Lietuvos verslas

Ketvirtadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia proginę dviejų eurų monetą, skirtą Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kaip pranešė bankas, nacionalinėje naujosios monetos pusėje – Lietuvos žemėlapio kontūras, pavaizduotas kaip krepšinio aikštelė. Monetos išleidžiamos 750 tūkst. vnt. tiražu, jomis bus galima atsiskaityti visose euro zonos šalyse. „Krepšinio šimtmečiui skirta moneta tiek mums, tiek europiečiams primins, koks svarbus Lietuvai yra krepšinis.

Iš nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) į naują laikiną saugyklą ketvirtadienį išvežtas paskutinis – 190-asis panaudoto branduolinio kuro konteineris. Tai svarbus IAE veiklos nutraukimo etapas, pranešė IAE. IAE vadovas Audrius Kamienas sako, kad tokio techniškai sudėtingo projekto užbaigimas yra svarbus įvykis Ignalinos AE  istorijoje. „Siekiame tapti saugaus ir efektyvaus branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ekspertais.

Gyventojai pasakoja, kad tam tikrų maisto produktų parduotuvėse  trūksta. Vis dar neįmanoma nusipirkti ne tik druskos, bet ir aliejaus ar kitų ilgai negendančių produktų. Tuo metu prekybos tinklų atstovai tikina, kad tiekimo problemų neturi, tiesiog nebespėja pildyti parduotuvių lentynų. Tam tikrus produktus gyventojai tiesiog iššluoja. Birštono gyventoja Ana pasakojo, kad parduotuvėje „Iki“ pastaruoju metu sumažėjo šviežios mėsos asortimentas.

Maisto pristatymo platformos „Wolt“ ir „Bolt food“ dėl sąsajų su Rusija nuo antradienio pagal užsakymus nebevežioja vienos didžiausių restoranų grupių „Amber Food“ maisto, BNS patvirtino šių platformų atstovai. „Mes ėmėmės veiksmų, kad sustabdytume savo partnerystę su visais restoranais ir mažmeninės prekybos parduotuvėmis, kurias kontroliuoja arba remia Rusijos vyriausybė ar valstybė.

2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Seimui priėmus patikslintą 2022 metų biudžetą ir nuo birželio antrą kartą šiemet padidinus valstybės remiamas pajamas (VRP), socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą galėtų gauti maždaug 21 proc. daugiau gyventojų (31,5 tūkst. daugiau), sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė nemato savo atsakomybės, kad prieš pusmetį į Lietuvą persikėlusi Baltarusijos aukštųjų technologijų bendrovė „Izovac Photonics“ iš karinę įrangą kuriančio Rusijos valstybinio koncerno „Rostec“ instituto, kuriam pritaikytos Europos Sąjungos  sankcijos, bandė pervesti 1,2 mln. eurų.

Lietuvos banko (LB) investicinės veiklos nuostoliai ir rezervų portfelio neigiama grąža šiais metais gali siekti beveik 300 mln. eurų, sako LB valdybos narys Marius Jurgilas. „Yra didelis neapibrėžtumas finansinio turto investavimo prasme, dėl to šiais metais rezultatas gali nedžiuginti“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete sakė M. Jurgilas. Per pastaruosius trejus metus LB iš investavimo uždirbo 408 mln. eurų, o vien pernai – 219 mln.

Artimiausiu metu visuomenei bus pristatytas elektromobilių stotelių tinklo plėtros žemėlapis, o jų įrengimą už europinius pinigus numatoma pradėti antrąjį šių metų pusmetį, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Artimiausiomis savaitės su Energetikos ministerija pristatyme labai aiškų planą, kaip bus plečiama elektromobilių stotelių infrastruktūra“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį pranešė ministras.

Finansų ministerija neketina siūlyti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), kaip siūlo Lietuvos bankas (LB).  „Šiup metu nematome galimybės NPD padidinti iki MMA lygio dėl įsipareigojimų ilguoju laikotarpiu arba palaipsniui“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant tikslinamą šių metų biudžeto projektą trečiadienį teigė finansų viceministras Gediminas Norkūnas   „NPD didinimas iki MMA taip pat reikalauja pakankamai reikšmingų finansinių ište...

