Lietuvos verslas

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad yra rengiamas konkretus aukštų kuro kainų suvaldymo planas, kurį sudarytų tiek mokestinės, tiek nemokestinės priemonės. Kol kas jo taikyti pagrindo nėra, tikina ministras. „Turime tą planą, svarstome jį – tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – žurnalistams trečiadienį sakė T. Valys. „Praeitą savaitę buvom susitikę, šią savaitę susitiksim.

Beveik 1 tūkst. krovinių vežėjų įmonių raginamos sumokėti maždaug 36 mln. eurų už per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje įregistruotus vilkikus – to jos nepadarė dėl techninės apžiūros mokesčio spragos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė individualius pranešimus 975 įmonėms, skelbia Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). LTSA: 975 vežėjų įmonės sulaukė pranešimų dėl nesumokėtų maždaug 36 mln.

Kalbant apie tai, kaip maisto rinka gali atrodyti po dešimties metų, pirmiausia verta atsigręžti į praėjusį dešimtmetį. Maisto pramonėje jis buvo itin audringas – daug kalbėta apie tai, kad kasdienė mityba iš esmės keisis, o augalinės kilmės mėsos, pieno ir kitų gyvūninių produktų alternatyvos taps viena svarbiausių rinkos krypčių. Tuo metu ši tema turėjo didelį pagreitį. Į ją investavo tarptautinės kompanijos, ji buvo siejama su tvarumo darbotvarke ir Europos žaliojo kurso logika.

Prasidėjus naujam grūdų supirkimo sezonui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimų pažeidimų grūdų rinkoje ir paragino supirkimo įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo mokesčių. Ministerija teigia sulaukusi ūkininkų skundų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Dėl to, pasak jos, kyla abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas.

 Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos trečiadienio rytą Lietuvoje sumažėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,82 euro iki 2,16 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,03 euro ir buvo 1,69 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi išleisti visiškai naujus ir kitokius eurų banknotus – dabar klausia europiečių, kuris iš dešimties pasiūlymų yra geriausias. Teks rinktis iš paukščių ir žymiausių Europos veikėjų. Lietuviai linksta arčiau Ludwigo van Beethoveno ir Leonardo da Vinčio, bet tuo pat negaili kritikos – naujieji pinigai lyg saldainių popieriukai, o kai kurie pasiilgsta lito. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas yra stabilizuotas, bet situacija tebėra sunki. „Situacija yra stabilizuota dėl atliekų priėmimo, tinkamo surūšiavimo ir bioskaidžios dalies tvarkymo. Tačiau, kaip matėte apsilankę teritorijoje, ji vis dėlto išlieka sunki, bet dalis partnerių rūšiuoja jau atskirai.

Lietuvos pramonė šiemet auga. Per pirmąjį pusmetį pramonės produkcija padidėjo 4,9 proc., apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų – 5,5 proc. Birželio rezultatai dar geresni: atitinkamai 7,7 ir 8,7 proc. metinis augimas. Po kelerių silpnų metų iš eilės tai gera žinia.  Tačiau vienas geras pusmetis dar nekompensuoja to, kas Lietuvos pramonėje vyko pastarąjį dešimtmetį. Per šį laiką pramonės dalis Lietuvos sukuriamoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo maždaug 22 iki 17 proc.

Gaminantys vartotojai birželį pasiekė naują generacijos rekordą – į elektros tinklą jie patiekė daugiau kaip 305 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos, užtikrindami beveik trečdalį šalies poreikio, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Gaminantys vartotojai generacijos rekordą gerino trečią mėnesį iš eilės ir birželį pirmą kartą buvo viršyta 300 GWh riba.

Valstybinei kelių valdytojai „Via Lietuva“ skelbiant apie naujus defektus kelių statybos įmonės „Fegda“ tiestame tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruože, bendrovės vadovas Jonas Jablonskis sako, kad atsirado nežymus dangos pasėdimas, jis eismui įtakos nedaro. „Norėtume atkreipti dėmesį, kad kelias yra naudojamas pilna apimtimi. Atsiradęs nežymus kelio dangos prasėdimas eismui nedaro jokios įtakos“, – komentare BNS teigė J. Jablonskis.

