Lietuvos verslas

Trylika savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Iki gruodžio 31 dienos, kai baigiasi kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas norint gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantįjį viešąjį pastatą, APVA gavo 27 paraiškų išavi. Kaip pranešė agentūra, bendra prašoma suma siekia kiek daugiau nei 10 mln. eurų, už kurį planuojama atnaujinti 29 pastatus.

Lietuvoje šiuo metu nevyksta diskusijos dėl pensijos amžiaus ilginimo, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. „Šiuo metu nei diskusijos vyksta, nei sprendimų yra priimtų ilginti jį daugiau, nei jis ilgėja dabar. Bet kad tam tikros institucijos, kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) ar Europos Komisija kartais atkreipia dėmesį, kad tai ateityje galės būti būtinybė – taip.

Lietuva neplanuoja turistams iš Kinijos įvesti išskirtinių priemonių dėl koronaviruso ir taikys tokias, dėl kurių bus sutarta Europos Sąjungos (ES) lygiu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

2022-ieji metai Lietuvos energetikoje pažymėti nutrauktu rusiškų dujų bei elektros importu, aukštomis jų kainomis bei chaotišku elektros rinkos liberalizavimu, teigia BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo institucijoms nepavyko tinkamai suvaldyti – netrūko nesusipratimų ir chaoso, buvo prastas vartotojų informavimas. Be to, procesą aptemdė ir vieno iš nepriklausomų tiekėjų – „Perlas Energijos“ – pasitraukimas iš rinkos.

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.  Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse paskutinį praėjusių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su lapkričiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gruodį brango 2,4 proc. (1,77 euro), o palyginti su 2021-ųjų gruodžiu buvo 36,4 proc. (20,24 euro) brangesnis.

Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugybe įvairių mokesčių – pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiais ir pan. Kiekvienais metais mokėti reikia ir už privačią žemę, o tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Vis dėlto kai kuriems kyla klausimas dėl žemės mokesčio pagrįstumo, mat ne visi žino, kam jis reikalingas, kam šie pinigai būna skiriami ir kodėl gyventojai turi mokėti savivaldybei už nuosavą žemę.

Valstybės įmonei „Oro navigacija“ (ON) nuo sausio tapus akcine bendrovė, joje iki kadencijos pabaigos dirbs dabartinė valdyba, o įmonei vadovaus Saulius Batavičius, pranešė Susisiekimo ministerija. Valdybos, kurioje dirba Jūratė Stanišauskienė (pirmininkė), Gediminas Almantas, Darius Stravinskas, Mantas Šukevičius ir darbuotojų atstovas Vytautas Vaižmužis, kadencija baigsis 2026 metų rugpjūtį.

Po šventinio laikotarpio nemažai gyventojų metų pradžioje susiduria su didesniais ar mažesniais finansiniais sunkumais. Jau netrukus dalis jų gaus didesnes išmokas iš „Sodros“, tačiau kai kuriems dar teks pakentėti vieną mėnesį. „Sodra“ primena, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos įmonės „Snaigė“ akcininkai pirmadienį patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Prancūzijos mados namai „Balenciaga“ įsivėlė į didžiulį skandalą dėl reklamos, kurioje vaikus vaizdavo su užuomina į sadomazochistinį seksą. Prekės ženklo reklaminėse nuotraukose vaikai laiko rankinukus – pliušinius meškinus, kurie vilki sadomazochistinę aprangą, o prie vaikų reklamoje eksponuojamos tinklinės kojinės, grandinės, antkakliai ir virvės sukėlė pasipiktinimą.

