Lietuvos verslas

Praėjusį penktadienį įsigaliojus penktajam Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui šių šalių vežėjai iki balandžio 16 dienos turi išvykti iš ES šalių teritorijos. Lietuvos Muitinės departamentas svarsto, jog pasienyje laukiantiems vilkikams būtų leista išvykti ir po šio termino.  „Absoliuti dauguma tarp išvykstančiųjų – 70-80 proc.

Kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

Maisto pagardus gaminanti Lietuvos bendrovė „Daumantai LT“ bando parduoti įmonei iš dalies priklausančią gamyklą  Kaliningrade, tačiau kol kas neranda pirkėjų, praneša portalas lrt.lt. „Daumantai LT“ padažus gaminančią rusišką įmonę „Agroprodukt“ valdo per Nyderlanduose registruotą įmonę „KL Food Group BV“, kuri kontroliuoja 65 proc. Kaliningrado padažų bendrovės.

Rusijos kompanijai „Kamaz“ sunkvežimius Rokiškyje surenkanti įmonė „Autobagi“ gegužę nutrauks jų gamybą, prognozuojama, kad stos ir „Belarus“ traktorių surinkimas Širvintų rajone. Rokiškyje gamyklą turinti „Autobagi“ per metus surenka maždaug 220–230 „Kamaz“ sunkvežimių.  „Kadangi „Kamaz“ buvo pritaikytos sankcijos, mes iki gegužės 15 d. turime baigti su jais dirbti, išparduoti likučius“, – portalui vz.lt teigė „Autobagi“ vadovas Giedrius Diktanas.

Artėjant Velykoms kelis kartus išauga kiaušinių pirkimai – žmonės skuba ne tik juos valgyti, bet ir marginti būsimai šventei. Kainos tarp skirtingų rūšių skiriasi nuo vištų laikymo tipo, pamažu atsisakoma narvuose laikomų vištų kiaušinių. Ekspertai teigia, kad net ir dėl didelio poreikio kiaušinių nepritrūks, pirkėjai galės mėgautis daugeliu kiaušinių rūšių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kurie skelbiami svetainėje produktukainos.

Matijošaičių valdoma „Vičiūnų grupė“, delsdama nutraukti verslą Rusijoje, sulaukė dalies gyventojų reakcijos. Kai kurie aktyvistai ragina žmones boikotuoti produkciją, kai kuriose parduotuvėse ant jos klijuojami lipdukai, skelbiantys, kad grupė atsakinga už pralietą ukrainiečių kraują. Bendrovės atstovai sako, kad akcija nelogiška ir neadekvati, nes Lietuvoje parduodama produkcija pagaminta mūsų šalyje, o parduoti fabrikus Rusijoje greitai neįmanoma.

Dalis žinomo saldumynų gamintojo produkcijos turi būti išimta iš lentynų parduotuvėse Lietuvoje, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Siekdama įvertinti į Lietuvos rinką tiekiamų „Ferrero“ gaminių saugą, ji atlieka laboratorinius tyrimus. Pirmųjų rezultatų duomenimis, Lietuvoje parduodamuose produktuose „Kinder Surprise Maxi“ ir „Kinder Schoko-bons“ salmonelių neaptikta. Vis dėlto dalis galimai nesaugios produkcijos bus išimta iš prekybos, nurodo VMVT.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų veiklą sekmadienį sustabdžiusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ dirba minimaliu pajėgumu. Įmonėje bus atliekami remonto darbai, todėl joje turėtų dirbti daugiau nei pusė – apie 570 darbuotojų. Sprendimas dėl prastovų dar nepriimtas, nors tokia galimybė neatmetama, o apie atleidimus nekalbama.

Lietuvoje jau įsidarbino 4,4 tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti beveik 7,7 tūkst. ukrainiečių. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, per ją jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių. Dar daugiau kaip 1,4 tūkstančio įsidarbino savarankiškai. Didžioji dalis darbdavių ukrainiečius įdarbina neterminuotai. Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst.

Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojus penktam Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketui, į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos iki pirmadienio ryto neįleista apie 250 vilkikų su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais, BNS informavo Muitinės departamentas. „Mes neįleidome į Lietuvą iš Baltarusijos pusės ir Kaliningrado 250 sankcionuotų vilkikų – nuo penktadienio vakaro iki šio ryto“, – pirmadienį BNS sakė Muitinės departamento komunikacijos skyrius vedėjas Vitas Volungevičius.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) uždaro atstovybes Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Tokį sprendimą patvirtino LTG valdyba. „Griežtai smerkiame Rusijos karą Ukrainoje, kiek galėdami ieškome būdų padėti už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Atstovybės Baltarusijoje ir Rusijoje buvo skirtos bendradarbiauti ir ieškoti naujų ryšių su verslo partneriais šiose šalyse, tačiau jokių galimybių tokiems ryšiams nebeliko.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinti Švedijos finansų grupė „Swedbank“ pranešė stabdanti finansines operacijas su Rusija ir Baltarusija. „Swedbank“ pranešime klientams teigiama, jog įeinantys mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus galimi iki gegužės 6 dienos imtinai, tačiau išeinantys mokėjimai į šias valstybes gali būti siunčiami tik iki balandžio 20-osios.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje. Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

