako pirkėjų srautus reguliuoti jau pasiruošę. Jie mano, kad didelių eilių nebus, nebent nedidelės prie mažų parduotuvių piko metu.   Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė mano, kad prekybininkams pradėjus reguliuoti pirkėjų skaičių, nesusipratimų nebus, nes daug parduotuvių, į kurias įleidžiama be galimybių paso, tai daro ir dabar.

Per praėjusius metus daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos gyventojų patyrė gana nemalonų dalyką. Kartais nieko nė nenutuokiant, nuo jų sąskaitų banke buvo nurašyti pinigai. Dar nemaloniau, jei dalį pinigų nuo algos nuskaičiuoja ją mokantis darbdavys. Tai nėra koks nors nesusipratimas ar sukčių darbas. Paimti jūsų pinigus gali ir valstybės institucijos. Dar daugiau, jūs ir susimokėsite už tai, kad jūsų pinigus paims.

Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ vadovybė teigia, jog dėl kitą savaitę  planuojamo dalies darbuotojų streiko gali tekti stabdyti bendrovės veiklą, o tai gali sukelti pavojų žmonėms ir aplinkai. „Bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) Jonavos azotinių trąšų gamykloje „Achema“ nustatė darbo laiko pažeidimų, pranešė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF).  Kaip teigiama pranešime, įmonės atstovas už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Federacija sausį kreipėsi į VDI prašydama patikrinti informaciją apie galimus pažeidimus dėl minimalaus poilsio ir maksimalaus darbo laiko normų pažeidimo, taip pat dėl viršytos leidžiamos metinės viršvalandžių normos.

Smulkusis verslas pasižadėtų metus nekelti kainų, jei gautų valdžios paramą atsiskaityti už brangstančią šilumą ir elektrą, sako Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys.   „Esame paprašę kompensacijų, kad būtų bent kokį pusmetį finansuojama 50 proc. energetinės sąskaitos. Verslas nepaneš tokių padidėjusių išlaidų“, – po prezidento, valdžios ir verslo atstovų susitikimo ketvirtadienį BNS teigė Dalius Serafinas.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda dviejų svarbių projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai – statybos darbus. Jų metu bus rekonstruojama linija Jurbarkas-Bitėnai, o linijos Klaipėda-Grobinė atkarpa nuo Klaipėdos-Kretingos rajonų ribos iki būsimos transformatorių pastotės Darbėnuose, keičiant vienos grandies 330 kV oro linijas į dvigrandes.

Šalies prezidentui bei Vyriausybei skeptiškai vertinant galimybę sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos, sako jos direktorė.  Rūta Vainienė nekomentuoja galimo kainų pokyčio, jei būtų sumažintas PVM būtiniausioms maisto prekėms. Jos teigimu, šiuo metu prekybininkų konkurencija yra didžiulė, o kainos – mažiausios, kokios tik įmanomos.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ 2021 metais uždirbo 74,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2020 metais, kuomet pelnas siekė 33,1 mln. eurų. Vien ketvirtąjį ketvirtį pelnas siekė 20,7 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, pelno augimą labiausiai lėmė pajamų augimas ir sąnaudų mažėjimas, rezultatą taip pat koregavo paskutinįjį ketvirtį atlikti atidėjiniai abejotinoms paskoloms.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad vasario 5–6 d. bus vykdomi Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) atnaujinimo darbai, todėl sistema laikinai neveiks, nebus galimybės pateikti ar patikslinti mokesčių deklaracijų, rašoma pranešime spaudai. Pažymima, kad visos kitos VMI elektroninių paslaugų sistemos (Mano VMI, AIS, MOSS) ir VMI interneto svetainė veiks.

Minskui nuo vasario 7 dienos žadant uždrausti tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją geležinkeliais vežti naftos produktus ir trąšas, Lietuvos vežėjų bendrovės kol kas nemato galimybių iš „Lietuvos geležinkelių“ perimti tranzitu gabenamų naftos produktų bei trąšų srautus. Pasak transporto ir logistikos bendrovės „Telmento transportas“ vadovo bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nario Artūro Telmento, Lietuvos vežėjams tai įgyvendinti būtų sudėtinga.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko sprendimas uždaryti kelią krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos buvo tikėtinas. Anot jo, Lietuvos verslas turėtų prisitaikyti ir ieškoti kitų kelių kroviniams išvežti. „Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją.

Streikui vasario 8-ąją besiruošiančios Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ profesinės sąjungos pirmininkė sako, kad bendrovės vadovai sureagavo į kai kuriuos reikalavimus ir pažadėjo didinti atlyginimus bei  daro spaudimą žmonėms nestreikuoti.  „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė BNS ketvirtadienį sakė, paskelbus streiko datą vadovybė pažadėjo kai kurių pakeitimų, tačiau pagrindinio reikalavimo – pasirašyti kolektyvinę sutartį – neįvykdė.

Bankrutuojanti Kauno baldų gamintoja „Efektualus“ atleidžia visus 24 darbuotojus.  Apie tai ji praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.  Kauno apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė 2021 metų pabaigoje. Registrų centro duomenimis, 2020 metais „Efektualus“ pajamos augo 3,2 karto iki 877,6 tūkst. eurų, o nuostoliai išaugo 4,8 karto iki 246,7 tūkst. eurų.

Baudą dėl greitųjų COVID-19 testų gavusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) svarsto skųsti sprendimą ir nemano, kad sudėtingomis pandemijos sąlygomis veikę darbuotojai padarė pažeidimų. „Aišku, teismo sprendimas yra toks, koks yra, jis tikrai nedžiugina, tačiau laboratorija pirmiausiai turėtų detaliai susipažinti su teismo sprendimu – tam turime 30 dienų.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Minskui ketinant neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių krovinius tranzitu į Ukrainą ar Rusiją, finansų ministrė sako, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai sukelti neturėtų. Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.

Lietuva stebės, ar Minsko pareiškimai drausti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitą iš Lietuvos yra tikri, ar tai – tik spaudimo priemonė, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius.

Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijas nemokamai gavę ir jas jau pardavę įmonės darbuotojai turėtų grąžinti įmonei po 34,3 cento už kiekvieną akciją. Tokia akcijos vertė nurodoma patikslintame Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinyje. Jį trečiadienį priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. „Vienos akcijos vertė – 0,343 euro“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitinka su verslo atstovais aptarti imigracijos, darbo jėgos ir Kinijos ekonominių sankcijų Lietuvai klausimus. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad susitikime bus kalbama apie darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, situaciją su Kinija ir kitus verslui aktualius klausimus.  „Aišku, bus Kinijos klausimas, kalbėsime ir apie Inovacijų agentūrą.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.

Minskui nuo vasario 7-osios uždraudus krovinius geležinkeliais iš Lietuvos gabenti tranzitu per Baltarusiją, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, kad kitais būdais vežti  šiuos krovinius įmanoma, bet brangu.   Pasak „Linekos“ vadovo Edmundo Daukanto, draudžiami kroviniai – naftos produktai ir trąšos – galėtų keliauti ir jūra, tačiau tai būtų labai brangu.

Minskui trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos draudimą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia, kad grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vertina galimybes šiuos krovinius vežti per Lenkiją. Įmonė šiemet planavo per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir jos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų. „Šiuo metu informuojame klientus, kuriems aktualus šių krovinių tranzitas per Baltarusiją.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos. „Priėmėme sprendimą uždrausti krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos“, – teigiama pranešime.  Lietuvai nuo vasario 1-osios nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka antradienį pareiškė, jog Minskas į tai reaguos nedelsdamas ir griežtai. „Atsakomosios priemonės bus griežtos.