REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš kelerius metus Kaune buvo atidaryta pirma rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvė. Dabar jų yra jau daugelyje šalies miestų, įmonė pradėjo veiklą ir Latvijoje. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad ilgainiui tinklas gali tapti rimtu rinkos žaidėju.

Prieš kelerius metus Kaune buvo atidaryta pirma rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvė. Dabar jų yra jau daugelyje šalies miestų, įmonė pradėjo veiklą ir Latvijoje. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad ilgainiui tinklas gali tapti rimtu rinkos žaidėju.

REKLAMA

Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Valientė“ oficialiai buvo įsteigta 2019 m. Skaičiuojama, kad dabar tinklui priklauso 20 parduotuvių Lietuvoje ir 5 – lietuviškos įmonės antrinei bendrovei Latvijoje.

„Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje bendrovė turi jau 211 darbuotojų, kurie uždirba vidutiniškai po 1351 eurą neatskaičius mokesčių.

Kaip pastebi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, žiniasklaidoje po kiekvieno naujos parduotuvės atidarymo kyla nedidelis bangavimas apie tinklo kilmę, karą, Ukrainą, bet greitai nurimsta, o tinklas sėkmingai atsidarinėja parduotuves toliau.

REKLAMA
REKLAMA

Asortimente ir žinomi vardai

Eksperto vertinimu, „Mere“ žemų kainų parduotuvė klasikine prasme, kaip kartais bandoma įvardinti. 

„Visgi klasikiniame žemų kainų parduotuvių modelyje asortimentas suformuojamas remiantis principu „vienas poreikis – viena prekė“, kad pirkėjas galėtų patenkinti visus poreikius.

REKLAMA

O „Mere“ yra labiau reikalingų arba „o gal prireiks“ prekių parduotuvė – eidamas čia nesi tikras dėl to kas čia bus, tik supranti, kad bus kažkas pigaus. Vadinasi, važiuodamas čia, negali planuoti pirkinių ir nusipirksi tai ko ir neplanavai. Tai labiau išparduotuvė“, – komentavo P. Čepkauskas.

Jis pastebi, kad šio tinklo parduotuvėse galima rasti ir lietuviškų tiekėjų – „Volfas Engelman“, „Krekenavos agrofirma“, „Daisena“, dalis įmonių (pvz., „Daivida“, kitaip žinoma, kaip Rokiškio mėsinė) tiekia užsakomuosius gaminiais.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu pagal kilmės šalis – be jokios abejonės yra rusiškų, baltarusiškų prekių – tinklas gi rusiškas, bet yra daug latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų prekių, galima aptikti net „Lidl“ tinkle prekiaujamų prekių ženklų“, – pastebėjo P. Čepkauskas.

Pasak jo, ne visas prekes galima palyginti, bet kainų skirtumas yra nuo 20 iki 50 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau.

Kaip pavyksta sumažinti kainą

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas atkreipia dėmesį, kad šiame tinkle norintys savo prekes parduoti tiekėjai turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pardavimo kaina „Mere“ tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynos kainos būtų mažiausiai 20 proc. žemesnės nei konkurentų, bet tuo pačiu užtikrintų jiems 32 proc. antkainį. Tiekėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.

„Taip Mere tinklas permeta ant prekių tiekėjo visą darbą susijusį su rinkos tyrimais, kainodara ir pardavimu, kas supaprastina tinklo vadybininkų darbą ir, be abejo, sąnaudas jiems. 

Tiesą sakant, „Mere“ Baltijos šalyse pilnaverčių prekių vadybininkų ir neturi – sprendimą priimantys darbuotojai yra Rusijoje, o čia dirba tik techniniai darbuotojai tvarkantys ir filtruojantys informaciją pagal nustatytas taisykles. Tiekėjas tikrai tokiomis sąlygomis neveš neaiškios, brangios, sunkiai realizuojamos prekės, nes teks po poros savaičių pasiimti atgal“, – paaiškino P. Čepkauskas.

REKLAMA

Jis pastebi, kad oficialiais duomenimis, 2021 m. tinklas pasiekė 31,67 mln. eurų apyvartą ir sugeneravo 880 tūkst. eurų nuostolį.

„Remiantis šiais skaičiais, viena „Mere“ parduotuvė per metus pardavė prekių už apie 2 mln. eurų. Jeigu imti kokį „supermarketų“ tinklą, tai jų panaši parduotuvė pardavinės už 3 mln. eurų. Turint galvoje, kad „Mere“ parduotuvėje nėra kai kurių kategorijų prekių – tai yra geri rodikliai.