„Aš tikrai neišvykčiau, likčiau Lietuvoje su vyru. Šeimos jaunimu pasirūpintų“, – apie neviešą privalomą veiksmų planą karo Lietuvoje atveju sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė. Kalbėdama į diktofoną, ji neužsimena, kad kaip ir kai kurie kolegos ar daugybė kitų lietuvių, savo namuose yra apgyvendinusi nuo mirties grėsmės bėgusius ukrainiečius. Ne tik iš jų VMI viršininkė žino apie padėtį rusų užpultoje šalyje, nes telefonu pabendrauja ir su kolegomis joje.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos  „Lifosa“ savininkui bankams maždaug prieš mėnesį įšaldžius įmonės sąskaitas gamykla sekmadienį stabdo veiklą. Kaip šią savaitę teigė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Proscevičius, gamykla bus stabdoma sekmadienį 6 valandą išjungiant sieros rūgšties gamybos cechą, o įrengimai bus laikinai konservuojami.

Šiltesni orai verčia ne tik atsiraitoti rankoves, bet ir susirūpinti automobilio padangų būkle. Žiema baigėsi, tad nuo balandžio 10 d. dygliuotas padangas vairuotojams teks pamiršti. Norintys pasikeisti ratus jau plūsta į autoservisus. Tiems, kas nespės pakeisti dygliuotų padangų iki nustatyto termino, grės baudos. Portalas tv3.lt teiravosi įvairių autoservisų, kada galima užsiregistruoti ir pasikeisti padangas.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti įmonė „Akropolis Group“ pernai augino pajamas, EBITDA ir portfelio vertę, penktadienį pranešė bendrovė. Ji pernai skelbia gavusi 81 mln. eurų pajamų ir uždirbusi 57,2 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – atitinkamai 5 proc. ir 6 proc. daugiau nei 2020 metais. 2021-aisiais bendrovė fiksavo teigiamą visų pagrindinių finansinių rodiklių pokytį.

Migracijos departamentas skelbia, kad pagal didžiausią priimtų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičių Palanga užima 9-ąją vietą Lietuvoje. Nors Palangos miestas nedidelis, o darbo pasiūlymai išauga tik vasaros sezono metu, nemažai ukrainiečių ten įsikūrė ir jau įsidarbino įvairiuose Palangos viešbučiuose, kavinėse bei grožio salonuose.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, praėjusiais metais uždirbusi 10,8 mln. eurų grynojo pelno, siūlo akcininkams išmokėti 2,4 mln. eurų dividendų arba 0,2 euro akcijai.  Dėl to akcininkai spręs susirinkime balandžio 29 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.  Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 28,8 mln. eurų paskirstytinojo pelno, iš kurių 26,5 mln. eurų siūloma perkelti į kitus metus.

Po pranešimų apie šokoladiniuose saldainiuose „Schoko-bons“ ir šokoladiniuose kiaušiniuose „Kinder Suprise“ aptiktas salmoneles, Belgijos konditerijos gamykla „Ferrero Ardennes A.S.“ sustabdė šių produktų tiekimą į rinką. Nors šiuo metu nėra patvirtintos informacijos, kad šie nesaugūs gaminiai galėjo pasiekti Lietuvą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi papildomų saugumo priemonių ir pradėjo laboratorinius mėginių tyrimus.

Pastarosiomis dienomis plinta nuotraukos, kaip „Viči“ ženklu pažymėti sunkvežimiai stovi prie išrikiuotų kūnų Ukrainos kapinėse. „Vičiūnų grupė“ aiškina, kad nuo pat karo pradžios teikia pagalbą Ukrainos valstybei ir žmonėms. Jau pirmosiomis karo dienomis „Vičiūnų grupė“ perdavė Ukrainai ne vieną sunkiasvorę transporto priemonę logistikos tikslams – sunkvežimiai naudojami ir karo zonose, ir likviduojant karo padarinius, ir užtikrinant humanitarinę pagalbą.

