Lietuvos verslas

Europos Komisija (EK) patvirtino 435 mln. vertės Lietuvos schemą, skirtą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms remti. EK teigimu, priemonė atitinka laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė komisijos atstovybė Lietuvoje. Pasak pranešimo, Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga ekonomikos sutrikimams atitaisyti bei skatina investicijas į tam tikrą ekonominę veiklą.  Parama teikiama paskolų taikant subsidijuojamas palūkanų normas forma.

Seimo neeilinė sesija, per kurią planuota apsispręsti dėl dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumai, nebus šaukiama, pranešė premjerė. Tai patvirtino Seimo valdantieji. Pasak Ingridos Šimonytės, tokį sprendimą valdantieji priėmė, nes anksčiau manyta, kad per neeilinę sesiją parlamentarams reikės priimti sprendimus dėl saugumo rizikų.

Vyriausybė buvo pasiruošusi dalyvauti Konstitucinio Teismo (KT) byloje dėl galimybių paso teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Jei teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę. Kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra Konstitucinio Teismo teisė tokį sprendimą priimti, nelabai turiu daugiau ją pasakyti“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Klaipėdos uosto rinkliavų pakeitimams – kai kurios rinkliavos sumažintos ar panaikintos, tačiau įvedama nauja – tonažo rinkliava. Ja bus apmokestintas tik transporto priemonių gabenimas Smiltynės perkėlos keltais. Smiltynės perkėla nurodė, kad įvedus tonažo rinkliavą keleiviniam keltui, bendrovės sąnaudos išaugs 20 proc., arba 1 mln. eurų, todėl brangs automobilių perkėlimas – nuo birželio bilieto kaina galėtų augti 23 procentais.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, prezidento siūlymas skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams ir nepasiturinčioms šeimoms gali ne pagerinti, o pabloginti žmonių padėtį, nes dar labiau skatins infliaciją.  „Man atrodo, yra svarbu neinspiruoti dar labiau infliacijos, tai yra neužpilti daug pinigų ant infliacijos malūno, nes iš esmės galime pabloginti situaciją“, –  prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.

Sąskaitos už šildymą toliau šokiruoja gyventojus. Žmonės piktinasi, kad net nedidelių butų savininkams už šildymą tenka mokėti po 100 eurų. O didesnių butų savininkų sąskaitos viršija ir 160 eurų ribą.  Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos iki 10 proc. didesnės nei gruodžio.  Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.

Vasario 9-ąją minima tarptautinės picos diena. Šia proga suskaičiuota ir įvertinta, kad vilniečiai ir klaipėdiečiai mieliau renkasi aštrias picas su malta mėsa, o kauniečiai – švelnesnes su kumpiu ir sūriu. Pranešime žiniasklaidai „Čili Pizza“ informuoja, kad kasmet bendrovės restoranuose gyventojai suvalgo 1–1,1 mln. picų. Skaičiuojama, kad lietuvių apetitas vis auga, mat pastaraisiais metais picų užsakoma 6–7 proc. daugiau.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Statant arba galutinai įrengus namą, gyventojams nevertėtų užmiršti ir apsaugos sistemos, kuri užtikrintų ramybę jūsų namuose. Keliautojas Martynas Starkus pasakoja, kad projekto „Starkus stato“ metu jam teko priiminėti ne tik svarbius klausimus, susijusiais su statybomis, bet taip pat pasirūpinti ir apsauga. „Aš jau ne kartą kalbėjau apie tai, kad, statyboms įsibėgėjant, atsiranda papildomų rūpesčių, nes tu ne vien tik statai namą, bet ir pradedi jį įrenginėti.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė pareiškė, kad nuo antradienio streikuojantys Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojai patiria didžiulį administracijos spaudimą – juos į darbą bando sugrąžinti papildomais pinigais arba grasinimais.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas. Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc.

Trečiadienį susitikime su profesinių sąjungų atstovais Gitanas Nausėda aptarė savo siūlomas priemones infliacijos pasekmėms švelninti. Darbuotojų organizacijų atstovai juos vertina teigiama ir darbdavių manipuliacijomis vadina svarstymus, kad įgyvendinus priemones kainos tik dar padidės. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo kai kurioms gyventojų grupėms skirti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas.

Pirmąjį šių metų mėnesį registruotas nedarbas išliko stabilus, bet išaugo profesinio mokymo ir remiamo įdarbinimo priemonių paklausa. Registruotas nedarbas siekė 10,2 proc. – tiek pat, kiek gruodį. Užimtumo tarnyboje registravosi 14,4 proc. (3,1 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, bet 2,5 proc. (16,2 tūkst.) daugiau ir įsidarbino, rašoma pranešime spaudai.  Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį.

Lietuvos prekių eksportas 2021 metais siekė 34,6 mlrd. eurų, o importas – 37,8 mlrd. eurų ir buvo atitinkamai 20,5 proc. ir 29,5 proc. didesnis nei 2020-aisiais, skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, esporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.