Penkiems Europos strateginių technologijų platformos (STEP) projektams bus skiriamas 8,8 mln. eurų finansavimas, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Skelbiama, kad lėšos bus investuojamos į Lietuvos įmonių vykdomus gynybos ir saugumo technologijų kūrimo bei gamybos projektus.

Dažnai manome, kad aplinkosauga ir verslas yra skirtingos kryptys, tačiau žvejybos sektoriuje vykstantys pokyčiai įrodo priešingai. Europos Sąjungos paramos priemonės žvejams – tai ne tik investicija į efektyvumą, bet ir tiesioginis indėlis į visos visuomenės gerovę. Atnaujindami pasenusius, taršius laivų variklius, žvejai padeda mažinti anglies dioksido emisijas, todėl kvėpuojame švaresniu oru ir džiaugiamės mažesne vandens telkinių tarša.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas yra stabilizuotas, bet situacija tebėra sunki. „Situacija yra stabilizuota dėl atliekų priėmimo, tinkamo surūšiavimo ir bioskaidžios dalies tvarkymo. Tačiau, kaip matėte apsilankę teritorijoje, ji vis dėlto išlieka sunki, bet dalis partnerių rūšiuoja jau atskirai.

Statistikams liepą fiksavus 5,6 proc. išankstinę metinę infliaciją, ekonomistai sako, kad ją labiausiai skatino energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tuo metu antrąjį pusmetį kainų augimas priklausys nuo to, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.

Praėjusiais metais didžiausias pajamas tarp statybos, kelių tiesimo bendrovių fiksavo „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“, kartu generavusios 1,27 mlrd. eurų apyvartą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo teigimu, kartu jos turėjo 4 tūkst. darbuotojų. Skelbiama, kad didžiausią apyvartą pernai fiksavo „Kauno tiltai“ (170,3 mln. eurų), „YIT Lietuva“ (160,6 mln.

Turto banko aukcione už pasiūlytą 3,83 mln. eurų kainą parduotas buvęs Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pastatas Vilniuje.  Kaip trečiadienį pranešė Turto bankas, Aguonų gatvėje esantis administracinės paskirties pastatas parduotas su jam priklausančiu beveik 13 arų žemės sklypu. Už parduotą turtą gautas lėšas numatoma nukreipti į valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą.

 Ruošiantis pietinių molų statybai, Klaipėdos uoste pradėti parengiamieji statybvietės darbai. Rudenį planuojama pradėti ir pačias statybas, kurios yra pirmasis didžiausio plėtros projekto Klaipėdos uosto istorijoje etapas.

Ruošiantis naujam grūdų derliaus sezonui bankai „Swedbank“ ir „OP Corporate Bank“  vienos didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių „Akola group“ valdomai bendrove bendrovei „Linas Agro“ paskolino 140 mln. eurų apyvartinio kapitalo reikmėms. Kaip ir praėjusiais metais, „Swedbank“ paskola siekia 90 mln. eurų, o „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo – 50 mln.

Išankstinė metinė infliacija – liepą, palyginti su 2025 metų liepa – siekė 5,6 proc., o išankstinė mėnesio infliacija – liepą, palyginti su birželiu – siekė 0,3 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 42,4 proc., benzinas – 24,5 proc., dyzelinas – 26,2 proc., medienos kuras – 26 proc.

Vertindama jaunimo neskubėjimą įsidarbinti, Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad situacija nėra gera, jeigu 15 tūkst. jaunų žmonių neskuba įsidarbinti ar įgyti išsilavinimą. Ingos Balnanosienės teigimu, jaunuoliai nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, o darbo ieško paslaugų srityje. „Jeigu kalbame apie jaunus žmones, tai, iš tiesų, turiu pastebėti, kad situacija nėra gera arba kitaip pasakius, gyvename naujoje realybėje“, – trečiadienį LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Pernai didžiausias pajamas fiksavo statybos ir kelių tiesimo bendrovės „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“ – visos jos kartu 2025-aisiais generavo 1,27 mlrd. eurų apyvartą, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Iš šių bendrovių tik „Gilesta“ pernai nepasiekė 100 mln. eurų apyvartos ribos, tačiau jos pajamos buvo didesnės nei 92 mln.

