Lietuvos verslas

Vilniaus troleibusuose ir autobusuose vairuotojai vėl pardavinės bilietus. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, bilietus iš vairuotojo bus galima įsigyti nuo gegužės 1-osios valstybėje atšaukiant ekstremaliąją situaciją, dvejus metus galiojusią dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat pabrėžiama, kad nuo sekmadienio kaukių dėvėjimas viešajame transporte bus tik rekomenduojamas.

Likus keturioms dienoms iki 2021 metų pajamų deklaravimo pabaigos gyventojai jau pateikė per 1,2 mln. deklaracijų, bet dar apie 200 tūkst. dar turi tai padaryti iki pirmadienio darbo dienos pabaigos. To nepadarius gresia administracinė atsakomybė ir kiti nemalonumai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis sako, kad iš jau deklaravusiųjų  302 tūkst. valstybei sumokės 264 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčių (GPM), o 762 tūkst.

Nuo gegužės 1 dienos Vilniuje viešojo transporto keleivių laukia pokyčiai. Atšaukus ekstremaliąją situaciją, grįžta prekyba vienkartiniais bilietais iš vairuotojo, o kaukių dėvėjimas viešajame transporte bus tik rekomenduojamas, rašoma pranešime spaudai.  Grąžinama bilietų prekyba transporte  Pandemijos situacijai keičiantis ir susirgimų kreivei leidžiantis žemyn, Vyriausybės sprendimu ekstremalioji situacija Lietuvoje atšaukiama.

Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 1 d. atšaukiama ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos. Tai reiškia, kad laikina, ekstremaliosios situacijos metu galiojusi nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir ligos išmokų mokėjimo tvarka taip pat nustoja galioti. Grįžus prie įprastos tvarkos, medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams nebebus skiriamos padidintos ligos išmokos, rašoma pranešime spaudai.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą dujotiekiais į Lenkiją ir Bulgariją šioms atsisakius už jas atsiskaityti rubliais, ekspertai sako, kad Lietuvai dujų nepritrūks, tačiau dėl įtemptos situacijos rinkoje augant jų kainoms, tai pajus tiek buitiniai, tiek pramonės vartotojai.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis. Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

„Achemos grupės“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija („Klasco“) dėl mažėjančios krovos atleidžia 49 darbuotojus. Tačiau etatų sumažės beveik 15 proc. – bus naikinamos 76 darbo vietos. Ateityje atleidžiamų žmonių skaičius gali dar didėti, pranešė bendrovė. „Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Tęsiantis karui Ukrainoje, šią savaitę pranešta, kad Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Formali to priežastis – dujų pirkėjų atsisakymas mokėti už jas rubliais. Dėl ES sankcijų to padaryti negalima, tačiau, panašu, kad kai kurios šalys jas gali apeiti. Tad kokia yra Vladimiro Putino schema dėl atsiskaitymo už dujas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje ją pakomentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai sausiu-kovu, išaugo 4,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad spartus ekonomikos augimas metų pradžioje tęsėsi, nes jos dar nepaveikė karas Ukrainoje. Ūkio variklis buvo pramonė, kai kurios paslaugos, mažmeninė prekyba.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.  Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Nepašalinus šios įtakos BVP per metus augo 4,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 procento.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos. Kol kas neaišku, kada šis apribojimas įsigaliotų, tačiau vyriausybė mano, kad tai galėtų įvykti nuo kitų metų. Tikimasi, kad įsigaliojimo data bus aptarta svarstant pataisas per galutinį svarstymą.

Šiuo metu brangsta kone viskas, ne išimtis – kirpėjų ir grožio specialistų paslaugos. Anot jų, klientų mažėja, žmonės taupo ir pasigražinti užsuka dažniausiai tik švenčių proga. Grožio specialistai tikina, kad kainų augimas nuo jų nepriklauso. Esą kiek kainas didins tiekėjai, tiek jas kels ir kirpėjai ar grožio specialistai. Vilnietė Marija portalui tv3.lt pasakojo, kad pastaruoju metu jai pabrango plaukų kirpimas.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldytos dešimties įmonių lėšos, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Anot FNTT, be Rusijos kapitalo energijos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, dar aštuonioms įmonėms Lietuvoje pritaikyti ribojimai.