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo šių metų lapkričio sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais, jei jie viršija 3 tūkst. eurų. Šis reikalavimas būtų taikomas visiems sandoriams – tiek įmonių, tiek gyventojų.  Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą jo nariai balsavo bendru sutarimu.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

 Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai maždaug pusę krovinių ir dešimtis milijonų eurų pajamų praradusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kol kas neskelbia, kaip tai paveiks jos veiklą ir darbuotojus. Sprendimų vis dar ieškoma – susisiekimo ministras ir įmonės profesinių sąjungų atstovai teigia, kad kai kurie atsakymai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ parduoda verslą Rusijoje. Kas yra galimi pirkėjai informacija neskelbiama, praneša portalas vz.lt. Pasak grupės finansų direktoriaus Mažvydo Šileikos, sprendimai, kaip išeiti iš Baltarusijos, bus priimti per artimiausius mėnesius. Pernai liepą įsigijusi „KG Group“ „Linas Agro Group“ tapo ir įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje savininke.

Prieš pusmetį į Lietuvą padedant „Investuok Lietuvoje“ atėjusi Baltarusijos aukštųjų technologijų bendrovė „Izovac Photonics“ prasidėjus karui su Ukraina bandė iš Rusijos persivesti į sankcijas įtraukto karinę įrangą kuriančio valstybinio koncerno „Rostec“ instituto gautus 1,2 mln. eurų.  Baltarusių bendrovės lėšas FNNT areštavo dėl koncernui „Rostec“ ir jo vadovui Sergejui Čemezovui taikomų sankcijų, praneša lrt portalas.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, vis daugiau jų ieško ir randa darbą. Vieni darbo pasiūlymų sulaukia registracijos centruose, kuriems apie laisvas vietas praneša darbdaviai arba Užimtumo tarnyba, kitiems padeda juos priglaudę žmonės, o daliai tenka vartyti skelbimus ar kitaip ieškoti, kaip užsidirbti.  Užimtumo tarnyba: įsidarbino 5 tūkst. pabėgėlių, 8,5 tūkst.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Daugiau nei dvigubai išaugus pasų gamybos poreikiui keičiama pasų išdavimo tvarka, antradienį pranešė Migracijos departamentas.  Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) laikinai atsisako pasų išdavimo skubos tvarka per vieną ir penkias darbo dienas. Pasai bus išduodami per vieną mėnesį. Esant neatidėliotinam reikalui, išlieka galimybė pasą Vilniaus Migracijos departamento padalinyje užsakyti ypatingos skubos tvarka – tą pačią dieną.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija vilkikų eilės per šventes pastebimai sumažėjo – antradienį didesnė eilė yra tik Medininkų kontrolės punkte, kur vairuotojams patikros tenka laukti daugiau kaip vieną parą. Baltarusijos pusėje vilkikų eilių taip pat iš esmės nėra. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų posto specialioje aikštelėje antradienio rytą įvažiavimo į Baltarusiją laukė 321 vilkikas, Šalčininkų – 68, Raigardo – 20, o Lavoriškėse vilkikų eilės nebuvo.

Balandį buvo patvirtinta Pensijų anuitetų fondo pelno paskirstymo tvarka. Paaiškėjo, kiek pinigų gaus anuitetų gavėjai. „Sodra“ tikina, kad anuitetų didinimas turėtų atsverti infliaciją. Pirmą kartą Pensijų anuitetų fondo pelną, uždirbtą iki 2021 metų pabaigos, planuojama paskirstyti pensijų anuitetų gavėjams šių metų birželį, kai bus baigtas Valstybės kontrolės auditas.

Latvijos viešbučiai per praėjusį mėnesį sulaukė labai daug prašymų atšaukti užsakymus artėjančiam vasaros sezonui, pranešė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas. „Deja, kovo mėnesį užfiksuota itin daug Vakarų šalių turistų atsisakytų užsakymų vasaros sezonui“, – Janis Naglis. Pasak jo, atšaukta beveik 80 proc. užsakymų. J. Naglis pabrėžė, kad Latvija, siekdama pritraukti turistų, turi bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis – Lietuva, Estija ir Skandinavijos šalimis.

Degalų kainos balandžio mėnesį po didelio šuolio kovą truputį smuko, skelbia portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Arūnas Vizickas teigia, kad nors naftos pasiūlos perspektyvos turi daug neapibrėžtumo, balandį benzino ir dyzelino kainos pasuko vairuotojams palankesne kryptimi. „Balandį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su kovo mėnesiu, pigo 10 centų (5,7 proc.), o dyzelinas – 13 centų (7,2 proc.

