Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kęstutis Šiauliuose pardavinėja savo sodo gėrybes. Taip prisiduria prie pensijos. Vyras gauna 700 eurų pensiją, bet kadangi prekės ir paslaugos sparčiai brangsta, papildomos pajamos nepamaišo.
„Kaime išmesti, o čia parsiduodi. Vis ant kuro, o dabar kuras nepigus“, – pasakoja Kęstutis.
Kęstučio nuomone, ori senatvės pensija turėtų būti dvigubai didesnė.
„Kaip pensininkas. Gal pusantro (tūkstančio – tv3.lt) būtų gerai“, – sako Kęstutis.
Sinkevičius susitiko su Nausėda
Naujasis ministras pirmininkas žada senjorams didesnes senatvės išmokas. Mindaugas Sinkevičius pritaria Prezidentūros idėjai sparčiau didinti pensijas, nei numatyta dabartiniame indeksavime.
Lėšų pensijoms didinti valdžia nori paimti iš pinigų, kurie keliautų į vadinamąjį „Sodros“ rezervą. Tai reiškia, kad dalis pinigų būtų ne taupomi ateičiai, o išmokami pensijoms. Prezidentas siūlo papildomam indeksavimui skirti penktadalį šių pinigų.
„Su prezidentu diskutavome šia tema, mūsų matymas – 20 proc., o greičiausiai 15 proc., bet šiuo metu dar vyksta diskusijos tarp dviejų ministerijų – Socialinės apsaugos ir Finansų ministerijos. Ieškosime būdų, kaip atliepti prezidento lūkesčius“, – teigia M. Sinkevičius.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekia 807 eurus. Neturint stažo – 471 eurą.
„Šiuo požiūriu lūkestis sutampa, kad indeksavimas mūsų senjorų pensijų turėtų būti spartesnis, atliepiantis nūdienos ekonominę situaciją, kainų kilimą ir panašius dalykus“, – sako M. Sinkevičius.
Lietuva negali sau to leisti?
„Visų pirma, Lietuva neturi nė vieno euro perviršio šiuo metu. Tai, kad yra „Sodros“ perteklius, kad „Sodroje“ yra surenkama daugiau pinigų nei išleidžiama, nereiškia, kad visas valdžios sektorius turi perteklių, nes reikia vertinti bendrai valdžios sektoriaus finansus – ir valstybės biudžetą, ir nacionalinį biudžetą, ir „Sodros“ biudžetą“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuva šiuo metu labai dideliais tempais didina valstybės skolą.
„Šiemet Lietuva einamiesiems poreikiams tenkinti skolinasi 7 milijardus eurų. Tokia suma, kokios Lietuva nesiskolino jokios krizės metu, ir akivaizdu, kad tai yra labai didelis biudžeto deficitas“, – teigia N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto N. Mačiulio, Lietuva turėtų pirmiau sumažinti savo išlaidas, o tik po to galvoti apie spartesnį pensijų indeksavimą.
Šiemet palūkanų mokėjimui Lietuva išleis daugiau nei vieną milijardą eurų – daugiau nei skiriama visos šalies kultūros finansavimui.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.