Prasidėjus karui Ukrainoje, prekybininkai ėmėsi masiškai atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų prekių. Panašus priemonių imasi ir maisto bei prekių pristatymo tarnybų platformos, klientams yra siūlomos alternatyvos. Ekspertai pasakoja, kad kol nėra žinomos visos detalės dėl veiklos Rusijoje, „Amber Food“ vis dar liks atokiau nuo platformų sąrašų. Visiškai atsisakyta rusiškų prekių „Bolt Food“ vadovas Lietuvoje Justinas Bambalas kalbėjo, kad platformoje rusiškų prekių neliko jau nuo kovo mėnesio.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad naujas ūkinės veiklos poveikio aplinkai reguliavimas, be kita ko, švelninantis amoniako taršos reikalavimus, siūlomas siekiant palengvinti nuotekų valyklų, kiaulių ūkių bei sąvartynų veiklą.   Pasak jo, Lenkijoje amoniako normatyvas yra 10 kartų didesnis negu Lietuvoje.   „Lenkijoje leidžiama per parą išmesti tiek, kiek Lietuvoje per vieną valandą. Danija ar Švedija net nenustato amoniako verčių.

Iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonių LTG „Infra“ ir „LTG Cargo“ gali būti atleista mažiau darbuotojų nei skelbia grupės vadovybė, sako Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas. „Pagal mūsų paskaičiavimus, tas skaičius yra mažesnis nei skelbia LTG. Mažesnis ne dešimtimis, o keliais šimtais.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė teisės aktus, kuriems įsigaliojus, nuo birželio 1 d. bus didinamos senatvės ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos. Tačiau didesnių išmokų dar teks palaukti. Seimo posėdyje už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą balsavo 119 parlamentarų, o 1 susilaikė. Skaičiuojama, kad priimtas įstatymas leis senatvės pensijas papildomai padidinti 5 proc. Valstybinės pensijos didės kiek lėčiau.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl pensijų papildomo indeksavimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.  „Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei jų atsakomųjų veiksmų milijonų tonų krovinių šiemet netekusi valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pranešė planuojanti atleisti maždaug 2 tūkst. iš daugiau nei 9 tūkst. darbuotojų. Grupė atsisveikins su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų. Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų, pranešė bendrovė.  „Dabar yra būtini skausmingi sprendimai, tačiau siekiame, kad jie būtų tvarūs.

Kibernetiniai įsilaužėliai suaktyvėjo, tad, jeigu vis dar manote, kad kibernetiniams įsilaužėliams įdomios tik didelių įmonių elektroninės parduotuvės, rekomenduoju šią nuomonę pakeisti. Ir kuo greičiau tai padarysite, tuo saugesni jausitės ne tik dėl savo, bet ir dėl savo klientų duomenų. Tiesa paprasta: didelės įmonės dažnai atakuojamos dėl galimai didelių pajamų, mažos įmonės – dėl jų elektroninių parduotuvių saugumo trūkumų.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pradeda teikti lengvatines iki 1 mln. eurų paskolas žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams, patyrusiems sunkumų dėl koronaviruso pandemijos. Tam papildomai skirta 25 mln. eurų.  „Šių metų pradžioje atlikus rinkos poreikio analizę matėme, kad vis dar išlieka finansavimo poreikis, todėl buvo skirtos papildomos lėšos“, – pranešime sakė fondui laikinai vadovaujanti Romalda Globienė.

Prekybos tinklas „Iki“ nuolat siekia tvarumo tikslų ir įgyvendina kasdienės veiklos pokyčius, kad kaip įmanoma labiau prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo. Vienas iš tokių žingsnių – juodojo plastiko pakuočių kulinarijos gaminiams ir salotoms atsisakymas, nes šios rūšies plastikas yra sunkiau atpažįstamas kaip tinkamas perdirbti.

Lietuvoje balandį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 16,6 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Šimte Lietuvos vietovių, kur iki šiol nebuvo bankomatų, jie pradedami įrengti – pirmieji jau kitą savaitę pradės veikti Klausučiuose Jurbarko rajone, Išlauže Prienų rajone, Rūdiškėse Trakų rajone ir Gruzdžiuose Šiaulių rajone. Tačiau kai kuriose vietovėse bankomatai bus įrengti vėliau nei iki liepos pradžios.

Nuo gegužės 2 dienos dalis „Maxima“ parduotuvių pereina prie vasaros sezono darbo grafiko, rašoma bendrovės pranešime. Tradiciškai vasaros sezono metu „Maxima“ parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis. „Parduotuvių darbo laiką ilginame klientų patogumui, atsižvelgdami į jų apsipirkimo įpročius.

Taibėjus tikisi daugiau taivaniečių verslo investicijų Lietuvoje, sako Taivano diplomatijos vadovas Josephas Wu. Taibėjus anksčiau šiais metais pažadėjo pasiūlyti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams bei įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę. „Manyčiau, kad turime daugiau ką pasiūlyti. Po to, kai Lietuva Taivanui padovanojo vakcinų, žmonės ėmė suprasti, kad Lietuva turi didelį potencialą.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordus, plačiau pinigines artėjantį poilsio sezoną turės atverti ir pajūrio lankytojai. Maitinimo įstaigos planuoja kainas didinti apie 30 procentų, o pigiausios nakvynės rezervuotos jau iki rugsėjo. „Pigesni nakvynės variantai, pavyzdžiui, galimybė 4 asmenims apsistoti už 100 eurų parai, jau rezervuoti iki rugsėjo mėn. pabaigos“, – situaciją apibūdina Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams  tvarkai nuo šių metų liepos. Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus dar svarstys Seimas. Jam pritarus, išaugusi energetikos išteklių bus kompensuojama iš valstybės biudžeto, vadinasi, skirtumą sumokės visi mokesčių mokėtojai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai susiję su Vyriausybės infliacijos pasekmių švelninimo paketu.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą vamzdynais Lenkijai ir Bugarijai, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lenkija apsirūpinant dujomis išlieka pakankamai saugi. „Panašu, kad Lenkijai tas (dujų tiekimo nutraukimas – BNS) turbūt nelabai skauda dėl kelių priežasčių. Lenkija iki šios dienos jau yra pakankamai aukštai prisipildžiusi saugyklas, kurias turi.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai sako esant Rusijos spaudimu dėl planų į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtraukti embargo naftai. Jis tikisi, kad šie veiksmai nusiteikimo atsisakyti rusiškos naftos nepakeis.

Maisto produktų kainas galėtų sumažinti mažesnis jų pervežimo atstumas tarp ūkininkų ir vartotojų, sako Lietuvoje viešintis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis. „Jeigu atstumas būtų trumpesnis, iš vienos pusės ūkininkai galėtų gauti daugiau pinigų už savo produkciją, bet ir vartotojai mokėtų mažiau už produktus parduotuvėse. Tai yra viena priežasčių, kodėl „nuo ūkio iki stalo“ (angl.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje kai kurioms pasaulio šalims kylant iššūkių dėl apsirūpinimo maistu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad teks ieškoti kompromisų, kaip suderinti griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkyje ir nesumažinti produkcijos gamybos.

Dėl Vakarų sankcijų su Rusijos energetikos korporacija „Inter RAO“ susijusiems asmenims Lietuvoje iš dalies apribojus jos valdomos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ veiklą, kai kurie dideli bendrovės klientai jau nutraukė ar netrukus ketina nutraukti elektros tiekimo sutartis su įmone. „Inter RAO Lietuva“ informacijos apie konkrečias sutartis neteikia ir tikina nuo karo Ukrainoje pradžios didesnės klientų kaitos nepastebinti.

  Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog artimiausiu metu paramos gali tikėtis labiausiai nukentėję šalies paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriai.  „Parama numatyta dvejiems daugiausia sunkumų patiriantiems sektoriams, kurių klausimas apskritai yra dėl egzistavimo – tai paukštienos ir kiaulininkystės sektoriai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė K. Navickas.

Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pernai padaugėjo 12 kartų, o daugiau kaip 94 proc., arba 43,7 tūkst. jų gauta iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba. Beveik dukart padaugėjo pranešimų, kuriuos siuntė grynųjų pinigų perlaidų įmonės. Pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad ne visos privalančios tai daryti įmonės teikia informaciją FNTT.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais. Tai yra gyventojai, ant popieriaus uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų. Tačiau tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas. Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.  „Pastaruosius kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai turėjo įtakos augančiam pasitenkinimui savo pajamomis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Maisto pagardus gaminanti Lietuvos bendrovė „Daumantai LT“, kuriai iš dalies priklauso Rusijos Karaliaučiaus srityje esanti padažų gamykla „Agroprodukt“, pastarajai pernai paskolino beveik 2,5 mln. eurų.  Pagal Registrų centrui pateiktą „Daumantų LT“ 2021 metų veiklos ataskaitą, pernai bendrovė jos valdomoms įmonėms buvo paskolinusi 2,51 mln. eurų, iš jų 2,49 mln.

Ukrainoje iki karo veikusi Lietuvos medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ gofruotojo kartono gamybos įmonė „Mena Pak“ šią savaitę ketina atnaujinti gamybą, rašo portalas vz.lt. Teigiama, kad fabrikas nuo sprogimų nenukentėjo, tačiau jį sudėtinga pasiekti dėl sugriautų tiltų.  „Regione, kuriame yra „Mena Pak“ fabrikas, karo veiksmai nevyko ir turime elektrą bei dujas, tačiau neturime kelių. Tiltai aplinkui išsprogdinti.

Korepetitorių paslaugos paklausios ištisus metus, tačiau susidomėjimas jomis itin išauga artėjant egzaminų ir atsiskaitymų laikui. Už valandą tokių paslaugų dabar tenka mokėti nuo 10–15 eurų iki 40 eurų. Tačiau netrukus jų kainos gali dar kilti. Artėjant vasarai ir mokslo metams einant į pabaigą, prasideda ruošimasis egzaminams, testams ir atsiskaitymams. Mokiniai, kurie nori pagerinti savo žinias, dažnai ieško korepetitorių pagalbos.

Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.    Kaip pristatydamas Seimui pataisas teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.     „Siekiame energetinio saugumo, žemesnių elektros kainų bei žaliųjų tikslų, taip pat perkant išteklius nefinansuoti agresorių“, – teigė jis.

Europos Komisija (EK) patvirtino 130 mln. eurų Lietuvos pagalbą, skirtą paremti nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusias įmones. Pagal schemą, kuri bus taikoma iki 2027 metų pabaigos arba iki Kinijos ribojimų panaikinimo, nukentėjusios visų sektorių, išskyrus finansų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros, įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų paskolas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvai ir Ukrainai svarstant, kaip padėti karo siaubiamai ir savo jūrų uostų netekusiai šaliai eksportuoti grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją, bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys iš Lietuvos išvyks šį trečiadienį.  Tai BNS pranešė LTG atstovas Mantas Dubauskas.   „Traukinys išbandys maršrutą ir iš Ukrainos atgabens konteinerius su įvairiomis prekėmis“, – BNS sakė M. Dubauskas. Anot jo, traukinys iš Ukrainos važiuos per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.

Visose trijose Baltijos valstybėse veikiantis „Luminor“ bankas pranešė nuo birželio 1-osios sustabdysiąs visus išeinančius mokėjimus visomis valiutomis į Rusiją ir Baltarusiją, o nuo liepos 1 dienos – ir visus įeinančius mokėjimus iš šių valstybių. „Mokėjimus stabdome imdamiesi prevencinių priemonių bei siekdami apsaugoti savo klientus ir „Luminor“ nuo nuostolių, kuriuos jie gali patirti dėl neprognozuojamų ir sparčiai blogėjančių išorės veiksnių“, – teigiama banko spaudos tarnybos pranešime.

Lietuvoje registruota 48,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ieškosi darbo ir vietos, kur gyventi. Tad kaip karas keičia būsto nuomos rinką? Ar liks ką pasirinkti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su nekilnojamojo turto plėtros asiociacijos vadovu Mindaugu Statulevičiumi, NT brokeriu Eimantu Dumbrava ir organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadove Olivija Anaškinaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.