Sustabdžius galimybių paso taikymą, klientų srautai prekybos vietose kai kur išaugo iki trečdalio, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. „Stebuklų nėra, tačiau prekybininkai sako, kad apie 10 proc. srautai padidėjo, nereikia atlikti tos beprasmės patikros, kuri kėlė įtampą, brangiai kainavo. Daugiausiai – iki 30 proc., tai drabužių pardavėjai pajuto“, – trečiadienį LRT teigė Rūta Vainienė.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Ko gero, pastaruoju metu nėra prekių ar paslaugų, kurios nebrangtų. Daugiau tenka mokėti, tiek už maisto produktus, tiek už elektrą ar šildymą. Prezidentas siūlo priemones didinti gyventojų pajamas, o viena jų – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Darbdaviai tam pritaria, o ekonomistai įspėja, kad NPD kainų nesumažins, priešingai – vėliau lems didesnius mokesčius.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Ignitis gamyba“ ir „Litgrid“ išsamiau apibrėžė paslaugas esant izoliuotam elektros energetikos sistemos režimui.  Kaip pranešė „Ignitis grupė“, pagal pasirašytą papildomą susitarimą galimą izoliuoto darbo tikimybę įvertinusi „Litgrid“ iš anksto turės nurodyti „Ignitis gamybai“ pagal grafiką pasirengti nepertraukiamai elektros gamybai, o „Ignitis gamyba“ iš anksto įsigys gamtinių dujų.

Nauji kirčiai į taršos skandalą įklimpusios įmonės „Grigeo“ prezidentui ir pagrindiniam akcininkui Gintautui Pangoniui. Šeimininko nemalonę užsitraukę buvę jo pavaldiniai teisėsaugai liudija sulaukę tiesioginių Pangonio nurodymų leisti per šoną į Kuršių marias neišvalytas įmonės nuotekas. Pangonis ir toliau atsakomybės kratosi, tačiau aplinkos ministras tvirtina „Grigeo“ vadovais galutinai praradęs pasitikėjimą.

Penkios lietuviško kapitalo įmonės galėtų sulaukti Baltarusijos režimo sankcijų, skelbia Baltarusijos verslo naujienų portalas officelife.media, tačiau įmonių atstovai teigia politinių sprendimų nekomentuosiantys.

Didžiausioje chemijos pramonės gigantėje Lietuvoje – neeilinė situacija. Neradę sutarimo su darbdaviais streikuoja dalis „Achemos“ darbuotojų. Žmones reikalauja pasirašyti kolektyvinę sutartį ir taip garantuoti atlyginimų didinimą, tačiau bendrovės atstovai kategoriški. Algas kels, bet tokios sutarties nepasirašinės.  8 valanda ryto per tūkstantį darbuotojų turinčioje chemijos pramonės milžinėje „Achemoje“ prasidėjo streikas. Prie vartų buvo sustiprinta apsauga.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Energetikos ministras sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo negalima mažinti kitiems energijos šaltiniams tiek dėl ribotų biudžeto galimybių, tiek dėl geopolitinių rizikų. Pasak Dainiaus Kreivio, joms nurimus, energetinių resursų kainos vėl smuks.   „Jeigu sumažintume PVM elektros tiekimui, gautume, kad kainos net mažėtų, nes 9 proc.

Lietuva šiemet yra užsakiusi pagaminti daugiausia Europos įrenginių vėjo jėgainėms, sako energetikos ministras.  „Lietuva yra daugiausia 2022 metais užsakiusi vėjo jėgainių pas gamintojus Europoje“, – antradienį Seimo Darbo partijos frakcijoje pranešė Dainius Kreivys.   Ministro teigimu, Lietuvos tikslas, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos šaltinių galia pasiektų 7 tūkst. megavatų (MW): jūrinių vėjo elektrinių – 1,4 tūkst., sausumos vėjo – 3,6 tūkst.

Didžiausios „Lietuvos geležinkelių“ (LTG)  profsąjungos vadovas teigia, kad su susisiekimo ministru sutarta dar kartą peržiūrėti numatomų atleisti darbuotojų skaičių, įvertinti galimybes mokėti premijas bei šiemet didinti darbuotojų atlyginimus.  Geležinkelių profsąjungos federacijos, turinčios per 1,8 tūkst. narių vadovas Vilius Ligeika su Mariumi Skuodžiu antradienį aptarė numatomą 300 LTG darbuotojų atleidimą.

Melburne antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva Australiją vertina kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę ir ragina siekti kuo greitesnio šios šalies laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Vertiname Australiją kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę, didelę perkamąją galią turinčią rinką, suteikiančią didžiulį potencialą ir galimybes Lietuvos verslui“, − teigė ministras Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime...

