Lietuvos verslas

Seime skinasi kelią pataisos, ribojančios atsiskaitymus grynaisiais. Jei jos bus priimtos, nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams būtų draudžiama atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.  Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.

30-ąjį gimtadienį visus šiuos metus minintis prekybos tinklas „Iki“ didelį dėmesį skiria ir savo darbuotojams. Apvalaus jubiliejaus proga dovanų sulaukė beveik 6 tūkst. bendrovėje dirbantys žmonės. „30-asis „Iki“ gimtadienis – didelė šventė mums visiems. Norėdami atsidėkoti už lojalumą, atsidavimą ir puikų darbą apdovanojome beveik 6 tūkst. „Iki“ kolektyvo narių – jiems įteikėme dovanų korteles.

Gyventojų gautos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą jų nekilnojamąjį turtą arba žemę nuo kitų metų nebus apmokestinamos gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčiais.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymų  pataisas. Jos įsigalios nuo 2023 metų sausio.  Dabar nei Gyventojų pajamų, nei Pelno mokesčio įstatymuose nėra numatyta, kad tokios pajamos neapmokestinamos.

Šiaulių oro uostas į itin didelių ir sunkių orlaivių aptarnavimą investuos apie 200 tūkst. eurų, didžiąją dalį lėšų tam skyrė jo savininkė Šiaulių savivaldybė.

Nors tūkstančiai gyventojų, dirbusių savarankiškai, jau yra deklaravę pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tačiau nereikėtų užmiršti, kad dalis pinigų taip pat turi būti sumokama „Sodrai“, o tai padaryti liko savaitė. Gyventojai, kurie 2021 m. vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Suomijos sprendimas trečdaliu apriboti jungčių su Rusija pralaidumą Lietuvos sistemos stabilumui bei elektros kainoms poveikio neturės, teigia „Litgrid“.  „Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.

Verslininkas Gediminas Balnis išpirks 80 procentų grupės akcijų iš jas valdančių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių. Užbaigus sandorį G. Balnis taps 100 proc. restoranų grupės akcijų savininku, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sandorio finansavimui G. Balnis ketina panaudoti savo turimą 20 proc. akcijų paketą nekilnojamojo turto valdymo įmonėse. Sprendimą akcininkai priėmė vakar, balandžio 25 dieną, sandorį ketinama užbaigti per gegužę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad liko savaitė laiko valstybės tarnautojams, politikams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams bei jų šeimos nariams deklaruoti turimą turtą. VMI duomenims tai jau atliko 45 tūkst. gyventojų, o iki gegužės 2 d. tai atlikti dar turi apie 54 tūkst. asmenų, rašoma VMI pranešime spaudai.

Šią savaitę Vyriausybė svarstys įstatymo projekto pakeitimą, kuris leistų ūkininkų įsteigtoms kaimo turizmo sodyboms gaminti ir parduoti savo gamybos alkoholinius gėrimus iki 65 laipsnių stiprumo. Kitaip sakant, būtų leista legaliai gaminti ir pardavinėti „naminukę“. Per metus toks vienetas galėtų pagaminti iki 1 tonos alkoholio per metus. Tokį siūlymą praėjusiais metais pateikė 21 seimo narys.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisas, leidžiančias skirti sankcionuotų įmonių laikinąjį administratorių  Tai BNS antradienį patvirtino prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. Seimas pataisas priėmė praėjusią savaitę, jos numato, jog Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir asmenims, jų valdomam turtui Lietuvoje bus skiriamas laikinasis administratorius.

Europos Centrinio Banko (ECB) aukšto rango pareigūnas paragino pasauliniu mastu reguliuoti kriptovaliutas, paaiškindamas, kad šių virtualių aktyvų vertė dabar yra didesnė nei rizikingų hipotekos paskolų 2007-aisias, dėl kurių tuomet kilo pasaulinė finansų krizė, ir turi burbulo požymių.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ plės orlaivių priežiūros bazę Kauno oro uoste ir investuos 15 mln. eurų.  Kaip antradienį paskelbė bendrovės atstovai, angaras padvigubins bendrovės pajėgumus Kaune, jame bus sukurta 200 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos aviacijos inžinerijos, mechanikos ir administracijos specialistams.

Kuris alaus prekės ženklas Lietuvoje yra palankiausiai vertinamas žmonių? Iš ko daugiau sulaukiama simpatijų – moterų ar vyrų? Tokius klausimus iškėlė tyrimų bendrovė „Supercrush“, 2021-ųjų pabaigoje atlikusi alaus prekės ženklų tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad Lietuvos rinkoje lyderio poziciją jau antrus metus iš eilės išsaugojo prekės ženklas „Volfas Engelman“, kuriam lietuvių palankumas netgi ūgtelėjo.

JAV viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė pakvietė šalies investuotojus perkelti savo plėtojamus verslus iš karą Ukrainoje vykdančių Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą. Ministrė, tęsiantis vizitui Vašingtone, susitiko su Amerikos-Lietuvos verslo taryba bei JAV Eksporto-importo banko vadovybe ir aptarė būtinybę plėsti šalių ekonominį bendradarbiavimą ir plėtoti investicijas, pranešė Finansų ministerija.

Pasaulinės parodos „EXPO 2020“ Lietuvos paviljono vadovus darbuotojai kaltina mobingu bei seksualiniu priekabiavimu, jie taip pat kelia klausimus dėl galimo interesų konflikto, antradienį skelbia LRT. Anot darbuotojų, vadovai priešinosi ir iniciatyvai iškelti Ukrainos vėliavą bei taip išreikšti palaikymą Rusijos užpultai šaliai, prieš juos naudojo psichologinį spaudimą.

Situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje įtempta. Žmonės aktyviai ieško būstų tiek pirkti, tiek nuomoti. Statytojai įspėja apie kainų augimą ir mažesnę pasiūlą. Šiemet būstų bus pastatyta mažiau, o juos rezervuoti bus galima nebe brėžiniuose, o jau pastatytus. Tik tada vystytojai žinos, kiek kainavo statybos ir kiek paprašyti už būstą.

Bene kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vis daugiau įmonių, kuriose darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Nepaisant nerimastingų nuotaikų, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, mūsų šalyje praėjusį buvo net 75 įmonės, kuriose darbuotojams išmokėtos penkiaženklės sumos.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  „Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priklausanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas mūsų šalyje. Pirmadienį koncerno prezidentas Danielis Obajtekas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. Po susitikimo ministras pasakojo, kad jame aptartos „Orlen Lietuva“ investicijos į atsinaujinimą ir modernizaciją. Be to, joje bus perdirbama tik ne rusiška nafta.

Lietuvos banko (LB) atstovas kritikuoja kai kurias Vyriausybės siūlomas antiinfliacines priemones. LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, kad kompensacijos gyventojams už dujas ir elektrą yra netaiklios, o papildomas senatvės ir valstybinių pensijų indeksavimas ypač dosnus.  „Jeigu jos būtų taiklesnės, tada išlaidų reikia mažiau, tas struktūrinio biudžeto balanso pablogėjimas būtų mažesnis“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Dabušinskas.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad uostas yra pasirengęs krauti Ukrainos grūdus, tačiau tam reikia išspręsti logistikos kliūtis.  „Išsprendus krovinio pristatymo problemą, Klaipėdos uostas yra pasirengęs krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų. Visi yra suinteresuoti padėti šaliai, kurią niokoja agresorius“, – pranešime sakė A. Latakas, pirmadienį Klaipėdoje susitikęs su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu.

Didėjant energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus. Rinkos reguliuotojo atstovė teigia, jog vandens tiekėjai kiek dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę  energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.

Ukrainos piliečiai ir verslininkai, norintys pradėti veiklą Lietuvoje, verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms galės skolintis trečdaliu pigiau, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Ukrainiečiams sudarome galimybę gauti paskolas su 30 proc. mažesnėmis palūkanomis verslo pradžiai. Taip jie galės lengviau įsikurti mūsų šalyje, perkelti savo verslą arba atrasti naujų veiklos sričių ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Versle yra sakoma, kad svarbiausia laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog atlikus vieno nuomonės formuotojo (angl. influencer) operatyvų patikrinimą, asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir į biudžetą sumokės beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių. Mokesčių mokėtojas aktyviai reiškėsi socialiniame tinkle Instagram. Turėdamas keturias paskyras, jis reklamavo savo teikiamas virtualių valiutų rinkos, būsimų sporto įvykių lažybų pasiūlymų analizės paslaugas.

