Lietuvos verslas

Sausio 1 dieną baigiasi pusmetis nuo antro elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, tačiau garantinis elektros tiekimas beveik 50 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių vartotojų  nebus nutrauktas, BNS sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas.  Elektros energetikos įstatymas numato, jog per 6 mėnesius nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams ESO gali nutraukti garantinį tiekimą, apie tai juos įspėjusi bent prieš tris savaites.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Medicinos banko savininkas Konstantinas Karosas ir jo kontroliuojama įmonė „Western Petroleum“ bei verslininko Mariaus Jakulio Jasono valdoma bendrovė „AAA Capital“ bendru sutarimu nutraukė banko pirkimo-pardavimo sutartį.  Medicinos bankas per biržą pranešė, kad sutarties nutraukimas neturės įtakos banko veiklai ir tolesnei strategijai. Sutartį dėl banko pirkimo-pardavimo šalys pasirašė pernai gruodį, jo vertė nebuvo skelbiama.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius metus, kai gavo 1,546 mln. eurų grynojo pelno, nemokės dividendų, penktadienį nutarė įmonės akcininkai. Dividendų įmonė nemokėjo ir pernai.  Įmonės akcininkai pritarė 2021-2022 finansinių metų (nuo rugsėjo pradžios iki rugpjūčio pabaigos) ataskaitoms ir visą 21,487 mln. eurų paskirstytiną pelną perkėlė į kitus finansinius metus.  2021-2022 finansiniais metais „Vilniaus baldai“ gavo 101 mln.

„Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis gamyba“ 2023 metais suteiks apie 84 mln. eurų vertės elektrinių prieinamumo paslaugų „Litgrid“. Šios paslaugos būtinos užtikrinant šalies energetikos sistemos stabilumą izoliuoto jos darbo metu bei avarinių situacijų atvejais.

Baltijos šalių mažmeninė degalų rinka Rusijos karo Ukrainoje fone šiais metais pasižymėjo dideliais kainų svyravimais, jų spartus augimas fiksuotas iki vasaros pradžios, o lėtesnio mažėjimo tendencijos – antroje metų pusėje. Per metus kainos pakilo visose trijose valstybėse, visgi Lietuvoje degalai pabrango mažiausiai.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 54 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 23  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 23–29 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111 eurų, arba 54 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 244 euro.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ šią savaitę nepavykus parduoti už 3,6 mln. eurų pradinę kainą, ji mažinama ketvirtadaliu – iki 2,9 mln. eurų, skelbia portalas e. varžytynės. Už 2,9 mln. eurų pradinę kainą bendrovę bus bandoma parduoti aukcione sausio 18–19 dienomis. Kaina mažinama jau antrą kartą – gruodžio pradžioje paskelbus pirmą aukcioną, ji siekė 4,5 mln. eurų. Nei pirmojo, nei antrojo aukciono metu nė vieno pasiūlymo nesulaukta.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Panevėžio miesto valdžia kitais metais planuoja gauti 150,4 mln. eurų, arba 0,6 proc. daugiau pajamų nei šiemet. Išlaidos kitąmet bus didesnės nei 156 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau. Beveik 6 mln. eurų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sudaro skolintos lėšos investicijų projektams, penktadienį pranešė savivaldybė. Miesto tarybos nariams pateiktame biudžeto projekte nurodoma, kad 63,6 mln.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau. Šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pelningai šiemet dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys rinkos dalyviai.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Klaipėdos plieno gaminių gamybos bendrovė „Fabbro“ planuoja statyti naują metalo konstrukcijų gamyklą, kurioje įdarbintų apie 100 darbuotojų. Anot įmonės vadovo Igorio Guno, bendrovė ateityje planuoja turėti daugiau užsakymų, o gamyklos pajėgumai turėtų siekti apie 6 tūkst. tonų konstrukcijų per metus.  „Mes planuojame turėti užsakymų, bet kol kas jų neturime. Galvojame, kad jų turėsime, o kokia situacija bus pasaulyje, ne taip paprasta dabar pasakyti“, – BNS sakė I. Gunas.