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Lietuvos profesinės sąjungos savo paramą streikuojantiems Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams trečiadienį išreikš piketais Vilniuje ir Klaipėdoje.  Trečiadienį piketas Vilniuje vyks prie koncerno „Achemos grupė“ būstinės Vykinto gatvėje, o Klaipėdoje piketuotojai rinksis prie „Achemos grupės“ valdomos Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“), antradienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Lietuvos konfliktas su Kinija nemažėja, o tik aštrėja. Dėl nesutarimų su Kinija verslai jau bėga iš Lietuvos. Ko dar galime sulaukti? Kiek tai kainuos Lietuvos valdtybei ir gyventojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku ir Seimo nariu Andriumi Bagdonu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) paragino Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ vadovus ir savininkus įvykdyti streikuojančių bendrovės darbuotojų reikalavimus.  Tokį raginimą organizacija raštu išsiuntė pagrindinei „Achemos grupės“ akcininkei Lydai Lubienei ir bendrovės generaliniam direktoriui Ramūnui Miliauskui – jie raginami tęsti derybas su darbuotojais dėl kolektyvinės sutarties.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Daugiau nei trečdaliui „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) darbuotojų atstovaujančios profesinės sąjungos teigia, jog valstybės valdomoje grupėje iki metų pabaigos planuojami iki 300 įvairių sričių specialistų atleidimai yra skuboti. Profsąjungos Susisiekimo ministeriją ragina įvertinti, kur grupėje trūksta darbuotojų, taip pat įpareigoti įmonę sumokėti darbuotojams pažadėtas premijas.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ pernai uždirbo 1,3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2020 metais patyrė 5,7 mln. eurų nuostolio. Grupės pajamos siekė 110,1 mln.

Antradienį neterminuotą streiką pradėjo apie 100 Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojų, sako įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas. Pasak jo, dėl streiko šiuo metu neveikia vienas amonio salietros gamybos cechas, o likusi gamyba veikia.  „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sakė, kad pradėtas stabdyti amonio salietros gamybos cechas, bus stabdoma ir kalcio amonio salietros cecho veikla.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams antradienį pradėjus neterminuotą streiką, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai gali reikšti darbo rinkoje kylančias įtampas.  „Tai gali būti traktuojama kaip darbo rinkoje kylančių įtampų lakmuso popierėlis ar ledkalnio viršūnė. Spaudimas kelti atlyginimus yra didelis, bet toli gražu ne visos įmonės turi galimybių kelti darbo užmokesčius“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas yra pirmas tokio masto protestas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Padėtį „Achemoje“ ji pavadino „karo stoviu“, o jį sukūrė pats darbdavys. I. Ruginienė tikisi, kad ateityje darbuotojai Lietuvoje aktyviau gins savo teises.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojai antradienį pradeda neterminuotą streiką, tačiau gamyba neturėtų būti stabdoma, teigė ir profsąjungų, ir vadovybės atstovai.  „Achemos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė teigė, kad jame turėtų dalyvauti beveik pusė visų bendrovės darbuotojų. Pasak „Achemos“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, vykstant streikui įmonės neplanuojama stabdyti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“. „Tokie helikopterio pinigai iš principo galėtų dar labiau įpūsti infliacijos malūną, ir man atrodo, kad reiktų labai atsargiai į tokias priemones žiūrėti, ir sakyčiau, šiek tiek ankstyvas toks priemonės pasiūlymas“, – LRT antradienį sakė G. Skaistė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad praėjusią savaitę paskelbti šalies vadovo pasiūlymai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išmokėti vienkartines išmokas pažeidžiamoms visuomenės grupėms turi būti įgyvendinti nedelsiant ir taip didintų pasitikėjimą valdžia. „Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė. Pasak jos, pinigų visiems dalinti nereikia, tačiau mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerinti būtina.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Dalį dujų vasario ir kovo mėnesiams iš valstybės valdomos dujų tiekėjos „Ignitis“ įsigijusi didžiausia šalyje šilumos gamybos bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), likusią šiam laikui reikalingą dujų dalį planuoja įsigyti „Get Baltic“ biržoje.  Pasak VŠT vadovo Gerimanto Bakano, tokį pasirinkimą lemia šiuo metu biržoje esančios prieinamos kainos.  „Kitą kiekį mes pirksime iš biržos, ką ir visą laiką darydavome.

Daugelis gyventojų gavę algą po naujų metų gerokai nustebo: nuo jos nuskaitomos dešimtys eurų. Dar didesnė nuostaba gali apimti sužinojus, kad taip bus visą likusią karjerą iki pat pensijos – ir nieko pakeisti jie negali. Darbuotojai tai vadina absurdu, tačiau valdininkai ir verslininkai atšauna, kad tokia tvarka – jų pačių labui.

Ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ar Kinijos gali būti nukreipta prieš mus, kai tai bus skaudžiausia, sako Jungtinėje Karalystėje besilankanti premjerė Ingrida Šimonytė. „Europos ekonominės priklausomybės rizika – ar tai būtų priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų, ar nuo Kinijos tiekimo, technologijų ir investicijų – gali būti ir bus nukreipta prieš mus, kai tai bus skaudžiausia. Taigi, turėtume siekti partnerystės, kuri atitinka mūsų strateginius interesus.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikisi, kad komitetas pritars Vyriausybės siūlomam nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui už centralizuotą šildymą gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos.  „Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui.