Lietuvos verslas

TV3 grupė jungiasi prie socialinės iniciatyvos „Mano sankcijos“ ir visais žiniasklaidos valdomais kanalais – televizijoje, internete ir radijuje – kvies žmones įvesti asmenines sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.  Ekspertų sudarytas sąrašas leidžia įvertinti, kokios kasdienės paslaugos prisideda prie Rusijos režimo išlaikymo, ir, kaip tiek verslai, tiek ir kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie ukrainiečių kovos pakeisdami savo vartojimo įpročius.

Pirmosios Lietuvoje Vilniaus privačios gimnazijos moksleiviai turi unikalią galimybę išbandyti savo svajonių specialybes ir dviem savaitėms mokyklos suolus iškeisti į biuro kėdes. Su gimnazija unikalų susitarimą sudariusi Lietuvos verslo konfederacija jau derasi su verslais, kurie birželio mėnesį priims jaunuosius kolegas, norinčius iš esmės pasimatuoti įvairias profesijas.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Nemažai lietuvių ilgąjį Velykų savaitgalį vyksta aplankyti giminių ir draugų. Neturintys nuosavo automobilio ar norintys rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą gali nusivilti. Kai kuriais populiariais maršrutais kelionių bilietai jau išpirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Ieva. Kadangi pati automobilio nevairuoja, į Klaipėdą, kur gyvena jos tėvai, paprastai važiuoja traukiniu. „Paprastai nusiperku bilietus iš anksto, kai tik nusprendžiu, kada važiuosiu pas tėvus.

Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų importo, šis sprendimas bus įtvirtintas teisės aktuose, o tai reiškia, kad jis bus ilgalaikis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Dokumentai visi yra rengiami dėl sustabdymo pilno importo iš Rusijos – ne tik tai, kad dabar neteka. (...) Ilgalaike prasme vis tiek tą mes įtvirtinsime ir teisės aktuose“, – naujienų portalui 15min.lt ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Pateiktas projektas leistų senatvės pensijas padidinti 5 proc.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), rašoma pranešime spaudai.

Nuo penktadienio didžiojoje dalyje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų baigiamas šildymo sezonas, pranešė sostinės savivaldybė. „Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos uostas gali būti panaudotas padedant Ukrainai eksportuoti grūdus. Anot jo, naujam grūdų sezonui Ukraina rengiasi visoje teritorijoje, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis.  „Paklausiau (Ukrainos – BNS) premjero, ar nebus problemų su žemės ūkio derliumi šiais metais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jeigu saulės elektrinių įrengimo darbų kainos Lietuvoje pradėtų smarkiai kilti ir būtų didesnės nei aplinkinėse valstybėse, dalis antrajam šių metų pusmečiui numatytos valstybės paramos būtų atidėta. Tai jis teigė sutaręs su saulės jėgainių statytojais.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dešimčiai buvusių darbuotojų Lietuvoje dėl neteisėto atleidimo privalo sumokėti daugiau nei 600 tūkst. eurų, nutarė Kauno apylinkės teismas.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalios naujos teorijos ir praktikos egzaminų kainos. Jos iš esmės nekito nuo 2009-ųjų, nors per 13 metų buvo nuolat diegiamos naujovės. Tad šie pokyčiai daromi norint ne tik toliau tobulinti paslaugas, naujinti egzaminavimui skirtų transporto priemonių parką, taip užtikrinant kuo kokybiškesnes sąlygas būsimiems vairuotojams, bet ir atsižvelgiant į šalyje didėjančią infliaciją, augančias degalų kainas ir eksploatacinius kaštus, darbo užmokesčio pokyčius.

Didžiausios pavasario šventės dienomis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės dirbs kitaip nei įprastai. Dalis jų trumpins darbo laiką, kai kurios sekmadienį visai nedirbs. „Norfa“ skelbia, kad visos jos tinklo parduotuvės Velykų išvakarėse, balandžio 16 d. šeštadienį dirbs tik iki 20 val. Sekmadienį, per Velykas, jos visiškai nedirbs. O pirmadienį, balandžio 18 d. visos parduotuvės dirbs nuo 9 val. „Maxima“ tinklo parduotuvės balandžio 17 d., sekmadienį, visoje šalyje parduotuvės nedirbs.

Viena didžiausių Šiaurės Europoje finansų grupių „Danske Bank“ į Lietuvą perkelia dalį paslaugų verslo klientams ir finansų institucijoms. Už tai atsakingo padalinio „LC&I Lithuania“ darbuotojų skaičius per artimiausius metus padidės beveik dukart – nuo 120 iki maždaug 230, pranešė grupė.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupės“ valdybos narys  Dainius Matijošaitis teigia, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą grupė apsisprendė parduoti savo verslą Rusijoje, tačiau skubotas pasitraukimas iš šios rinkos sužlugdytų visą „Vičiūnų grupę“ – kreditoriai ir tiekėjai jos nebelaikytų patikima partnere.  D. Matijošaitis pripažįsta, jog dėl pasitraukimo iš Rusijos grupė sureagavo per vėlai.