Nedidelės paskolos iki 1 tūkst. eurų dažnai atrodo kaip greitas ir paprastas sprendimas netikėtoms išlaidoms padengti. Tačiau būtent dėl mažos sumos gyventojai jas dažniau renkasi spontaniškai, rečiau lygina skirtingus pasiūlymus ir ne visuomet įvertina galutinę paskolos kainą. Dėl to net ir nedidelis finansinis įsipareigojimas gali kainuoti daugiau nei tikėtasi.

Pekes realizuojanti visose trijose Baltijos šalyse lietuviško kapitalo didmeninės prekybos bendrovė „Sakalas“, pernai įsigijusi nuo 1997 metų veikiančią Latvijos didmenininkę „Futurus Food“, dabar siekia sutvirtinti pozicijas Estijoje, kur įžvelgia augimo galimybių, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.   „Dairausi papildomo įsigijimo Estijoje, kur, manau, turime augti sparčiau“, – sako „Sakalo“ įkūrėjas ir direktorius Robertas Petkevičius.

Europos Sąjungai (ES) įvedus sankcijas prekybos tinklo grupės Rusijos „Svetofor Group“ savininkams, Lietuvoje valdantiems „Mere“ parduotuves, kurios praėjusią savaitę buvo skubiai uždarytos, didieji prekybos tinklai teigia, kad „Mere“ jiems didelės konkurencijos nekėlė. Dalis didžiųjų prekybininkų neatmeta, kad panašus tinklas gali atsirasti vėl, tik kitu pavadinimu.

Bemaž metus išdirbęs SEB Baltijos šalių rinkodaros ir komunikacijos vadovu Mindaugas Savickas vėl keičia poziciją ir nuo rugsėjo tampa technologijų bendrovės „Hostinger“, kur dirba beveik 900 darbuotojų, prekių ženklo ir komunikacijos vadovu, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Savo darbus „Hostinger“ tęsia ir Kristina Strimaitė, bendrovės rinkodaros vadovė, šias pareigas einanti nuo 2023-iųjų spalio.

Liepos 25-osios naktį Kauno rajone esančioje „Aumovio“ (buvusioje „Continental“) gamykloje įvyko tragiška nelaimė – darbo metu staiga mirė vienas iš operatorių. Po šio įvykio į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi du „Aumovio“ gamyklos darbuotojai, nusprendę pasidalinti sukrečiančia tiesa apie tai, kas dėjosi įmonėje po staigios kolegos mirties.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius žada senjorams didesnes pensijas. Jis pritaria, kad senatvės išmokos turi būti indeksuojamos greičiau nei dabar. O pinigų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų lėšų, keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuva pinigų pertekliaus neturi. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kęstutis Šiauliuose pardavinėja savo sodo gėrybes. Taip prisiduria prie pensijos.

Braškių augintojai skina paskutiniąsias uogas ir skaičiuoja, kiek nuostolių jiems pridarė nesavalaikiai lietūs ir kenkėjai. Nors viso sezono metu, pasak ūkininkų, braškių kainos svyravo tarsi ant sūpynių, tačiau dabar jos jau gali keistis tik nežymiai. Tad nespėjusiems atsivalgyti uogų ar pasiruošti jų žiemai, tai reikėtų daryti jau dabar. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dėl pabrangusio biokuro šilumininkai perspėja, kad artėjantį šildymo sezoną gali tekti mokėti ketvirtadaliu brangiau nei pernai. Šilumininkai jau dabar ragina Vyriausybę nesėdėti rankų sudėjus, o mažinti biokuro kainą, pavyzdžiui, įpareigojant Valstybinę miškų urėdiją pagaminti daugiau biokuro ir jį parduoti mažesne kaina nei šiuo metu rinkoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno gyventojai už centralizuotą šilumą moka vieną didžiausių kainų tarp didžiųjų miestų.

Lietuvoje veikiantiems bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio galios 0,25 proc. punkto didesnė anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma – ji sieks 1,25 proc. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos banko (LB) valdyba, antradienį pranešė centrinis bankas. Anot LB, šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 60 mln. eurų kapitalo. Tai sudaro mažiau kaip 6 proc. pernai sektoriaus uždirbto pelno, todėl reikšmingo poveikio paskolų prieinamumui ar jų kainai nenumatoma.

Konkurencijos taryba leido Estijos bendrovė „Apollo Group“ įsigyti 100 proc. įmonių „Restoranai dvylika“ ir „CCF kavinės“ akcijų bei perimti pastarųjų bendrovių vienvaldę kontrolę.  Kaip antradienį pranešė taryba, „CCF kavinės“ valdo „Caif Cafe“ kavinių tinklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Marijampolėje ir jose teikia maitinimo paslaugas, o „Restoranai dvylika“ teikia viešojo maitinimo paslaugas ir valdo dešimt prekės ženklo „Restoranas 12“ restoranų Vilniuje bei Kaune.

Bankrotą paskelbusių įmonių skaičius Lietuvoje šių metų pabaigoje gali pasiekti 915 – maždaug 3,4 proc. mažiau nei bankrutavo per 2025-uosius metus, prognozuoja kreditų biuras „Creditinfo“. Didžiausią riziką šiuo metu patiria mažmeninės prekybos, statybos bei transporto ir saugojimo įmonės, kurių per visus metus gali bankrutuoti atitinkamai 226 (6,1 proc. daugiau), 167 (27,7 proc. mažiau) ir 125 (45,3 proc.

Lietuvos įmonės „Biovela–Utenos mėsa“ pagamintame šaltai rūkytame saliamyje aptikta E. coli bakterijų.  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) RASFF sistemoje skelbiama, kad pranešimas dėl nesaugaus produkto gautas liepos 28 dieną.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ atkakliai laikosi prioriteto pirkėjams nuolat užtikrinti įprastas mažas kainas. Siekiant, kad pirkėjai reikšmingą krepšelio dalį sudarančių prekių galėtų įsigyti kasdien kaip įmanoma pigiau, tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje dar labiau sumažintos* atrinktų šviežio maisto produktų įprastos kainos, kurios dabar – visada kaip per akciją. „Maximoje“ tęsiasi įprastų maisto prekių kainų mažinimas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Releven“ ir „Kopų žuvėdra“ Klaipėdos Giruliuose šiais metais planuoja pradėti daugiau nei 70 mln. eurų vertės „Hilton Therme SPA“ viešbučio statybas. Tai bus pirmasis „Curio Collection by Hilton“ viešbutis Lietuvos pajūryje ir vienintelis regione, veikiantis su tarptautiniu „Hilton“ prekės ženklu, antradienį pranešė įmonės. Jų teigimu, viešbučio statybas planuojama pradėti šių metų trečiąjį ketvirtį, o baigti – 2029-ųjų pradžioje.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 1 proc. Pasak agentūros, per savaitę siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos vienos laiko zonos planui nepasikeitė – 0,287 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų planui kaina padidėjo nuo 0,275 Eur/kWh iki 0,276 Eur/kWh. Tuo metu 24 mėn.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ su Vietname įsikūrusia bendrove „Indel Corporation“ sutarė bendradarbiauti energetikos ir infrastruktūros projektuose Vietname.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Japonijos gynybos ir aukštųjų technologijų verslo delegacija tariasi dėl galimybės plėtoti bendrus projektus, investicijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) iniciatyvų.

Šią savaitę planuojama pradėti paprastojo remonto rangos darbus magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 72,96 iki 75,19 km (dešinėje pusėje). Kiek ilgesniame nei 2,2 km ilgio kelio atkarpoje darbus vykdys rangovas UAB „Fegda“. Sutarties vertė siekia beveik 1,9 mln. eurų su PVM. Pagal patvirtintą darbų grafiką, projektą numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio pabaigos. „Džiaugiuosi, kad tiltų ir viadukų atstatymo darbai vyksta visoje šalyje.

 Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo daugiau nei 3 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Tuo metu per ketvirtį – palyginti su pirmuoju 2026 metų ketvirčiu – ekonomika, anot jų, augo apie 1-2 procentus. Ekspertų vertinimu, pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išlieka itin stiprus namų ūkių vartojimas, teigiamai prisidėjo aktyvus statybų sektorius.

Valdžioje svarstant apie didesnius vaiko pinigus ir spartesnį senatvės pensijų indeksavimą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kartu būtina įvertinti ir augančias valstybės išlaidas. Pasak jo, Lietuva jau šiemet einamiems poreikiams skolinsis rekordinę sumą, o vien valstybės skolos palūkanoms teks skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Lietuvos pramonei birželį fiksavus 7,7 proc. metinį augimą, o be naftos produktų – 8,7 proc., ekonomistai sako, kad pramonė pademonstravo kur kas geresnius rezultatus, nei tikėtasi. Ekonomikos ekspertų vertinimu, nustebino chemijos, elektronikos ir didžioji dalis kitų sektoriaus šakų. „Apdirbamosios gamybos rezultatai birželį buvo tikrai stiprūs“, – BNS teigė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

 Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) praėjusį penktadienį perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę iš bendrovės „Energesman“, centras tvirtina, kad joje esančiais pajėgumais galima apdoroti mažiau nei pusę kasdienio Vilniaus apskrities atliekų srauto. VAATC teigimu, neturėdamas galimybių apdoroti pakankamo kiekio atliekų, „Energesman“ jas kaupė gamyklos teritorijoje.

 Vidutinės dyzelino, benzino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą Lietuvoje padidėjo atitinkamai 4,39 proc., 4,74 proc. ir 0,79 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,82 euro iki 2,1 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,06 euro ir buvo 4,39 proc. didesnė nei pirmadienį (1,98 euro). LEA: antradienį dyzelino ir benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 4 proc.

Atliekų tvarkymo bendrovei „Energesman“ pareiškus, kad jos akcininkui Tautviliui Jurėnui kita atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ siūlė parduoti turimas akcijas, Vilniaus meras tikina nieko apie tai nežinojęs. „Aš nesiveliu į įmonių tarpusavio aiškinimusis, kas kam skambino, kas kam ką siūlė. Čia yra ne mano reikalas“, – žurnalistams antradienį sakė Valdas Benkunskas. „Čia yra visiškai nesusijusios temos ir man jos yra absoliučiai neįdomios.

 Prezidentūrai darkart paraginus Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Ministrų kabinetas Gitano Nausėdos idėjai pritaria, tačiau jos detalės dar derinamos tarp ministerijų. Pasak jo, Vyriausybė greičiausiai siūlys pensijoms skirti mažesnę šio perviršio dalį, nei pasiūlė prezidentas.

Birželį įsteigtas turto valdymo grupės „Invalda INVL“ antrinės bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas fondas „Global PE Secondaries Access Fund“ iš investuotojų pritraukė 17,4 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 15,3 mln. eurų). Fondo lėšos bus investuojamos į vieną iš JAV investicijų valdytojos „Adams Street Partners“ valdomų fondų, investuojančių pasaulinėje antrinėje privataus kapitalo rinkoje, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Dalis „Sodros“ biudžeto kasmetinio pertekliaus, kuris gali siekti apie milijardą eurų, ir toliau bus naudojama pensijoms didinti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tuo pačiu metuInga Ruginienė tikina, kad rezervas tam nebus liečiamas. „Sodros“ rezervas auga ir jis tikrai juodžiausiai dienai bus skirtas, toms netektoms pajamoms. Tai tą galiu tikrai užtikrinti ir apie „Sodros“ rezervo panaudojimą net nėra kalbos“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje teigė ministrė.

Maisto užsakymo platformą kuriantis lietuvių startuolis „Ordero“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją rizikos kapitalo fondų „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“. Bendrovės teigimu, per artimiausius 12 mėnesių tikimasi dirbti su daugiau nei 100 partnerių Lenkijoje, todėl gautos lėšos skirtos produkto plėtrai. Anot „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“, sprendimą investuoti lėmė ne tik pasiekti verslo rezultatai, bet ir startuolio įkūrėjų požiūris į klientus, produktą bei darbo principai.