Dovana miestui – taip būsimą „Tech Zity Lilium“ projektą Vilniaus naujamiestyje vadina du jo bendrakūrėjai Mantas Mikuckas ir Darius Žakaitis. Istorinėje vietoje, legendiniame „Lelijos“ siuvimo fabrike, išsaugant vietos išskirtinumą bus įkurtas 50 tūkst. kv. m. technologinių industrijų miestelis, kuriame atsiras bendradarbystės ir biurų erdvės, renginių salės, gyvenamosios erdvės ir kitos viešosios erdvės, skirtos miestiečiams ir Vilniaus svečiams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad antrasis Lietuvos „vienaragis“ yra konkretus įrodymas, kad investuotojai Lietuvoje gali jaustis saugūs.  Taip ji kalbėjo penktadienį susitikusi su bendrovės „Nord Security“ įkūrėjais ir vadovais Eimantu Sabaliausku ir Tomu Okmanu, pasveikindama įmonę tapus antruoju Lietuvos „vienaragiu“ – startuoliu, kurio vertė viršija milijardą dolerių.  „Tai didelis žingsnis į priekį ir didelis tarptautinis pripažinimas.

Vilniuje, prie Pašilaičių mikrorajone įsikūrusios „Rimi Pavilnionys“ parduotuvės, atidarytas pirmasis mobilusis maistomatas – tai dar viena galimybė patogiu laiku atsiimti internetu užsisakytas prekes. Iki šiol apsiperkant e. parduotuvėje „Rimi.lt“, atsiimti užsakymą buvo galima parduotuvėje, „Drive“ punkte arba laukiant pristatymo į namus.

Vyriausybės planai toliau atidėlioti mokesčių reformą ir gyvulių ūkio mažinimą piktina prezidentą Gitaną Nausėdą. Dėl didžiulės infliacijos skurdas gresia dar daugiau lietuvių, tad šalies vadovas reikalauja vyriausybę iš esmės mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę. Esą vyriausybės siūlomų kosmetinių pensijų ir pašalpų padidinimų – nepakanka. Valstybės kontrolierius antrina, kad padėtis šalies ekonomikoje labai įtempta, tad gyvybiškai būtina mokesčių reforma.

Karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas. Tuo tarpu Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) paruošė sąskaitas už kovo mėnesio paslaugas. Pastarojo mėnesio šilumos kaina buvo mažesnė negu vasarį ir siekė 10,88 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tačiau Seimui patvirtinus 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymo ir karšto vandens paslaugoms, šio mokesčio gyventojams mokėti nereikės, jį šilumos tiekėjui kompensuos valstybė, rašoma pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto pratęsti kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų mokėjimą nevertinant žmonių turto.  Ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina sako, kad iki 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios norima patęsti tvarką, kai nevertinamas žmonių, gaunančių paramą, turtas.   „Dabar žmonių, kurie kreipiasi piniginės pramos, socialinės pašalpos ir kompensacijų už būsto šildymą, turtas nevertinamas.

Ekonomistų teigimu, Lietuvos importo augimą šių metų pradžioje iš dalies lėmė išaugusios žaliavų ir prekių kainos, o eksporto – geras Lietuvos pramonės darbas, sako analitikai. Tačiau dėl geopolitinės situacijos Lietuvos užsienio prekyba šiemet gali nepasiekti geresnių rezultatų nei pernai. „Importo padidėjimas atspindi kainų padidėjimą, kainos lemia šią statistiką.

  Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.   „Lūkestis yra, kad aukštos energetinių išteklių kainos dar liks kurį laiką. Kol kas sunku pasakyti, kiek, bet panašu, kad metus-pusantrų metų vis dar galime susidurti su aukštesniu lygiu“, – penktadienį  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė G. Norkūnas.

„Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, rašoma pranešime spaudai.   Pateikiame svarbiausia informaciją apie PSD ir VSD įmokas.

Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir mūsų šalyje įsikūrę žmonės, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, jau gali kreiptis į deklaruotos ar gyvenamosios vietos savivaldybes dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir mėnesinės kompensacijos vaiko iki 6 metų ugdymui, rašoma SADM pranešime spaudai.  „Jau pirmosiomis dienomis karo pabėgėliai sulaukia paramos: neturintys kur apsistoti – aprūpinami būstu, taip pat maisto produktais, higienos priemonėmis, jiems teikiama psichologinė pagalba.

Vilniaus TV bokštas virš restorano „Paukščių takas“ lankytojams atvėrė naują lauko apžvalgos aikštelę. Tai saugi, apsaugota plieno tinklu 620 km. m aikštelė, juosianti ratu TV bokštą 170 m aukštyje. Lankytojams suteikiama galimybė pasivaikščioti šiame lauko rate, grožėtis Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais bei juos fotografuoti.

Kovo mėnesį metinei infliacijai pasiekus beveik 16 proc., ekonomistai sako, kad aukštą infliaciją lemia du veiksniai – toliau augantis vartojimas ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Be to, kainų augimas buvo tikėtas dėl žemos palyginamosios bazės.

Kovo mėnesį metinė infliacija (kovą, palyginti su 2021 metų kovą) siekė 15,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Kovo pabaigoje apskaičiuota išankstinė metinė infliacija siekė 15,6 proc. Vidutinė metinė infliacija kovą siekė 8 proc., o kovą, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,4 proc.