2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsiveda eurą ir tampa 20-ąja euro zonos nare. Sveikiname Kroatiją prisijungus prie euro zonos šeimos, bendra valiuta naudojasi jau daugiau nei 340 milijonų europiečių, rašoma pranešime spaudai. Keliauti į euro zonos šalis, jose studijuoti arba dirbti tampa patogiau ir paprasčiau. Įvedus eurą, galima lengviau palyginti kainas skirtingose šalyse ir atlikti tarptautinius mokėjimus.

Parduotuvės ir prekybos centrai praneša, kaip dirbs švenčių metu. Daugelis Naujųjų metų dieną nedirbs, tačiau kai kur veiks kavinės, kinai, restoranai. Taip pat ištisą parą dirbs viena prekių parduotuvė. Naujųjų metų išvakarėse daugelis parduotuvių ir prekybos centrų darbą baigs anksčiau nei įprasta. Sausio 1 dienomis parduotuvės nedirbs. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 dieną, „Maxima“ parduotuvių darbo laikas sutrumpės viena valanda – apsipirkti bus galima iki 21 val.

Azijos investuotojams priklausantis prekės ženklas „Miniso“, siūlantis namams, grožiui ir laisvalaikiui skirtas prekes bei žaislus, netrukus pradės elektroninę prekybą Lietuvoje, penktadienį pranešė portalas vz.lt. Kartu planuojamas ir fizinių parduotuvių tinklas, pačią pirmą atidarys Vilniaus Centrinėje  universalinėje parduotuvėje (CUP). Tinklas veiks pagal franšizės modelį.

Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ planuoja statyti maistiniam aliejui skirtus rezervuarus. Įmonės atstovas teigia, kad šie planai susiję su produkcija, gabenama iš Ukrainos.  Pagal viešai paskelbtus projektinius pasiūlymus bendrovės teritorijoje suplanuotos vietos dviem 11 tūkst. kubinių metrų talpos ir devyniems 4,3 tūkst. kubinių metrų talpos aliejaus rezervuarams.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas. „Vakar aš pasirašiau savo dekretą, kuriuo vetuoju šį įstatymą, pateikiau savo pasiūlymus, kurie, mano nuomone, padės atsižvelgti į šių ūkininkų interesus“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.  Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2023 metai bus nelengvi Lietuvai, bet ekonomines problemas valstybė bent iš dalies amortizuos – šalies ekonomika nežymiai augs, žmonių perkamoji galia nemažės, jie turės darbo, atlyginimai didės, o kainos augs lėčiau.  „Ateinančiais metais mes tikimės, kad žmonių perkamoji galia bent jau išsilaikys nemažėjanti.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2022 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Štai ką turime prisiminti: Sausis 3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turėjo teisę nutraukti septynias taip ir nepradėtas įgyvendinti sutartis su Raseinių įmone „Brostos keliai“, nusprendė teismas.

Metinis viešojo transporto bilietas Klaipėdoje kitais metais kainuos pigiau, penktadienį praneša „Vakarų ekspresas“.  365 dienų visos kainos bilietas, jeigu bus naudojamasi Klaipėdiečio kortele, perkant internetu kainuos 205 eurus vietoje 255 eurų šiemet. „Užsisakyti reikia ne tik virtualiąją, bet ir fizinę kortelę.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Kai kurie Lietuvos gyventojai šiuo metu gali gauti dvi ar daugiau pensijų. Kartu su įprastinėmis senatvės papildomos valstybinės pensijos mokamos pareigūnams ir kariams, teisėjams, mokslininkams, kitoms gyventojų grupėms. Tokios išmokos buvo sumanytos prieš daugelį metų, tačiau panašu, kad neatliepia savo buvusios paskirties. Be to, skiriasi ne tik valstybinių pensijų dydis, bet ir reikalavimai jų gavėjams.

Viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinei rangovei – Vokietijos kapitalo Estijos įmonei „Leonhard Weiss RTE“ neturi sugrąžinti per 214 tūkst. eurų su palūkanomis kaip nepagrįstai gautų lėšų, dar kartą nusprendė teismas.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas jos akcininkės energetikos grupės „Epso-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas.  Naują valdybos pirmininką ketvirtadienį išrinko bendrovės valdyba, pranešė „Litgrid“. T. Varneckas pakeitė nuo sausio „Epso-G“ paliekantį jos finansų direktorių Algirdą Juozaponį.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime spaudai. „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2023 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Antrą kartą neatsirado pirkėjų, norinčių už 3,6 mln. eurų įsigyti verslininko Vidmanto Kučinsko valdytą bankrutavusią bendrovę „Arvi ir ko“, ketvirtadienį skelbia portalas e. varžytynės. Pasak jo, gruodžio 28–29 dienomis vykęs pakartotinis aukcionas laikomas neįvykusiu, nes neatsirado nė vienas pirkėjas. Gruodžio pradžioje „Arvi ir ko“ buvo bandyta parduoti už 4,5 mln. eurų pradinę kainą, tačiau ir tada pirkėjų nebuvo.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Statybos sąnaudų elementų kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 17,5 proc., skelbia Statistikos departamentas, Statistikų teigimu, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,2 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (12,6 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,2 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ antrinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ gabens krovinius tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkiją. „LTG Cargo Ukraine“ ir Lenkijos krovinių gabenimo bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė susitarimą, pagal kurį „LTG Cargo Ukraine“ tapo krovinių gabenimo tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkijos teritoriją operatore, o „PKP Cargo“ veš krovinius per Lenkijos teritoriją, pranešė LTG.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

Prekybos tinklo „Iki“ valdytoja pagrįstai pripažinta pažeidusi įstatymą, todėl privalo sumokėti 51 tūkst. eurų baudą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gegužę priimtą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad bendrovė spaudė septynis tiekėjus, tiekiančius maisto prekes ir gėrimus „Iki“ tinklui, išnaudoti preliminarų pardavimų skatinimui numatytą biudžetą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienį pranešė pradedanti valstybės įmonės „Regitra“ statuto keitimą – ji taps akcine bendrove. Anot VRM, šis sprendimas priimtas peržiūrėjus „Regitros“ funkcijas bei atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės teigimu, akcinės bendrovės alternatyva geriausiai atitinka įmonės vykdomų funkcijų specifiką ir jai keliamų tikslų užtikrinimą.

Konkurencijos taryba Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNTAA) ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų.  Tokiu susitarimu buvo apribota tarpusavio konkurencija, pažeistas Konkurencijos įstatymas ir sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pranešė taryba.

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.

Ne pramonės srityje veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, kuriančios ir diegiančios žaliąsias inovacijas gali kreiptis paramos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą. „Kuriantieji ir diegiantieji aplinkai palankius produktus galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, o iš viso planuojama finansuoti 97 projektus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms įmonėms – trečdaliui prašiusių tokios lengvatos. Ja pasinaudojusio verslo nepriemoka jau siekia 1,9 mln. eurų, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, mokesčių atidėjimo prašė 134 įmonės, tačiau dalis jų energijai išleido mažiau nei 10 proc. visų sąnaudų.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ gamybos pertvarkai į žaliąją chemiją per 10–15 metų planuoja skirti maždaug 2 mlrd. eurų.  Anot bendrovės atstovės, ši suma paremta dabartiniais skaičiavimais. „Gamyklos procesų transformacija į žaliąją chemiją bus vykdoma etapais, per ateinančius 10-15 metų nuosekliai mažinant poveikį aplinkai. Dabartiniais skaičiavimais, tai iš viso kainuos per 2 mlrd.