Kasos aparatus parduotuvėms tiekiančios ir aptarnaujančios įmonės „Universalios valdymo sistemos“ (UVS) vadovas sako, kad nesklandumų įrenginiai patyrė dėl techninių priežasčių, jos nebuvo susijusios su galima kibernetine ataka. Dėl kliūčių, susijusių su kasos aparatų sistemos pasikeitimais, pirmadienį buvo sutrikusi „Maximos“ ir kai kurių kitų šalies prekybininkų veikla. „Mūsų techninis skyrius tiksliai žino ir nustatė tą priežastį. Ji yra giliai techninė.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė, jog išsprendus pirmadienio rytą kilusius techninius kasos aparatų sistemos sutrikimus visos tinklo parduotuvės vėl dirba įprastai. Pavieniai sutrikimai jau beveik pašalinti ir tinkle „Lidl“.  „Identifikavę problemą ją išsprendėme kartu su IT įmone, kuri ir valdo kasų informacinę sistemą.

Dėl techninių kliūčių, susijusių su kasos aparatų sistemos pasikeitimais, pirmadienį neveikiant  daugiau nei 100 vieno tinklo „Maxima“ parduotuvių, taip pat visoms drabužių prekybininkės „H&M“ parduotuvėms, o kai kuriems kitiems tinklams patiriant trikdžių, juos aptarnaujančios apskaitos sprendimų įmonės „Universalios valdymo sistemos“ (UVS) vadovas Igoris Ruginis sako, kad įmonė patyrė kritinį gedimą. „Su tuo susidūrė apie 20-30 proc. mūsų klientų Lietuvoje.

 Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pasirašė 37,7 mln. eurų (be PVM) vertės 10 metų trukmės sutartį dėl valstybės naftos produktų atsargų kaupimo Subačiaus terminale.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Nuo sausio 1-osios išaugus visuomeninei elektros kainai, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų sąskaitos už elektrą per mėnesį išaugs vidutiniškai keturiais eurais, tuo metu pabrangus ir dujoms, gyventojams teks mokėti 1,5–20 eurų daugiau, priklausomai nuo to, kam ir kiek jie naudoja dujų, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) laikinai vadovauja ligšiolinis jos direktorius Remigijus Lipkevičius – jis šias pareigas eis, kol bus atrinktas naujas vadovas. „Laikinai, kol bus atrinktas naujas vadovas, direktoriaus pareigas eis R. Lipkevičius. Šiandien ir rytoj jis atostogauja“, – BNS pirmadienį sakė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Nuo sausio 1 dienos mobiliojo ryšio vartotojai oficialiai gali tiek paslaugas aktyvuoti, tiek pakeisti tiekėją nuotoliniu būdu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) dar pernai balandį nustatė tvarką, pagal kurią galutiniam paslaugų gavėjui viešosios mobiliojo ryšio paslaugos nuotoliniu būdu būtų aktyvuojamos per 10 minučių nuo tada, kai jo ryšio įrenginyje yra atlikti visi būtini veiksmai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pertvarka iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę baigta – Registrų centre pirmadienį įregistruoti jos įstatai, pranešė direkcija.  „Po šios pertvarkos uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 proc.

Vieno didžiausių Šiaurės regiono finansų grupių „OP Financial Group“ valdomo banko „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadove pradeda dirbti Leda Iržikevičienė.  Į šias pareigas L. Iržikevičienė paskirta pernai gruodžio mėnesį, ji pakeitė banko Baltijos šalių bankininkystės vadovą Matiasą Huhtalą, kuris toliau lieka šiose pareigose.

Prekybos tinklas „Maxima“ susiduria su plataus masto techninėmis kliūtimis. Dėl kasos aparatų sistemos sutrikimų, veiklą sustabdė daugiau nei pusė prekybos centrų, skelbia „Maxima“. Kaip BNS sakė „Maxima“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Julija Vasiljevienė, gedimai nėra susiję su išmaniųjų kasos aparatų diegimu.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