Po dvejų metų pertraukos registruotas nedarbas Lietuvoje grįžo į žemesnį nei 10 proc. lygį, penktadienį praneša Užimtumo tarnyba. Nedirbantys žmonės dabar sudaro 9,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų –  per mėnesį šis rodiklis sumažėjo 0,3 proc. punkto: balandžio 1-ąją šalyje registruota 168,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 5,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 49 iš 60 savivaldybių.

Augant valstybės išlaidoms dėl infliacijos ir karo Ukrainoje turi būti ieškoma ir tvarių būdų užtikrinti biudžeto pajamas, teigia opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis. Politikas siūlo neatidėlioti ir peržiūrėti mokesčius, taip pat galvoti apie kapitalo, prabangos bei progresinius mokesčius.

Prieš mėnesį Lietuvoje atidariusi biurą, procesų automatizacijos programinės įrangos kūrėja „Abbyy“ planuoja plėsti su produktų aptarnavimu susijusias paslaugas ir ieškoti klientų aptarnavimo specialistų – iš viso Lietuvoje numatoma priimti apie 100 darbuotojų, pranešė portalas vz.lt. Papildomai į Lietuvą ketinama perkelti ir specialistų iš įmonės klientų aptarnavimo padalinio Ukrainoje, kur prieš Rusijos invaziją dirbo apie 150 žmonių.

Viešbučiams ir maitinimo sektoriui prašant pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) galiojimą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas prognozuoja, kad komitetas tam pritartų.  „Jeigu Vyriausybė tokį pasiūlymą pateiktų, manau, Biudžeto ir finansų komitetas jam pritartų“, – penktadienį LRT teigė  M. Majauskas. „Turėtume pasispręsti iki liepos, kad lengvata būtų pratęsta nuo kitų metų“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Nutrauktą prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis šią savaitę atnaujinęs prekybos tinklas „Norfa“ tikisi, kad rusiškas ir baltarusiškas prekes pavyks išparduoti per pusmetį, bet dar nėra aišku, kam konkrečiai bus paaukotos gautos pajamos.    „Dėliojame. Galutinio plano neturime“, – penktadienį LRT teigė „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis.

Dėl pradėto karo Rusijai įvestos sankcijos jos ekonomiką smukdo, tačiau ne taip greitai, kaip daugelis tikėjosi. Ekonomistai pažymi, kad ne visos šalys yra pasiruošusios atsisakyti Rusijos dujų ir naftos. Todėl Rusija iš jų vis dar gauna pajamų. Tačiau ilguoju laikotarpiu prognozuojama, kad Europa privalės atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, tad Kremliaus valdomos ekonomikos augimas susitrauks.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Asmenys ir verslas, kurie apgyvendino karo pabėgėlius iš Ukrainos, jau gali teikti prašymus kompensacijoms gauti, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jiems reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos „Grigeo“ įmonių grupė pernai siekė 163,2 mln. eurų – 25,9 proc. daugiau nei 2020 metais. Grupės pelnas prieš apmokestinimą siekė 13,6 mln. eurų ir buvo 8,6 proc. mažesnis, per „Nasdaq Vilnius“ akcijų biržą pranešė bendrovė. Vertindama praėjusių metų rezultatus, „Grigeo“ valdyba akcininkų dividendams pasiūlė išmokėti 6,57 mln. eurų, arba 0,05 euro vienai akcijai.

Rusams užpuolus Ukrainą, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų. Darbuotojai jau laukia atleidimų bangos, o griežtą taupymą įvedanti bendrovė laukia šimtamilijoninės Vyriausybės paramos. Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.

Balandžio 17-ąją, Velykų sekmadienį, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ įsikūrusios parduotuvės, vaistinės bei paslaugų teikimo vietos nedirbs. Lankytojus bus pasiruošę priimti tik kai kurios pramogų erdvės bei restoranai, rašoma pranešime spaudai. „Šiemet Velykų sekmadienį, balandžio 17 d., „Akropoliuose“ veiks tik kai kurie restoranai ir pramogų erdvės, o „Maxima“, „Eurovaistinė“, „Ermitažas“, kitos parduotuvės ir paslaugų teikimo vietos nedirbs.

Viena sėkmingiausių Nyderlandų informacinių technologijų bendrovė „Macaw“ pirmą kartą pelnė prestižinį „Great Place to Work“ sertifikatą ir Lietuvoje. Šis sertifikatas bendrovėms suteikiamas už ypač aukštą darbo kultūrą, rūpinimąsi darbuotojais ir išskirtines sąlygas. Net 93 proc. Lietuvos padalinio darbuotojų „Macaw“ vertina kaip ypač gerą bendrovę dirbti ir tobulėti.