Lietuvos valdžiai kviečiant šalies statybos bei kitą verslą padėti karo niokojamai Ukrainai valyti griuvėsius, statybų rinkos dalyviai teigia, jog ši pagalba turėtų vykti koordinuotai: Vyriausybė galėtų pradėti kaupti duomenis, kokios pagalbos reikės, ir tuomet kviesti statybų verslą prisidėti savo resursais.  Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, suteikti pagalbą Ukrainai reikėtų koordinuotai.

Lietuvai bei Vidurio ir Rytų Europos šalims aktyviai siekiant, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui, o Vokietijai pranešus apie ketinimus atsisakyti rusiškos naftos iki šių metų pabaigos, BNS kalbinti ekspertai sako, jog toks embargas sukeltų nepatogumų kai kurioms Bendrijos valstybėms.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Dingus elektrai namuose gyventojai patiria didesnių, ar mažesnių nepatogumų. Tačiau vilnietė, gyvenanti nuosavame name, skundėsi, kad net kelios valandos be elektros kelia nemažai iššūkių. Anot jos, elektros skirstytojas turėtų pasirūpinti alternatyviais elektros tiekimo šaltiniais, pavyzdžiui, generatoriais. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba teigia, kad įstatymas to nenumato. Tačiau suskaičiavo, kiek ilgiausiai tiekėjai gali gyventojus palikti be elektros.

Kol Lietuvoje siaučia infliacija, gyventojai savo kailiu patiria, kaip kandžiojasi maisto produktų kainos. Šalies mastu apie 40 proc. gyventojų negali atsidėti pinigų juodai dienai, o senjorai būriuojasi prie nukainotų prekių lentynų. Specialistai įspėja – reikia ruoštis viskam, nes kainų augimas greitu metu nesiliaus. Kol Vyriausybė pamažu didina išmokas, pensijas ir kitas finansinės paramos priemones, ekspertai laikosi išvien: būtina didinti gyventojų pajamas.

Prasidėjus karui, ukrainietiško maisto kavinės pajuto didesnį susidomėjimą: lietuviai pavalgę pašlovina Ukrainą, padaugėjo užsakymų, vis dažniau apsilanko karo pabėgėliai, kai kur paklausa išaugo net 30 proc. Maitinimo įstaigos sako, kad stengiasi įdarbinti ukrainiečius, kai kurios ir nemokamai pamaitina užsukusius karo pabėgėlius tautiečius. Paklausa išaugo 30 proc.

Prasidėjus karui Ukrainoje knygų rinka šiek tiek sustojo: žmonės mažiau skaitė, labiau domėjosi istorinėmis, karo knygomis, o kai kurie karo akivaizdoje domėjosi Europos ir Lietuvos kelių žemėlapiais. Knygynai pripažįsta, kad knygų kainos kyla, atskleidžia, kokia literatūra populiariausia ir atneša daugiausia pelno. Knygynams atsisakius rusiškų knygų ir didėjant ukrainietiškų knygų paklausai, karo pabėgėliams neturi ko pasiūlyti.

Latvijai ir Estijai planuojant statyti savo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus, Lietuvos premjerė sako, kad visų trijų Baltijos šalių terminalai bus reikalingi.  „Rizikos, kad kažkas gali pasidaryti nereikalinga, ypatingai jeigu Europos Sąjungos žingsniai atsisakyti Rusijos dujų bus ilgalaikiai ir tvarūs, aš tokios rizikos dabar sunkiai įžvelgčiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos ir Estijos premjerais penktadienį teigė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,4 proc., o Latvijos – 7,3 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 4,7 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,1 proc. BVP.

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„CityBee“ automobilio vagystė padėjo Lietuvos policijai sulaikyti tarptautinės kriminalinės policijos Interpolo ieškomą įtariamąjį iš Estijos, penktadienį pranešė bendrovė. Kovo 27 dieną Vilniuje buvo sulaikytas jau anksčiau už sukčiavimą ir kitus nusikaltimus teistas Estijos pilietis, kuris buvo įtrauktas į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą. Tai BNS patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 6,4 mlrd. vertės paramą Lietuvai iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos biudžeto. Patvirtinta suma yra maždaug ketvirtadaliu mažesnė nei 2014–2020 metais, tačiau reikia vertinti dabartinį Lietuvos išsivystymo lygį ir pernai skirtą paramą ekonomikos gaivinimui po pandemijos, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Praėjusiame laikotarpyje gavome apie 8,4 mlrd.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d. Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Kinijos paštui laikinai nebepriimant siuntų, gali sutrikti balandžio pradžioje ir vėliau iš Lietuvos į Kiniją išsiųstų siuntų pristatymas, pranešė Lietuvos paštas.  Lietuvos paštas skelbia priimantis Kinijai skirtas siuntas, tačiau atsižvelgiant į situaciją, priėmimas gali būti laikinai sustabdytas.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje brango daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra priversti taupyti, jie atsisako nebūtinų prekių ir paslaugų. Tai pastebi ir patys paslaugų teikėjai. Anot jų, žmonėms svarbiau nusipirkti maisto, susimokėti komunalinius mokesčius, nei, pavyzdžiui, lankytis grožio salonuose.  „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc.

Kainos Lietuvoje pasiekė gąsdinančias aukštumas, bet valdantieji ramina – nors infliacija Lietuvoje didžiausia Europos Sąjungoje, paruoštas antiinfliacinis paketas irgi esąs pats didžiausias. Ar tikrai jo užteks kainų pasiutpolkei suvaldyti ir padėti išgyventi gaunantiems mažas pajamas?  Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino Vladimiras Laučius.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šių metų gruodį tikisi pradėti bandomąją šilumos gamybą iš biokuro, todėl vilniečiams bus tiekiama kiek pigesnė šiluma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Situacija nėra paprasta. Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 11,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 7,8 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Iš nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) į naują laikiną saugyklą ketvirtadienį išvežtas paskutinis – 190-asis panaudoto branduolinio kuro konteineris. Tai svarbus IAE veiklos nutraukimo etapas, pranešė IAE. IAE vadovas Audrius Kamienas sako, kad tokio techniškai sudėtingo projekto užbaigimas yra svarbus įvykis Ignalinos AE  istorijoje. „Siekiame tapti saugaus ir efektyvaus branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ekspertais.

Preliminariais duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 5,4 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro penktadalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų mokesčių. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir stengiasi padėti jiems kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Šiuo metu darbą jau turi kas penktas suaugęs ukrainietis.

Siekdama užtikrinti konkurencingą atlygį ir sumažinti užmokesčio atotrūkį tarp vienodas pareigas užimančių darbuotojų, miesto savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus viešasis transportas (VVT) didina darbuotojų atlyginimus. Didžiausios darbuotojų grupės  – vairuotojų  – atlyginimai didės 5–17 proc.  Numatyta, kad didesnius atlyginimus jau už balandį gaus dauguma įmonės darbuotojų – vairuotojai, darbininkai ir administracijoje dirbantys žmonės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad papildoma laisva diena tėvams,  dirbantiems viešajame sektoriuje ir auginantiems vaikus iki trejų metų, leistų geriau derinti darbą ir šeimos pareigas. Ji taip pat atmeta kritiką, kad tai diskriminuotų tėvus, dirbančius privačiose įmonėse. „Apie diskriminaciją tikrai negalime kalbėti – yra sudaroma papildoma alternatyva tiems tėvams, kurie dirba viešajame sektoriuje.

Lietuvos bankas (LB) iš praėjusių metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. eurų. Tai didžiausia suma nuo 2012-ųjų, pranešė bankas. LB valdyba patvirtino 2021 metų finansines ataskaitas – centrinio banko pelnas siekė beveik 38 mln. eurų.  Pasak pranešimo, LB daugiausia uždirba iš finansinio turto valdymo, klientų aptarnavimo, dalyvavimo Eurosistemoje ir pinigų politikos operacijų.