Skolos, kurias visame pasaulyje yra sukaupusios įmonės ir fiziniai asmenys, gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, pirmadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Prieš dvejus metus išplitus koronavirusui, vyriausybės ėmėsi išskirtinių priemonių savo ekonomikoms paremti, įskaitant skolų grąžinimo sustabdymą arba didelio masto paskolų siūlymą.

Netikslus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas gali sukelti keblumų ne tik šiuos duomenis savo veikloje naudojančioms institucijoms ar įstaigoms, tačiau ir patiems gyventojams. Pavyzdžiui, adresų informaciją naudojantys medikai ar ugniagesiai gali sugaišti brangaus laiko ieškodami nelaimės vietos. Kita neretai pasitaikanti problema – netikslius duomenis pateikę asmenys rizikuoja netekti svarbių išmokų.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Jeigu Baltijos šalys būtų atjungtos nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), Lietuva nacionalinio saugumo požiūriu būtų visiškai saugi šalis, LRT radijui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Ministras teigia, kad tokio atjungimo Lietuvos gyventojai nepajustų, nes tą pačią akimirką per Lenkiją būtų prijungta prie Vakarų Europos tinklų, antradienį pranešė radijas.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Augančios energijos išteklių kainos turėjo įtakos ir kitų produktų brangimui. Prekybos tinklai užsimena apie daržovių kainų augimą, tačiau tikina, kad jos atitinka rinkos tendencijas ir yra prieinamos pirkėjams. Ekspertai aiškina, kad brangiausios yra pirmojo derliaus daržovės, o vėliau jos gali kainuoti gerokai mažiau. Išaugo energijos kainos „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė komentavo, kad daržovių kainos priklauso nuo gamintojo sutarčių su žaliavų tiekėjais.

Būtiniausių maisto prekių kainoms Lietuvoje ir toliau augant ekspertai teigia, kad tai dar ne pabaiga, o kainų stebėtojai sako, jog gyventojai jau ima taupyti maisto sąskaita. Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovo mėnesį, remiantis portalo pricer.lt fiksuojamų kainų analize, palyginti su vasariu, pabrango 3,87 euro arba 6,4 proc., o lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu jo kaina padidėjo 8,91 euro arba 16,2 proc.

Net 72 proc. Z kartos (gimę nuo 2003 m.) atstovų, perėjusių į naują darbovietę, lieka nusivylę, nes realybė neatitinka jų turėtų lūkesčių. Darbuotojai lieka nepatenkinti įmonės darbo strategija arba prasta komunikacija tarp bendradarbių. Ekspertai kalba, kad svarbu ne tik pasiklausti darbdavio apie įmonės vertybes ir kultūrą, bet ir stebėti darbą gyvai bei rinkti atsiliepimų.

Prieš dvejus metus užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė keliautojų įpročius, užsienio turistus pakeitė vietos gyventojai. Atlaisvėjus pandemijos suvaržymams, situaciją paveikė karas Ukrainoje – pajūrio kurortų atstovai pastebi, kad rezervacijas atšaukia dalis vokiečių ir austrų turistų.  Karas Ukrainoje pakeitė ir kai kurių verslo atstovų elgesį – dalis viešbučių nusprendė nepriimti Rusijos piliečių, nors šios šalies turistų ir taip reikšmingai sumažėjo.

Dalis lietuvių, užuot švęsdami Velykas prie patiekalais nukloto stalo, renkasi keliones į užsienį ir Kristaus prisikėlimą švenčia besikaitindami saulėje prie jūros. Kelionių organizatoriai skelbia, kad tada, kai šventinis savaitgalis sutampa su moksleivių atostogomis, kelialapiai į šiltuosius kraštus išgraibstomi akimirksniu. Populiariausios kryptis išlieka Egiptas, Turkija, MadeirA ir Kanarų salos.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.

Vyriausybė pritarė siūlymui Lietuvos herbą – Vytį – naudoti ant automobilių valstybinių numerių. „Regitra“ primena, kad siūlymas dar gali būti koreguojamas Seime. Tačiau jau yra svarstoma, kaip atrodys naujieji numeriai. Taip pat užsimenama, kad jie gali būti brangesni.  Nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

Elektrėnuose netrukus visoms, per 30 savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų – mokykloms, vaikų darželiams, ligoninei – elektrą pradės tiekti už 1,1 mln. eurų įrengta 1,2 MW galios saulės elektrinė. Ją įrengė savivaldybė, o ją finansavo kartu su valstybe.  Kaip BNS teigė Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė,  APVA saulės elektrinei įrengimui skyrė 80 proc. lėšų (861,8 tūkst. eurų), likusius 20 proc. (apie 200 tūkst.