Yra sukauptas 1,3 mln. eurų nuostolis, tačiau 2022 m. tinklas pasididino savo antkainį iki 32 proc. Vadinasi, su visais atidarymais ir infliacija jų apyvarta 2022 m. bus apie 50 mln. eurų, na o padidintas antkainis leis tapti pelningu, padengti sukauptus nuostolius ir greičiausiai net atpirkti visas investicijas“, – prognozavo ekspertas.

REKLAMA

Prognozuoja tolesnę plėtrą ir konkurenciją

Jis atkreipė dėmesį, kad prekybos tinklas neperka jokios reklamos radijuje, televizijoje, tačiau jis yra socialiniuose tinkluose. 

Esą pagrindinio „Mere“ profilio stebėtojų skaičius 70 tūkst. yra palyginamas su seniau Lietuvoje veikiančiais tinklais.

„Mere“ šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju. 

Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – apibendrino P. Čepkauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pastebi, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra labai žema rinkos konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką. 

Esą konkurencijos pabaiga galima laikyti 2012 m., kai buvo uždarytas paskutinis vietinių tinklų žemų kainų projektas „Super Netto“, nes jie visi suprato, kad vartotojų skaičius ribotas ir pardavinėti pigiau tą patį produktą tam pačiam vartotojui neapsimoka – jis nupirks ir brangiau.

„Belieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2–3 metų jiems jau reikės galvoti ką daryti su 60 o ne 20 „Mere“ parduotuvių“, – prognozavo pašnekovas.

Mūsų verslinikai nemažina savo prekybos su Rusija, tačiau jiems yra proga dar padidinti. Ir šiems turtingiems milijonieriams tik didžiulė palaima tas karas, nes dalis įmonių pasitraukė iš rusijos rinkos palikdamos tusčia erdvę plėsti savo prekyba likusioms įmonėms. Tad likusieji verslininkai šokinėja iš laimė ir tikrai nemato jokio reikalo trauktis, o tai kad jie remia rusijos armija, kariaujančia su Ukraina jiems nė motais. Pats blogiausias dalykas yra čia, kad tokie verslininkai eina į mūsų valdžios postus, yra ministrai, merai ir kiti aukšto lygio valdininkai. Tad viena sako, o kita daro. Juk pinigas visagalis ir darau šiandiena ką noriu, jei turiu pinigū, ir man niekas nieko negali nurodyti, ką aš turiu daryti. Tad jūs vargšai remkite savo karaujančia Ukraina, o mes verslininkai remsime savo rusija, nes ji mums uždirba milijonus, kurių dalis nueina risijos armijai paremti ir naujiems ginklams gaminti. Susidaro toks vaizdas, kad karas yra kažkokia loteriją, kur vieni sato ir remia viena kariaujančia puse, o kiti kitą. Nesuprantama kodėl toks abejingumas iš Europos sąjungos pusės, iš Lietuvos vyriausybės, nor BIdenas, JAV prezidentas, aiškiai paskė per Ukrainos prezidento priėmimą, kad jis pats asmeniškai pasidomės savo šalies verslininkais ir užkirs jiems tokį verslą. Tiesa JAV su Rusija nėra labai ekonomiškai surištos, nei Lietuva ar kitos Europos šalys. Suprantu, kad mes negalėtume išgyventi be rusiškos naftos, dujų, elektros, kadangi tai pigiausi produktai ir mums lengviausiai prieinami. Bet bet jau neleiskime tokies verslininkams rementiems rusija būti seime, vyriausybėje ar savivaldybėse. Išbraukime mes juos iš rinkimų ir taip parodykime savo nuostatą tokiai jų vykdomai veiklai. Kaip iš Drobesko atėmėme pilietybę, o iš jos ir Vanago net aukščiausius šalies apdovanojimus. Tai parodyddami, kad esame nieko verta šalis, kuri apdovanojimus daliname kaip žaisliukus, norime duodame, norime atimame, bet jei tu esi turtingas, tai esame bėjėgai tau kažką pasakyti. KAs čia do per nesamonė, vos už vieną koncertą prarandi viską, tačiau kai kiekviena diena tavo milijonai keliauja remti rusijos armijai esi gerbiamas ir renkamas į merus, seimo narius, ministrus, aukščiausius valstybės vadovus.
Šiaip "Mere" prekiauja beveik visų šalių produkcija,aš ten perku ukrainietiskus duonos trapucius. Net ukrainiete ragavo, sakė čia tikra duonelė.. Kai buvo išvykusi į Ukrainą ir gryžto. Sakė beveik visas parduotuves patikrino, bet nerado. O mūsų produkcija irgi ten geresnė ir tokių mūsų parduotuvėse nerasta. Importas..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų