Lietuvos verslas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijos nariai dėl Vilniaus atliekų tvarkymo sprendimų kreipėsi į prokuratūrą. Kaip teigiama opozicijos narių pranešime spaudai, politikai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sprendimų, kuriais buvo pertvarkyta Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Opozicija prašo įvertinti, ar priimant šiuos sprendimus nebuvo viršyti įgaliojimai, piktnaudžiauta tarnyba ir padaryta žala viešajam interesui.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta kainų palyginimo analizė. Per savaitę degalai Taline ir Vilniuje pabrango, o Rygoje – atpigo. Taline 95 markės benzino kaina per savaitę pakilo 12 centų, 98 markės benzino – 9,1 cento, o dyzelino – 17 centų. Rygoje benzinas atpigo 12 centų, o dyzelinas – 11 centų. Vilniuje visų rūšių degalų kainos pakilo 6 centais.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, sušauktas sostinės regione kilus atliekų tvarkymo krizei, neįvyko, į jį susirinkus per mažai tarybos narių. „Atsižvelgiant į tai, kad posėdžiui užsiregistravo 15 tarybos narių, kvorumo nėra, posėdis negali būti teisėtas ir laikomas neįvykusiu. Tai ačiū, kad atvykote“, – po tarybos narių registracijos posėdžiui sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. „Planinis mūsų posėdis numatytas rugpjūčio 26 dieną – tada ir pasimatysime.

Nuo penktadienio Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovo pareigas pradeda eiti aplinkosaugininkas Edgaras Skrebė. Kaip pranešė AAD, naujasis departamento vadovas taip pat yra vadovavęs Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir kontrolės skyriui, ėjęs AAD Vilniaus valdybos viršininko pareigas. Teisinio darbo patirtį E. Skrebė sukaupė dirbdamas Seimo kanceliarijoje valstybės tarnautoju.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę, centro vadovas sako, kad pirmiausia nuo atliekų per porą mėnesių bus atlaisvinama teritorija ir tuomet ieškoma, kas iki metų pabaigos atstatys pernai degusią gamyklą. „Šiuo metu vertinama, kad gamyklos pastatai yra atstatyti 21–25 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įpareigojus naują Inovacijų agentūros vadovę ir valdybą efektyvinti veiklą, įstaigos šiemet laukia pertvarka, kuri turėtų paliesti ir apie penktadalį jos darbuotojų. Viceministro Pauliaus Petrausko teigimu, pokyčiai ruošiami vadovaujantis nauja agentūros veiklos strategija.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pirmąjį metų pusmetį išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 236,1 mln. eurų – 18,8 proc. daugiau nei 2025-ųjų sausį–birželį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausia mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo iš šeštos vietos pakilęs Jungtinės Karalystės kapitalo bankas „Revolut Bank“, sumokėjęs 60 mln.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę iš bendrovės „Energesman“ bei sutarus su kitomis įmonėmis dėl atliekų rūšiavimo, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad šiuo metu jos rūšiuojamos brangiau.

Vidaus reikalų ministerija skyrė 2,7 mln. eurų dviem Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) projektams, kuriais bus centralizuojamas perspėjimo sirenų valdymas ir stiprinamas savivaldybių ugniagesių reagavimas į iškvietimus. Kaip penktadienį pranešė ministerija, vieno iš planuojamų įgyvendinti projektų metu ne mažiau kaip 90 Vilniaus regiono sirenų bus įjungtos į PAGD valdomą centralizuoto valdymo sirenų sistemą, tose sirenose įdiegiant reikiamą techninę ir programinę įrangą.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui šią savaitę pranešus, kad per pirmąjį pusmetį Lietuva išnaudojo 30 proc. gynybai skirtų lėšų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad tai normalu, o likusios lėšos dažniausiai panaudojamos metams einant į pabaigą. „2024 ir 2025 metais tokiu pačiu metu buvo panaudota mažiau netgi nei 30 proc.

Vos pagalvojote apie naują lagaminą, o „TikTok“ jau rodo vaizdo įrašus apie keliones? O gal užteko draugui užsiminti apie dviratį ir jūsų ekrane viena po kitos rodomos dviračių reklamos? Tokie sutapimai gali išgąsdinti ne juokais. Rugpjūčio 2-ąją simbolinį gimtadienį minintis „TikTok“ mus pažįsta ne todėl, kad girdi mūsų pokalbius, o dėl to, kad itin tiksliai analizuoja mūsų elgesį, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Vyraujant karštiems orams, gyventojai namuose siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto, nors rekuperatorius vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį namų mikroklimatą, jis nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys.

SBA grupės valdomos restruktūrizuojamos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažas“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8 mln. eurų ir buvo 8,1 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu. Bendrovė fiksavo 470 tūkst. eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbusi 144 tūkst.

Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi. Anot Algirdo Bartkaus, sprendimas po trejų metų normą kilstelti iki 1,25 proc. bankų kreditavimo praktikos nepakeis.

Austrijos „Amic“ turto valdymo bendrovės „Amic Energy Management“ antrinė įmonė „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“) prašo Konkurencijos tarybos leidimo nebenuomoti degalinių įmonėms „Viada Baltija“, „Viada LT“ ir „Degta“. Anot tarybos, bus tiriama Latvijos įmonės „AMIC Latvia“ ir „AMIC Lietuva“ koncentracija.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perimus sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą iš bendrovės „Energesman“, bendra vienos tonos atliekų tvarkymo kaina galėtų siekti 100–110 eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), portalui „Verslo žinios“ sakė Marius Švaikauskas. Šis įkainis maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei tas, kurį anksčiau skelbė „Energesman“ – buvęs Vilniaus MBA operatorius tikino, kad VAATC už tonos atliekų tvarkymą mokės 135 eurus.

Elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ vadovė Justina Šidlauskienė sako, kad pernai pardavimo pajamos augo – neaudituotais duomenimis, 13,7 proc., tačiau dėl išaugusių sąnaudų grynasis pelnas, palyginti su 8,55 mln. eurų pelnu 2024 metais, sumažėjo, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Matome, kad augo klientų bazė, didėjo klientų laikomų lėšų suma. Tai, mano nuomone, rodo ir didėjantį klientų pasitikėjimą. Taip pat augo išorinių mokėjimų apimtis“, – teigė ji.

Tokių prastų metų dar nėra buvę, tvirtina dalis šalies šilauogių augintojų. Yra ūkių, kur uogas ant krūmų šiemet skaičiuoja vienetais. Augintojų teigimu, tuščios šilauogių plantacijos – šiųmetės rekordiškai šaltos žiemos pasekmė. Mat buvo naktų, kai spaudė 30 ir daugiau laipsnių šaltis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Per dešimtmetį šilauogių plantacijos Panevėžio pašonėje šeimininkai tokių metų nėra matę, kad uogas tektų skaičiuoti vienetais.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prieš trejus metus teisėtai nustatė Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį 2024 metams, nusprendė teismas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba penktadienį rinksis į posėdį, kuris sušauktas sostinės regione kilus atliekų tvarkymo krizei. Tuo metu prieš posėdį profsąjunga „Solidarumas“ surengs piketą, kuriuo norima atkreipti dėmesį į bendrovės „Energesman“ darbuotojų padėtį. Posėdis sušauktas savivaldybės tarybos nariui, partijos „Lietuva – visų“ pirmininkui Aleksandrui Nemunaičiui surinkus daugiau nei trečdalį tarybos narių parašų, reikalingų inicijuoti neeilinį sostinės tarybos posėdį.

Karų ir nenuspėjamos politikos purtoma pasaulio ekonomika, šokdinanti akcijų biržas, verčia ir lietuvius atidžiau svarstyti, kur investuoti pinigus. Pasak ekonomistų, tautiečių investicijos vis dažniau neapsiriboja nekilnojamuoju turtu, akcijomis ir fondais. Esą dalį pinigų lietuviai kartais renkasi investuoti į deimantus, juvelyrinius dirbinius ir meno kūrinius, taip investavimą derindami su malonumu – puoštis, kolekcionuoti ar turėti išskirtinį daiktą.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančios degalų kainos antrąjį ketvirtį smarkiai padidino elektromobilių pardavimus, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Organizacijos naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad elektromobilių pardavimai antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, išaugo 35 proc. iki rekordinių rodiklių 50-yje šalių.

Daugiau kaip pusė (52 proc.) visų verslo naujokų – 2024 metais įregistruotų įmonių – pernai dirbo pelningai, nuostolingai – 29 proc., o dar 19 proc. bendrovių nedeklaravo nei pelno, nei nuostolių. Tuo metu iš 2023 metais registruotų įmonių pernai pelningai dirbo 58 proc., o nuostolingai – 28 proc., ketvirtadienį pranešė Registrų centras. „Pastaraisiais metais šalyje įregistruojama po 16–17 tūkst. naujų juridinių asmenų.

Dėl neatsargių žemės kasimo, gręžimo ar kitų darbų, pažeidžiant elektros ir gamtinių dujų tinklus, infrastruktūrai padaryta žala per metus siekia nuo 0,64 mln. eurų iki 0,86 mln. eurų, skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tarybos išnagrinėjamų administracinių nusižengimų dėl tokių pažeidimų skaičius per metus siekia iki 350, baudų skiriama iki 30 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė VERT.

2026 m. antrajame ketvirtyje pagal sezoniškumą pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje padidėjo 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 0,5 proc., išankstinį vertinimą skelbia Eurostatas. Palyginti su to paties praėjusių metų ketvirčiu, 2026 m. antrajame ketvirtyje pakoreguotas BVP euro zonoje padidėjo 1 proc., o ES – 1,2 proc. 2026 m. pirmąjį ketvirtį BVP euro zonoje išliko stabilus, o ES padidėjo 0,1 proc.

Vilniaus Šeškinės mikrorajone sparčiai kylant Nacionalinio stadiono karkasui, kol kas dar nėra žinoma, kas operuos naująjį objektą, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Tiesa, jis tikisi, kad operatorius jame prioritetą teiks futbolo, o ne kito pobūdžio renginiams. „Žinau, kad vyksta pokalbiai ir yra dėliojami skaičiai, bet detalių tikrai nežinau. Kai bus sprendimas iš koncesininko, esame sutarę, kad jis bus pristatytas.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN). Jais pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams sudaromos palankesnės sąlygos sukaupti pradinį įnašą, o imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą bus taikomi griežtesni reikalavimai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip pat keisis paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Prekybos tinklo „Lidl“ pajamos Lietuvoje per vasario pabaigoje pasibaigusius 2025 finansinius metus pasiekė 956 mln. eurų ir buvo 7,5 proc. didesnės nei ankstesniais finansiniais metais (889 mln. eurų). Tuo metu bendrovės grynasis pelnas sudarė 29,7 mln. eurų. Kaip pranešė įmonė, finansiniams rezultatams įtakos turėjo nuosekli tinklo plėtra, investicijos į veiklos efektyvumą ir augantis pirkėjų pasitikėjimas.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad, nepaisant tebesitęsiančio ginčo su bendrove „Energesman“, atliekų tvarkymo paslaugos Vilniaus regione nėra sutrikusios, o gyventojams esą atliekų tvarkymas nebrangs. Pasak sostinės vadovo, dabartinė situacija yra ne atliekų, o sutartinių santykių krizė, kuri bus išspręsta teisiniu keliu. „Pačios paslaugos niekaip nėra sutrikusios, tai aš net nežinau, ar čia reikia vadinti atliekų krize.

Daugiau nei du dešimtmečius Šiauliuose veikianti Švedijos kapitalo putoplasto medžiagų ruošinių gamintoja „Diab“ planuoja nutraukti veiklą ir atleisti 75 iš 76 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai. Su įmonės atstovais BNS susisiekti nepavyko, tačiau įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai gruodį buvo nuspręsta nutraukti įmonės veiklą, o paskutinė gamyklos veiklos diena – 2026-ųjų gruodžio 31-oji.

Spiritinių alkoholinių gėrimų didmenine ir mažmenine prekyba užsiimanti „Amber distribution Lithuania“ atleidžia 37, arba 17,1 proc. visų darbuotojų, BNS informavo Užimtumo tarnyba. Darbuotojai atleidžiami, jų funkcijoms tapus perteklinėmis dėl darbo organizavimo pakeitimų. Jie bus atleisti spalio mėnesį. Daugiausiai darbo neteks vairuotojai-ekspeditoriai (15), sandėlio darbininkai (9). Šiuo metu įmonėje dirba 216 darbuotojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Bankrutuojanti Kauno metalo apdirbimo technologijų bei staklių gamybos bendrovė „Kauno staklės“ ketina atleisti visus 126 darbuotojus. Pranešimą apie atleidimą Užimtumo tarnyba gavo liepos 22 dieną. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Inga Vegytė, darbo neteks 15 šaltkalvių, 13 šaltkalvių-suvirintojų, 12 derintojų-operatorių, 10 frezuotojų, šeši inžinieriai-programuotojai ir kiti. Pasak jos, darbuotojai bus atleidžiami dėl įmonės bankroto.

148 eurų parama kiekvienam mažas pajamas gaunančios šeimos mokyklinio amžiaus vaikui mokinio reikmenims įsigyti, nemokamas maitinimas mokyklose visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, nevertinant pajamų, o 3–12 klasėse besimokantiems vaikams – iš mažas pajamas gaunančių šeimų – tai parama, kuri itin aktuali artėjant rudeniui visiems, auginantiems vaikus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prie grupinio ieškinio dėl iš Registrų centro pavogtų duomenų prisijungė apie 700 gyventojų, jie iš valstybės reikalaus bent 3,5 mln. eurų. Pasak jo, advokatų kontoros „Hub Legal“ parengtu ieškiniu kiekvienam gyventojui bus reikalaujama atlyginti po 5 tūkst. neturtinės žalos, rašo 15min.lt. „Hub Legal“ vadovaujantis partneris Laurynas Lukošiūnas portalui sakė manantis, kad skundas teismą turėtų pasiekti po maždaug trijų savaičių, prie ieškinio iš viso turėtų prisijungti apie 1 tūkst. asmenų.

Dirbtinis intelektas jau tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Vis daugiau informacijos apie prekes, paslaugas ar įmones ieškoma būtent pasitelkiant dirbtinį intelektą. Specialisto teigimu, verslams tai tampa nauja konkurencijos erdve. Apie tai laidoje pasakojo agentūros „Digital Star“ vadovas Linas Laskevičius.

Ryškiai geltonai žydinčios rykštenės neretai laikomos dekoratyviais augalais, tačiau dalis jų yra invazinės rūšys, darančios žalą gamtai. Jos sudaro tankius sąžalynus, nustelbia vietines augalų rūšis ir keičia natūralias buveines. Aplinkosaugininkai primena, kaip atskirti invazines rykštenes nuo vietinės paprastosios rykštenės ir kokių veiksmų imtis, kad būtų stabdomas jų plitimas.

Lietuvos darbo rinkos barometras liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,1 balo ir siekė 100,8 balo, skelbia Užimtumo tarnyba. Nedarbą numatantis komponentas liko nepakitęs – 100,5, o užimtumą – sumažėjo 0,2 balo iki 101,1 balo. Anot tarnybos, tikėtina, kad artėjant rudeniui darbuotojų poreikio augimas turėtų būti nuosaikesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu. Rinkos barometras išliko nepakitęs Europos darbo rinkos barometras išliko nepakitęs ir siekė 100,1 balo.

Liepą Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė nekeisti palūkanų normų ir paliko indėlių galimybės normą 2,25 proc. lygyje. Tačiau pastarasis naftos kainų augimas leidžia manyti, kad rugsėjį ECB gali padidinti šią normą iki 2,5 proc., teigia „Citadele" banko vadovė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė. Krentanti infliacija leido atidėti normų kėlimą Sprendimą liepos mėnesį palikti nepakitusias palūkanų normas lėmė euro zonoje silpstanti infliacija.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 3,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 22,7 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 4,1 procento. Tuo metu antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), šalies ekonomika augo 1,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Būsto pirkimas – vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau jo kaina dažnai įvertinama ne iki galo. Neretai skaičiuojant būsimas išlaidas pirmiausia apsiribojama pradiniu įnašu ir mėnesine paskolos įmoka, nors tai – tik dalis visų kaštų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prie jų prisideda ir kitos, ne visada iš anksto įvertinamos išlaidos, galinčios reikšmingai padidinti bendrą būsto įsigijimo kainą.

Rudenį sostinėje gali pritrūkti autobusų ir troleibusų. Intensyviausiu metų laiku Vilniuje esą tektų retinti reisus, žmonės stotelėse lauktų ilgiau. Vilniaus miesto savivaldybė ginasi ir aiškina, kad jokių problemų čia nėra, autobusus tiesiog išsinuomos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Į darbus skubantys vilniečiai transportu renkasi autobusus ar troleibusus – į Neries upe kursuojančius laivelius lipa tik dėl pramogos, o ne dėl greičio.

Įsibėgėjant Vilnių skandinančių atliekų krizei tebevyksta kaltųjų paieškos. Šiukšlių perdirbimo gamyklą perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) tikina, kad išgelbėjo regioną nuo visiškos sistemos griūties, o buvęs operatorius „Energesman“ atkerta, kad krizę sukėlė pats sąskaitų neapmokėjęs ir nevykdęs susitarimų Vilniaus atliekų tvarkymo centras.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius, anksčiau kelis mėnesius dirbęs kelią į Rūdninkų poligoną su trūkumais nutiesusioje įmonėje „Fegda“ vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 4–8 tūkst. eurų „į rankas“, remdamasis šaltinių informacija skelbia portalas „Delfi“. Skelbiama, kad portalo gautame oficialiame dokumente matyti, jog 2024 m. išmokų M. Sinkevičiui suma siekė 10,35 tūkst. eurų, išskaičiuotas mokestis – 2,07 tūkst. eurų. Portalo teigimu, 2025 m. „Fegda" M. Sinkevičiui išmokėjo 25,8 tūkst.

Nuo pirmadienio Vilniaus senamiestyje pradedami Latako gatvės remonto darbai, pranešė savivaldybės įmonė „Grinda“. Tvarkant gatvę bus rekonstruota važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių dangos.  Tikimasi, kad jas atnaujinus pagerės pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo sąlygos, o Latako gatvė taps tvarkingesnė ir patogesnė. Pasak „Grindos“, vykdant darbus šioje gatvėje keisis eismo organizavimo tvarka.

„Bitė Group“ ir TV3 televizijos savininko, JAV fondo iš dalies valdomai Ispanijos grupei „Globeducate“ priklausanti „Nuevo Agora Centro De Estudios“ prašo leidimo įsigyti Austėjos Landsbergienės mokyklų ir darželių tinklą – Vilniuje ir Kaune veikiančias Karalienės Mortos mokyklas ir keturiuose miestuose įsikūrusius vaikų darželius „Vaikystės sodas“. Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Nuevo Agora Centro De Estudios“ prašymą įsigyti 100 proc.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje vadovaus iki šiol elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ sinchronizacijos programai vadovavęs Mindaugas Ivanavičius. Vadovo pareigas iš Arenijaus Jackaus jis perims nuo rugpjūčio 3 dienos, trečiadienį pranešė LTG. A. Jackus liks dirbti „Lietuvos geležinkelių“ grupėje (LTG) kaip „Rail Baltica“ programos vadovas, taip pat tęs darbus ir kaip bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Vėl pakilus naftos ir jos produktų kainoms Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius teigia, kad kainų svyravimams didelę įtaką daro spekuliacijos rinkoje. „Naftos kaina po truputį mažėjo ir birželio mėnesį pasiekė prieškarinį lygį. Dabar nafta pabrango ir degalai pabrango.

Nepanaudotų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų perskirstyti kitoms sritims neplanuojama, sako finansų ministras Taurimas Valys. Pasak jo, gynybai skirtos lėšos bus įsisavintos pagal planą. „Tokio scenarijaus kol kas tikrai neplanuojame. Viskas vyksta pagal planą“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministras.  „Šita situacija man yra žinoma, bet ten yra tam tikrų cikliškumų, susijusių su atsiskaitymais“, – tvirtino jis.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad yra rengiamas konkretus aukštų kuro kainų suvaldymo planas, kurį sudarytų tiek mokestinės, tiek nemokestinės priemonės. Kol kas jo taikyti pagrindo nėra, tikina ministras. „Turime tą planą, svarstome jį – tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – žurnalistams trečiadienį sakė T. Valys. „Praeitą savaitę buvom susitikę, šią savaitę susitiksim.