Pernai naujų ir naudotų automobilių pardavimus veikė pandemija, o šiuo metu rinką veikia karas Ukrainoje. Lietuvoje automobilių pardavimai sulėtėjo, tačiau kainos ir toliau auga. Didėja susidomėjimas ir elektromobiliais, kuriems lietuviai išleidžia ir 80 tūkst. eurų. Tuo metu naudotam dyzeliniui ar benzininiam automobiliui gyventojai vidutiniškai išleidžia 6,6 tūkst. eurų. Portalo Autoplius.

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima. „Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.

Lietuvoje jau dirba beveik 5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė. Apie tai ji ketvirtadienį paskelbė Vilniuje vykusioje diskusijoje apie ukrainiečius karo pabėgėlius. „Užimtumo tarnyboje užsiregistravo virš 8 tūkst. žmonių, 3,2 tūkst. per ją susirado darbą, o rinkoje oficialiai jau dirba beveik 5 tūkst. ukrainiečių“, – teigė ministerijos kanclerė. Anot jos, 800 darbdavių šalyje yra užregistravę 6 tūkst.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Jau šiais metais nemažai elektros vartotojų sulauks svečių. Dabartiniai jų elektros skaitikliai bus pakeisti naujais. Atskirai mokėti už juos nereikės, tačiau jų kaina bus įtraukta į galutinę elektros kainą. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas informavo portalą tv3.lt, kad nauji elektros matavimo prietaisais bus pradėti keisti jau netrukus. „Šiuo metu atliekami su skaitiklių diegimu bei programos įgyvendinimu susiję darbai.

Prasidėjus karui Ukrainoje, ne tik pabrango statybinės medžiagos, tačiau jų tenka laukti keletą mėnesių ar net pusę metų. Statybininkai įspėja, kad dalį išaugusių kaštų teks padengti jiems patiems, o kitą dalį – pirkėjams, nes kitu atveju statybos bus sustabdytos. Savarankiškai statybomis užsiimantiems gyventojam irgi tenka už medžiagas mokėti brangiau.  Įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pasakojo, kad situacija dėl statybinių medžiagų šiuo metu yra gana prasta.

Ukrainoje rusų okupantai toliau žudo, prievartauja vaikus ir moteris. Tuo metu viena didžiausių Lietuvos įmonių „Vičiūnų grupė“ tęsia veiklą Rusijoje. Moka ten mokesčius ir taip netiesiogiai finansuoja ukrainiečių genocidą. Vienas iš įmonės vadovų tikina, kad Rusijoje neįmanoma nutraukti veiklos iš karto. Esą tai būtų dovana jai, be to darbuotojams ir įmonei Lietuvoje grėstų atsakomybė.

Lietuva prašo Taivano spartinti eksporto leidimų suteikimą Lietuvai. Daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Šiuo metu intensyviai dirbame dėl eksporto leidimų lietuviškai jautienai suderinimo. Taivanui jau esame išsiuntę keturis klausimynus apie galvijų užkrečiamąsias ligas, valstybinę veterinarinę kontrolę ir porakanopių gyvūnų situaciją Lietuvoje.

Kauno ir Prienų rajonuose pradedamos žemės paėmimo procedūros, būtinos kelio ruožui Kaunas–Prienai rekonstruoti. Planuojama paimti beveik 300 žemės sklypų, iš jų 284 privačius ir 10 valstybinių.  Žemės paėmimas vyks iki 2023 metų vidurio, o nuo 2024 metų – rangos darbai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pakanka dujomis aprūpinti visas tris Baltijos šalis.  „Terminalo Baltijos šalims užtenka. (...) Taip pat turime visas indikacijas, kad Suomija ir Estija kartu iki šildymo sezono pradžios pasistatys savo terminalą“, – BNS paklaustas, kaip Lietuva ir Baltijos šalys ruošiasi apsirūpinti dujomis kitam šildymo sezonui, spaudos konferencijoje Vyriausybėje teigė D. Kreivys.

Lietuvos muitinė antradienį į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos neįleido 51 vilkiko. Išvykti iš Lietuvos neleista aštuoniems vilkikams, BNS Plius informavo Muitinės departamentas.  Reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos vežėjams nuo balandžio 8 dienos vakaro draudžiama kirsti ES sieną, tačiau šis draudimas nėra taikomas per Lietuvą vykstančiam Rusijos tranzitui į Kaliningradą.

„Wizz Air” skrydžių bendrovė siūlo keliauti į Italiją pigiau taikydama nuolaidas bilietams, rašoma pranešime spaudai. Tik balandžio 13 d. (trečiadienį) 250 tūkst. „Wizz Air” lėktuvo bilietų taikoma 20 proc. nuolaida, juos galima įsigyti internetinėje svetainėje wizzair.com ar mobilioje programėlėje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo vasaros papildomai – 5 proc. indeksuoti socialinio draudimo bei valstybines pensijas. Jei Seimas pritars, jos didės nuo birželio 1 dienos, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pernai ruošiant 2022 metų biudžetą, Vyriausybė  tikėjosi, jog vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 proc., todėl pensijas ir kitas socialines išmokas indeksavo 5 proc., išskyrus valstybines pensijas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad koreguoti biudžetą teko dėl neišsipildžiusių prognozių, kurias koregavo ir karas Ukrainoje.