Nuotolinių vaistinių sistema, sudaranti galimybę įsigyti receptinių vaistų internetu, turėtų pradėti veikti gegužės pradžioje, nurodo Registrų centras. „Šiuo metu pats funkcionalumas jau yra sukurtas ir įdiegtas į testinę aplinką, kurioje nuo kitos savaitės bus pradėti testavimo darbai su vaistinėmis“, – BNS šią savaitę sakė valstybės įmonės atstovas Mindaugas Samkus.

Rusijai paskelbus karą Ukrainoje, nutrūko ukrainietiškos druskos tiekimas – per porą savaičių parduotuvių lentynos ištuštėjo, tačiau jų užpildyti lietuviška produkcija neįmanoma, nors po žeme ties Usėnais, Šilutės rajone slypi didžiuliai druskos klodai.  Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki 2030-ųjų tikisi pati pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją. Šiuo metu bendrovė tęsia saulės elektrinių įrengimą ant jos pastatų stogų bei vandenviečių teritorijose.  Įmonė praėjusią savaitę pasirašė 1 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Saulės grąža“, kuri suprojektuos ir įrengs saulės elektrines.

Kai kitą kartą eisite į kirpyklą ar grožio saloną, nusiteikite, kad už įprastines paslaugas teks mokėti ir vėl didesnę kainą. Verslininkai teisinasi, kad ir jiems viskas brangsta, tad yra priversti branginti paslaugas vartotojams. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė atskleidė, jog šiuo laikotarpiu rinkos nuotaikos – nekokios: kainos kyla, paklausa sumažėjo maždaug dvigubai, o grožio paslaugų kainas nuo 2022 metų pradžios teko pakelti iki 10 procentų.

Baltarusija nuo balandžio 16 dienos uždraudė Europos Sąjungoje (ES) registruotoms transporto priemonėms įvažiuoti į Baltarusiją. Išimtis taikoma važiuojant per tam tikrus patikros punktus į specialiai tam skirtas vietas, skirtas krovinių operacijoms ir pervežimams atlikti, skelbia Baltarusijos vežėjų asociacija „Bamap“. Jos teigimu, ES registruotoms transporto priemonėms, kurios į Baltarusijos teritoriją įvažiavo iki balandžio 16 dienos, apribojimas netaikomas iki balandžio 23 dienos.

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, didžiuosiuose prekybos tinkluose ir mažesnėse parduotuvėse, dirba nemaža dalis visų darbuotojų. Nors ir vienur, ir kitur darbas yra labai panašus, prekybos darbuotojų algos gali gerokai skirtis.

Muitinės departamentas penktadienį pranešė, jog dėl Europos Sąjungos sankcijų iš Lietuvos iki balandžio 16 dienos privalėję išvykti Rusijos ir Baltarusijos vežėjai tą galės padaryti ir po šio termino. Anot muitinės, toks sprendimas priimtas dėl pasienyje susikaupusių ilgų išvykstančių vilkikų eilių.

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ veikia daugelyje Europos šalių ir jų gyventojams dažnai parduoda tokias pačias prekes. Būtų nieko keisto, jei jos kainuotų pigiau toje vietoje, kur prekė pagaminta ar užauginta. Tačiau kodėl tas pats atvežtinis dalykas lietuviams akivaizdžiai brangesnis, nei šalia gyvenantiems latviams ar lenkams? Lietuvoje beveik 40 proc.

Į Lietuvą iš Ukrainos laikinai persikeliantys verslai netrukus jau galės gauti lengvatines paskolas. Be to, Lietuva sudarė galimybes nuotoliniu būdu šalyje dirbantiems ukrainiečiams ir toliau mokesčius mokėti Ukrainai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Penktadienį Kyjive apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Ukrainos atkūrimo ir tapti jos verslo tramplinu į Europos Sąjungos rinką.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

Laukdami Velykų, žmonės skuba pasiruošti šventėms ir velykiniam stalui. Parduotuvių tinklai pasakoja, jog šventėms pradeda ruoštis prieš mėnesį – rūpinasi ir klientų, ir gyvūnų gerove. Nors dėl infliacijos kainos pakilo, paklausa nesumažėjo: populiariausios prekės išlieka tos pačios, tačiau yra ir naujų. Pardavėjai neatskleidžia, kiek gyventojai pinigų vidutiniškai išleidžia parduotuvėse prieš šventes. Tačiau tikina besistengiantys, kad jie nepatirtų finansinės įtampos.