Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prie jų prisideda ir kitos, ne visada iš anksto įvertinamos išlaidos, galinčios reikšmingai padidinti bendrą būsto įsigijimo kainą.
Kaip pastebi „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė, būsto pirkimo procese svarbiausi sprendimai dažnai priimami dar prieš pasirenkant konkretų objektą – planuojant biudžetą ir įsivertinant visas galimas išlaidas.
„Dažniausiai iššūkių kyla tada, kai ne visos išlaidos įtraukiamos į pradinį planą. Pasitaiko nemažai atvejų, kai klientai daugiausia dėmesio skiria mėnesinei įmokai, bet neįvertina viso sandorio masto. Vėliau tai tiesiog pradeda jaustis, tiek priimant finansinius sprendimus, tiek gyvenant naujuose namuose“, – sako R. Narė.
Pirmosios išlaidos – dar prieš pasirašant sutartį
Kaip atkreipia dėmesį ekspertė, dar prieš sudarant sandorį pirkėjai susiduria su privalomomis išlaidomis, kurios dažnai neįtraukiamos į pirminius skaičiavimus. Viena jų – turto vertinimas, kurio reikalauja bankas, siekdamas nustatyti objektyvią būsto rinkos vertę. Nors ši paslauga paprastai kainuoja kelis šimtus eurų, be jos paskola apskritai negali būti suteikta.
Toliau seka notariniai veiksmai ir registravimas – pirkimo–pardavimo sutarties tvirtinimas, nuosavybės teisės įregistravimas, hipotekos registravimas. Šios išlaidos tenka pirkėjui ir turi būti padengiamos iš nuosavų lėšų.
„Šiame etape svarbiausia ne pačios išlaidos, o jų laikas – didžioji dalis jų atsiranda dar iki sandorio užbaigimo ir turi būti apmokamos iš karto. Jei jos neįvertinamos iš anksto, gali susidaryti situacija, kai turimų lėšų pakanka būstui, bet pritrūksta sandorio užbaigimui. Todėl rekomenduojama šias išlaidas numatyti dar planuojant biudžetą“, – sako R. Narė.
Bendrą kainą lemia ir palūkanų tipas
Anot jos, toliau vertinant būsto paskolą, dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama palūkanų normai, tačiau tai – tik dalis bendros paskolos kainos. Prie jos prisideda ir kiti mokesčiai, kaip sutarties sudarymo ar administravimo kaštai, kurie taip pat turi įtakos galutinei sumai.
„Svarbu žiūrėti ne tik į palūkanas, bet ir vertinti visą paskolos kainą. Tik taip galima objektyviai palyginti skirtingus pasiūlymus ir pasirinkti sprendimą, kuris yra tvarus ilguoju laikotarpiu, o ne tik patrauklus šiandien“, – teigia R. Narė.
Ne mažiau svarbus, pasak jos, ir sprendimas dėl palūkanų tipo. Dabartinė rinkos situacija skatina atidžiau vertinti pasirinkimą tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – tai klausimas, su kuriuo susiduria kone kiekvienas būsto pirkėjas.
„Kintamos palūkanos gali būti patrauklesnės trumpuoju laikotarpiu, tačiau jos tiesiogiai priklauso nuo rinkos pokyčių. Tuo metu fiksuotos palūkanos suteikia daugiau stabilumo ir leidžia tiksliau planuoti savo finansus ilgesniam laikotarpiui. Sprendimas neturėtų būti priimamas vien pagal tai, kas šiuo metu pigiau – svarbu įvertinti savo pajamas, finansinius įsipareigojimus ir tai, kaip jaustumėtės pasikeitus palūkanų aplinkai“, – komentuoja R. Narė.
Po sėkmingo sandorio – išlaidos nesibaigia
Ekspertė pažymi, kad įsigyjant būstą svarbu vertinti ne tik pačią nekilnojamojo turto kainą, bet ir visas papildomas išlaidas. Dalis jų atsiranda jau po sandorio – pavyzdžiui, būsto draudimas, baldai ar buitinė technika. Tačiau perkant naujos statybos būstą su daline apdaila, įrengimo išlaidas būtina suplanuoti dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, nes jos gali sudaryti reikšmingą bendros sumos dalį.
„Jei reikia, būsto paskola gali būti suteikiama ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui. Tačiau praktikoje dažnai matome, kad klientai linkę neįvertinti realių kaštų – planuoja, kad pakaks santaupų, tačiau galutinė įrengimo sąmata neretai išauga apie 30 proc.“, – sako R. Narė.
Pasak jos, dalis klientų iš pradžių nusprendžia nesiskolinti įrengimui, tačiau po kelių mėnesių grįžta prašydami didinti paskolos sumą.
„Dažnai po 3–6 mėnesių paaiškėja, kad suplanuotų lėšų nepakanka. Tuomet tenka keisti paskolos sutartį, hipoteką, o tai reiškia papildomus kaštus.
Todėl dažnu atveju racionaliau iš karto pasitvirtinti didesnę sumą būsto pirkimui ir įrengimui – jei jos neprireikia, nepanaudota dalis tiesiog lieka neišnaudota, o palūkanos mokamos tik nuo faktiškai panaudotos sumos“, – pažymi ekspertė.
Banko atstovė pabrėžia, kad būsto įsigijimas neturėtų būti vertinamas tik kaip vienkartinis sandoris – tai ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, reikalaujantis išsamaus pasiruošimo ir aiškaus savo finansinių galimybių suvokimo.