Baltijos šalyse ir Islandijoje veikiančio „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Lietuvos filialui nuo sausio 2-osios vadovauja Audrius Žakas, pakeitęs Dalią Jasulaitytę. Kaip teigiama „Nasdaq“ Vilniaus biržos pranešime, A. Žakas finansinių paslaugų srityje dirba 18 metų, anksčiau vadovavo kliringo paslaugų bendrovei „Nasdaq Clearing“. Viena Lietuvos vertybinių popierių biržos bei depozitoriumo kūrėjų D. Jasulaitytė toliau dirbs filialo patarėja.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė INVL įsigis likusias 49 proc. turto valdymo bendrovės „Mundus“ akcijas. Jos už neskelbiamą sumą bus išperkamos iš partnerių Audriaus Mozūro ir Martyno Grikinio, kurie paketą valdo lygiomis dalimis. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus, pirmadienį pranešė INVL. „Vertiname „Mundus“ partnerių ir visos komandos įdirbį privačios skolos rinkoje bei pereiname į naują įmonės raidos etapą.

Pirkdami naują striukę ar batus, nedažnai susimąstome apie poveikį aplinkai ir padaromos žalos dydį – teigiama, kad aprangos ir avalynės pramonė atsakinga net už 3–10 proc. pasaulinių anglies dvideginio emisijų. Pirkimo terapija ir naujo daikto teikiamas trumpalaikis pasitenkinimas užgožia mintis apie tai, kiek gamtos resursų išnaudojama jam pagaminti.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“  gamyklos Ukrainoje darbą trikdo elektros tiekimo sutrikimai, todėl įmonė įsigijo generatorių, kuris užtikrina bent minimalų gamyklos pajėgumą, sako grupės prezidentas Gintautas Pangonis.  „Pakankamai ten sudėtinga, kuo toliau, tuo yra šiek tiek blogiau, ir elektros trūksta dabar, tai pirkome generatorius čia, Lietuvoje, kad galėtų bent minimaliai dirbti, nes elektrą įjungdavo tik po kelias valandas.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Vidaus vandens kelių direkcija neatgaus 41 tūkst. eurų iš Nemuno vagos gilinimo projektą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“. Apeliacinis teismas pernai gruodžio 22 dieną atmetė direkcijos ieškinį, nes įmonė praleido pusmečio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl delspinigių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Prekybininkai sako, kad kalendorių pardavimai yra stabilūs ir pastaruosius kelis metus reikšmingai nekito, o dėl karantino dėl koronaviruso sumenkę pardavimai jau atsistatė.  Vilniaus centrinio knygyno „Vaga“ pardavėjos konsultantės Dainos Krasauskienės teigimu, „kalendorių perkamumas yra didelis“.  „Šiemet juos perka neblogai, šiek tiek geriau nei pernai. Nepasakyčiau, kad prastėja pastaraisiais metais.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos.

Sekmadienį pradeda veikti nauja Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), kurioje bus skelbiami duomenys apie Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones ir kitus viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus – leidėjus, reklamos, viešųjų ryšių agentūras, nepriklausomus kūrėjus.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Prasidėjus 2023 m. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, nuo kurių priklauso ir kai kurių paslaugų, taip pat prekių kainos. Daugiau turėsime mokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir alkoholį, tabako gaminius. Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Avarinės būklės gelbėjimo stoties pastatas Smiltynėje nuo Naujųjų uždaromas rekonstrukcijai, o kartu – ir jame esanti regiono pirtininkų pamėgta pirtis ant jūros kranto. Tikimasi, kad pastatas ir pirtis vėl bus atidaryti po dvejų metų. Pastatą prižiūrinčios Klaipėdos savivaldybės įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Olegas Mariničius BNS sako, kad stotis nuo sausio 1-osios nebus naudojama.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Naujų ir senųjų metų sandūros naktį į dangų bus iššauta mažiau fejerverkų – tai liūdina menkiau uždirbsiančius prekybininkus, bet džiugina prieš fejerverkus esančius kritikus.  Pardavėjai vis tik dar prognozuoja, kad daugiau pirkėjų sulauks per paskutines šių metų dienas, kada dažniausiai ir skubama apsirūpinti fejerverkais, kurių kainos šiemet prasideda nuo septynių eurų.