Kaip penktadienį pranešė ministerija, vieno iš planuojamų įgyvendinti projektų metu ne mažiau kaip 90 Vilniaus regiono sirenų bus įjungtos į PAGD valdomą centralizuoto valdymo sirenų sistemą, tose sirenose įdiegiant reikiamą techninę ir programinę įrangą.
Pasak ministro Martyno Katelyno, siekiant pagerinti gyventojų perspėjimo situaciją, sirenos turi būti sujungtos į centralizuotą sistemą, valdomą iš PAGD.
„Centralizavus sirenų valdymą, sumažės našta savivaldybėms, o svarbiausia – šalies gyventojų perspėjimas bus patikimesnis. Atsižvelgus į šiuo metu pasikeitusią saugumo situaciją mūsų regione ir dėl to padidėjusią oro pavojaus riziką, šio projekto svarba tampa ypatinga, todėl ypač aktualu, kad šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – pranešime teigė ministras.
Projektui numatyta iki 700 tūkst. eurų
Pasak VRM, minėtam projektui numatyta iki 700 tūkst. eurų iš Valstybės gynybos fondo lėšų. Projekto veiklų trukmė – iki 2027 metų balandžio 30 dienos.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1164 perspėjimo sirenos, iš kurių 250 aktyvuojama iš centralizuoto pulto, o likusios aktyvuojamos pačių savivaldybių, todėl aktyvavimas užtrunka ilgiau ir nėra pakankamai patikimas.
Pabrėžiama, jog dabartinė PAGD sirenų valdymo sistema sukurta 2020–2024 metais įgyvendinus EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuotą projektą, kurio metu buvo įsigyta programinė įranga ir 197 sirenos, sumontuotos savivaldybėse, esančiose arčiausiai Baltarusijos atominės elektrinės. Ji sudaro galimybes prie jos prijungti ir kitas sirenas.
Ministerija taip pat turi planų centralizuoti ne mažiau kaip 600 sirenų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, panaudojant 12,68 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Kaip rašė BNS, šiuo metu sirenomis perspėjami 69 procentai visų Lietuvos gyventojų. Planuojama, jog perspėjimo sirenomis bus perspėjama apie 75 procentai visų Lietuvos gyventojų.
Kitam projektui – „Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pagalbos prašymus stiprinimas“ – iš Valstybės gynybos fondo skirta 2 mln. eurų. Jį planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gruodžio 1 dienos.
Projekto metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos bus aprūpintos aliarmavimo ir navigavimo įranga, prijungtos prie modernizuojamos Bendrojo pagalbos centro radijo ryšio valdymo sistemos. Taip pat numatoma sukurti ugniagesių aliarmavimo programėlę ir įsigyti kitą reagavimui bei navigavimui reikalingą įrangą.
„Šiuo projektu įgyvendiname XXI Vyriausybės programą, kurioje numatyta siekti geresnio reagavimo į įvykius. Įgyvendinus šį projektą, bus sustiprinta savivaldybių priešgaisrinių tarnybų parengtis ir dėl to į įvykius bus reaguojama efektyviau ir operatyviau. Taip pat mažės netolygumai tarp valstybinės priešgaisrinės sistemos ir savivaldybių ugniagesių tarnybų“, – pabrėžė M. Katelynas.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje 48 savivaldybių priešgaisrinės tarnybos (SPT) turi 267 priešgaisrines komandas, o valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (VPGT) veikia 93 priešgaisrinės komandos.
VPGT aliarmavimas vykdomas naudojant skaitmeninį radijo ryšio tinklą. VPGT navigavimui į įvykio vietą naudojami centralizuoti sprendimai, o SPT šiuos klausimus kol kas sprendžia savarankiškai. Tokia skirtinga praktika lemia nevienodą reagavimo greitį, didina Bendrojo pagalbos centro darbuotojų darbo krūvį ir mažina operatyvaus valdymo efektyvumą.