Ukrainoje rusų okupantai toliau žudo, prievartauja vaikus ir moteris. Tuo metu viena didžiausių Lietuvos įmonių „Vičiūnų grupė“ tęsia veiklą Rusijoje. Moka ten mokesčius, kuriais finansuojamas ukrainiečių genocidas. Kodėl verslininkų neveikia nei žmonių mirtys, nei pirkėjų vykdomos protesto akcijos? Mūsų laidoje – Dainius Matijošaitis. Jis yra „Vičiūnų grupės“ valdybos ir Kauno miesto tarybos narys, miesto mero, kuriam priklauso pusė įmonės akcijų, sūnus.

Lietuva pasirengusi padėti išvežti iš Ukrainos dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako susisiekimo ministras .Pasak Mariaus Skuodžo, grūdai būtų vežami per Lenkiją iki Klaipėdos uosto, įmonėms jau pateikti pasiūlymai, o bandomasis važiavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Kaune duris atvėrė nauja bravoro parduotuvė. Čia – daugybė Lietuvos gyventojų pamėgtų produktų, dėmesį traukiančių aksesuarų, taip pat naujienų, kurių galima paragauti vietoje. Firminė parduotuvė įkurta istoriniame 1929 m. statybos pastate, esančiame bravorui priklausančioje teritorijoje. Tai – pirmoji tokia specializuota bendrovės parduotuvė Lietuvoje, kur po vienu stogu galima rasti platų bravoro produkcijos asortimentą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Ketvirtadienį biudžeto pakeitimo projektą planuojama pateikti Seimui.

Politikai tarpusavyje vėl lenktyniauja, kas parodys tariamą ar tikrą susirūpinimą pensininkais. Naujausias tokių lenktynių pavyzdys – „vienkartinė periodinė“ išmoka, kuri galėtų būti mokama visiems senatvės pensininkams. Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Aušrinė Norkienė.

Vyriausybei trečiadienį svarstant biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlomą priemonių paketą ragina papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto produktams. Pasak V. Blinkevičiūtės, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalys netaiko mokesčių lengvatos maistui: Estija, Danija ir Lietuva, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) Ukrainai perdavė 10 radijo ir 9 televizijos siųstuvus, pranešė valstybės valdoma bendrovė. Įranga bus naudojama po raketų smūgių pažeistiems ar sunaikintiems radijo ir televizijos siuntimo tinklams atstatyti, pranešė Telecentras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės pristatytos valstybės biudžeto korekcijos bei antiinfliacinis planas yra geras, turintis sisteminių pokyčių ir Seime jis turėtų būti priimtas.

Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučiantys karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turintys pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų, rodo naujausia apklausa. Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučiantys, tačiau turintys dėl to nuogąstavimų.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Lietuvoje ateityje liks beveik penktadalis nežvyruotų kelių, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, šios dalies kelių asfaltuoti neapsimoka, nes jais pravažiuoja per mažai automobilių.   „Susitvarkome tiltus, kurių šiandien turime 73 prastos būklės, ir tada klausimą sprendžiame dėl žvyrkelių. 2035 metais galima viską sutvarkyti, kad liktų 18 proc.

Grūdų supirkimo kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo apie 40 proc., o labiausiai – 71 proc. – brango rapsų supirkimas, rodo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro analizė. Anot Žemės ūkio ministerijos, tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos, o naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis. Augintojai šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis.

Paraiškas dalyvauti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovo konkurse pateikė 21 kandidatas. Su jais jau pradedami pirmieji pokalbiai, pranešė LTG. Naujo vadovo atranka paskelbta po to, kai Mantas Bartuška sausio 3 dieną paliko postą. Jis buvo atleistas siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą.

Vyriausybei šią savaitę teikiant patikslintą šių metų biudžeto projektą su antiifliacinių priemonių paketu premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad valstybės biudžetas vėliau gali būti dar kartą peržiūrimas, jeigu ekonominio scenarijaus prielaidos pasikeistų. „Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės sprendimus dėl infliacijos padarinių švelninimo gyventojams vadina kiek pavėluotais.     „Kad pats paketas pasirodė, Vyriausybės sprendimą ir Vyriausybės šiek tiek pavėluotas ryžtą sveikinu ir tikiuosi, kad Seimas ras pačius racionaliausius  sprendimus tam, kad padėtų mūsų žmonėms išgyventi šitą tikrai visomis prasmėmis nelengvą laikotarpį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.

Prekių ir paslaugų kainoms toliau sparčiai kopiant į viršų, Vyriausybė imasi pensijų ir įvairių išmokų peržiūros. Žadama, kad daugelis išmokų ir minimali alga didės sparčiau už infliaciją. Tačiau išmokos papildomai bus didinamos iš gyventojų ir verslo sumokamų mokesčių. Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams pristatė, kaip bus keičiamas valstybės biudžetas ir atitinkami kiti įstatymai.