Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms.

REKLAMA

Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Šiais pinigais realiai bus galima pasinaudoti tik sulaukus pensinio amžiaus. Jei žmogus mirs anksčiau jo sukauptas turtas bus paveldėtas. Tačiau ne visi paveldėtojai net žino apie mirusio žmogaus sąskaitą pensijų fonde.

Nepriėmus paveldėjimo, mirusiojo turtas fonde lieka ir toliau – fondo valdytojai dėl to gauna komisinius. Tačiau būna ir taip, kad turtą paveldi valstybė – jis pervedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Kita vertus, jis gali būti atiduotas ir kitiems kaupiantiems gyventojams.

REKLAMA

Mirusių turtą pasilieka, bet jo neskaičiuoja

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (Lipfa) pripažįsta: pensijų kaupimo bendrovės, konsultuodamos gyventojus pastebi, kad dažnai žmonės nežino, kad pensijų fonduose sukauptas turtas yra paveldimas.

„Daug neaiškumų kyla ir dėl galimų anuiteto pasirinkimų ir kaip, priklausomai nuo pasirinkimo, skirsis lėšų išmokėjimo būdas bei kiek jos bus paveldimos.

Taigi, norime dar kartą atkreipti visų kaupiančiųjų dėmesį – sukauptas turtas, kaupiančiajam mirus, niekur nedingsta, jis yra išmokamas teisėtiems paveldėtojams, kai šie dėl to kreipiasi“, – primena asociacija.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos komentaro, jei mirties faktas yra žinomas ir teisėtų turto paveldėtojų nėra, tokiu atveju turtas perkeliamas į Turto išsaugojimo fondą:

„Pats palikimo priėmimo procesas nėra trumpas ir gali trukti kelis mėnesius, ar net kelis metus. Mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas ir išmokėtas, perkeliamas į Turto išsaugojimo fondą.“

Turto išsaugojimo fondo tikslas – investuoti lėšas į mažiausios investavimo rizikos turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos.

Turto išsaugojimo pensijų fonde pensijų kaupimo bendrovės taikomi atskaitymai iš pensijų turto per metus negali sudaryti daugiau kaip 0,2 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

„Pensijų fondus valdančios bendrovės informaciją apie pensijų fondo dalyvio mirtį sužino, kai į bendrovę kreipiasi mirusio asmens artimieji, paveldėtojai, antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)“ – paaiškino Lipfa.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto asociacija neatsakė, kiek, pavyzdžiui, praėjusiais metais mirė pensijų fondų dalyvių ir kokios vertės nepaveldėto turto jie paliko. Esą tokių duomenų apie mirusius fondų dalyvius ji nerenka.

Pasak Lipfa, nėra termino, kiek ilgiausiai mirusio žmogaus turtas gali būti toliau laikomas fonduose.

„Paveldėtojai atsiranda – tai būna arba fiziniai asmenys, arba palikimą perima valstybė. Dabartiniame įstatyme yra numatyta, kad „Sodra“, sužinojusi apie dalyvio mirtį, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria miręs dalyvis buvo sudaręs pensijų išmokos sutartį“, – komentavo asociacija.

Kada turtas atitenka valstybei

VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Džiuginta Balčiūnienė paaiškino, kad jei miręs asmuo neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, jo turtas, taip pat ir lėšos pensijų fonduose, paveldėjimo teise pereina valstybei. 

„Valstybės paveldimą nekilnojamąjį turtą, taip pat akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu paveldi ir administruoja Turto bankas. VMI valstybės vardu paveldi ir administruoja valstybės paveldimą kilnojamąjį turtą (lėšas) ir vertybinius popierius, išskyrus akcijas“, – komentavo patarėja.

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, paveldimas turtas (lėšos) valstybei pereina ne kaip bešeimininkis turtas, kadangi buvęs turto (lėšų) savininkas yra žinomas, o pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Minėtą dokumentą notaras išduoda po to, kai VMI, surinkusi informaciją apie mirusį asmenį, jo įpėdinius, turėtą kilnojamąjį turtą bei lėšas, kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

„Kai valstybė paveldi mirusių pensijų fondų dalyvių turtą (lėšas), notarai paveldėjimo teisės liudijimuose, be privalomos informacijos apie palikėją, nurodo mirusio pensijų fondo dalyvio valstybės paveldimos pensijos sąskaitos numerį bei banko, kuriame yra atidaryta tokia sąskaita, pavadinimą.

