Įdarbinimo specialistai sutinka, kad užsienyje algos didesnės ir tikina, kad ekonominei situacijai blogėjant, vis daugiau žmonių darbo vyks ieškoti svetur.
Uždirba 2–3 kartus daugiau
Studentė Miglė iš Vilniaus portalui tv3.lt pasakojo, kad vasarą įsidarbino kavinėje padavėja.
„Baigiau pirmą kursą ir nenorėjau tiesiog atostogauti, todėl ieškojau darbo. Dalis mano draugų išvyko dirbti į užsienį. Jie irgi įsidarbino padavėjais, viešbučių kambarių tvarkytojais.
Visi uždirba už mane 2 ar 3 kartus daugiau. Mano atlyginimas siekia 600 eurų, dar papildomai gaunu arbatpinigių. Vis dažniau pagalvoju, kad ir man reikėjo vykti dirbti į užsienį, tačiau pabijojau, nes neturėjau darbo patirties“, – pasakojo mergina.
Ji tikino, kad kitais metais vasarą darbo ieškos užsienyje.
„Svetur tikrai galima daugiau uždirbti. Lietuvoje atlyginimas mažas, tačiau gyvenu su tėvais, tad šiek tiek sutaupyti galbūt pavyks“, – vylėsi Miglė.
Užsienyje atlyginimai 4 kartus didesni
Įdarbinimo įmonės „Bondo jobs“ atrankų projektų vadovas Ernestas pasakojo, kad vasarą darbo rinka šiek tiek suaktyvėja, nes darbo užsienyje ima ieškoti studentai.
„Tačiau kiti gyventojai atostogauja, tad darbo paieškas nukelia rudeniui. Šiltuoju metu laiku žmonės nelabai domisi darbo pasiūlymais. Darbdaviai būna suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų kuo ilgiau, tačiau vasaros sezonui priima ir studentus.
Daugiausiai darbdaviai siūlo darbus logistikos srityje sandėliuose Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje. Vyresni gyventojai dažniausiai nori vykti dirbti į Vokietiją, o jaunesni dažniau renkasi Olandiją“, – pasakojo Ernestas.
Anot jo, darbdaviai priima žmones ir nemokančius kalbos.
„Tokiu atveju darbų vadovu įdarbinamas lietuvis, mokantis anglų ar vokiečių kalbą, kuris galėtų susikalbėti su kitais darbuotojais. Jeigu jie kalba tik lietuviškai. Tačiau turime ir tokių darbo pasiūlymų, kur reikalaujama turėti patirties ar specifinių kalbos žinių ar pavyzdžiui, aukštalipio pažymėjimo. Tad viskas priklauso nuo darbo pasiūlymo.
Siūlomos algos svyruoja nuo 1,3 tūkst. eurų iki 4 tūkst. į rankas. Taip pat kai kurie darbdaviai apmoka darbuotojų kelionės išlaidas. Taip pat pasirūpina apgyvendinimu“, – sakė įmonės atstovas.
Jo teigimu, žmonės dažniausiai išvyksta dirbti 3–4 mėnesius.
„Po šio laikotarpio žmonės pasiima kelias savaites atostogų ir vėliau jeigu patinka darbas grįžta atgal.
Sąstingį darbo rinkoje jautėme prasidėjus karui ir dar kelias savaites po to. Tuo metu visi buvo šoke, niekas neieškojo darbų. Dabar rinka atsigauna. O Lietuvos ekonominė situacija, kalbos apie ekonominę krizę, matyt, skatins lietuvius dažniau ieškoti darbo užsienyje“, – prognozavo atrankų projektų vadovas.
Darbo pasiūlymų mažiau
Darbo paieškos portalo „CVonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad nors darbo užsienyje pasiūlymų ir yra, tačiau gerokai mažiau, nei būdavo prieš pandemiją.
Jos teigimu, šiuo metu pagrindinės darbo užsienyje kryptys yra Olandija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Kipras. Olandijoje ir Vokietijoje dažniausiai ieškoma darbuotojų sandėliuose, gamyboje: pakuotojai, rūšiuotojai, krovėjai, darbui prie konvejerių.
Vyraujantys atlyginimai apie 10–12 eurų už valandą arba 1500–2000 eurų. Darbui Švedijoje dažniausiai ieškomi statybininkai: staliai, betonuotojai, tinkuotojai, gipskartotnio montuotojai, dažytojai, stogdengiai, plataus profilio statybininkai, taip pat baldininkai. Siūlomi atlyginimai siekia apie 14–18 už valandą arba 3000–4000 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius.
Norvegijoje siūlomi darbai gamyboje, ūkiuose. Siūlomi atlyginimai labai panašūs kaip Švedijoje. Darbui Kipre reikalingi turizmo, viešbučių srities darbuotojai; barmenai, padavėjai, animatoriai ir pan. Atlyginimai nėra aukšti nuo 800 iki 1200 eurų, bet siūloma suderinti darbą su poilsiu, suteikiamas nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas.
Lietuvoje darbdaviams trūksta darbuotojų maitinimo sektoriuje
Palangos kavinės „Vanwurst“ vadovė Greta pasakojo, kad darbuotojų vasarai pradėjo ieškoti dar vasario viduryje.
„Tad darbuotojų ratas vis keičiasi. Anksčiausiai įsidarbinę žmonės pabandė, ne visiems patiko, dalis išėjo, tad vėl iš naujo ieškome naujų darbuotojų. Iš viso vasaros sezonui priimame 10 darbuotojų. Priimame ir ukrainiečius, dirba viena moteris iš Ukrainos. Daugiau norinčių dirbti užsieniečių neatsirado.
Šiais metais sunkiau rasti darbuotojų, daugelis jų dirbo ne pirmus metus. Tačiau pandemijos metu žmonės susirado naujus darbus“, – sakė kavinės vadovė.
Anot jos, darbuotojai gauna nemokamą maitinimą, tačiau apgyvendinimo kavinė nesuteikia.
„Atlyginimas siekia 700–1000 eurų į rankas. Darbuotojams iš aplinkinių miestų Klaipėdos, Gargždų, Kretingos, apmokame kelionę į darbą“, – tikino kavinės vadovė.
Šventojoje įsikūrusios kavinės „Vikingas“ savininkė Jūratė skundėsi, kad sunku rasti darbuotojų.
„Niekas nebenori dirbti, mums šiuo metu trūksta 15–20 darbuotojų.
Daug žmonių išvažiavo dirbti į užsienį. Kreipėmės net į mokyklas, kurios ruošia virėjus. Tačiau jie jau būna sudarę sutartis su užsienio restoranais ir išvyksta dirbti į Prancūziją ar Italiją. O likę Lietuvoje dirbti nenori“, – sakė restorano savininkė.