VMI kreipiasi į atitinkamą banką ir prašo valstybės paveldėtas mirusiojo pensijų fondo dalyvio lėšas pervesti į VMI depozitinę sąskaitą“, – nurodė D Balčiūnienė.

Pasak jos, jei miręs pensijų fondų dalyvis turėjo kreditorių, VMI su pastaraisiais atsiskaito neviršydama valstybei perėjusio paveldėto kilnojamojo turto tikrosios vertės jį pardavus arba paveldėtų lėšų ribose. Po atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais likusios lėšos pervedamos į biudžetą.

REKLAMA
REKLAMA

Neišmokėtus pinigus atiduoda kitiems

Net kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus ir už fonde sukauptą turtą „Sodra“ jam skiria anuitetą, žmogus nebūtinai atgaus visus savo pinigus.

Kaip informavo „Sodra“, naujausiais duomenimis, iki šiol mirė 8 pensijų anuitetų gavėjai. Nė vienam nespėta išmokėti visos sukauptos sumos, kadangi pensijų anuitetų fondas veikia dar tik dvejus metus.

Iš 8 žmonių 2 gavėjai buvo pasirinkę standartinį anuitetą be paveldėjimo galimybės. Neišmokėti pinigai ateityje bus paskirstyti tiems anuitetų gavėjams, kurie gyvens ilgiau nei vidutiniškai. Esą tokia yra pensijų anuiteto, kaip draudimo paslaugos, specifika.

„Sodra“ taip pat primena, kad gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.

Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Įstatymas numato, kad asmenys įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 m.

REKLAMA
REKLAMA

Pranešimus apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo ir tie gyventojai, kurie 2019 m. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkst. Šie žmonės anksčiau jau buvo kaupimo dalyviai, tik sustabdė įmokų pervedimą.

„Daug žmonių jau priėmė sprendimą, tačiau labai svarbu, kad tai padarytų visi suinteresuotieji, todėl raginame pasitikrinti informaciją „Sodros“ paskyrose ir nelaukti iki paskutinės minutės“, – sako  „Sodros“ Registrų tvarkymo skyriaus vedėja Leonora Lizūnienė.

Naujai įtraukti į kaupimą gyventojai turi tris pasirinkimo variantus: jie gali patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros” atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba asmeninėje „Sodros” paskyroje pateikti prašymą kaupime nedalyvauti. 

Gyventojai, kuriems siūloma atnaujinti įmokas, taip pat gali apsispręsti: nieko nedaryti ir tuomet nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujintas automatiškai, nelaukdami birželio 30 d. atnaujinti įmokų pervedimą arba atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo.

REKLAMA
REKLAMA

Nenorintys dalyvauti kaupime, turėtų prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Naujai įtraukti gyventojai ir tie asmenys, kuriems siūloma atnaujinti įmokų pervedimą, savo paskyrose mato automatiškai sugeneruotus prašymus atsisakyti kaupimo. Tereikia paspausti mygtuką ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Jei žmogus apsispręs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo, į pensijų fondą bus pervedama 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės (kitų mokesčių mokėtojų pinigai) paskata – 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), arba 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir 1,5 proc. VDU iš valstybės lėšų. Įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 d.

Pradėjus pensijų kaupimą II pakopoje, jo nutraukti neįmanoma. Iki pat pensijos kaupiantiems žmonėms bus nuskaičiuojama dalis algos. Sukaupus daugiau nei 5 tūkst. eurų, visos sukauptos sumos iš karto gauti nepavyks, nes tai draudžia įstatymas. Didesnės sumos bus mokamos periodiniais mokėjimais.

Labai nusivyliau, kad kaupiau, sukaupiau virš 6.000 eur, tapau pensininke, tie pinigai reikalingi dabar, o ne po kelis eurus pridedant. Apgaulė!!!
Pagaliau antraštė teisinga
PARAZITAI, kitaip nepavadinsi si PULINI.
FONDAI, NAMU ADMINISTRATORIAI, VASA, ,,NEPRIKLAUSOMI,, TIEKEJAI--PARAZITINIAI DARINIAI
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų