Šie pokyčiai yra ypač svarbūs, nes žuvis – vienas vertingiausių produktų mūsų mityboje. Kokybiška, šviežia žuvis yra nepamainomas aukštos kokybės baltymų, vitamino D bei širdžiai būtinų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Tad tvaresnė žvejyba ne tik tausoja gamtą, bet ir užtikrina, kad ant mūsų stalų patektų kuo kokybiškesnis maistas. 

Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, Lietuvos žvejybos įmonės vėl kviečiamos prisidėti prie šio tikslo ir modernizuoti savo laivyną. Iki rugpjūčio 24 d. galima teikti projekto įgyvendinimo planus pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“. Tai – dar viena galimybė įmonėms, užsiimančioms versline žvejyba Baltijos jūroje, jos priekrantėje ar vidaus vandenyse, investuoti į tvaresnę ateitį.

Kodėl tai svarbu?

Priemonės tikslas – aiškus ir tvarus: pakeisti pasenusius, taršius variklius į modernesnius, mažiau anglies dioksido išmetančius. Parama skiriama ne ilgesniems nei 24 metrų ilgio laivams modernizuoti.

Svarbiausias reikalavimas – naujo ar modernizuoto variklio galia negali viršyti esamo variklio galios. Siekiant papildomo ekologinio efekto, laivams, kurių ilgis nesiekia 24 metrų, taikomas kriterijus: naujas variklis turi išmesti bent 20 proc. mažiau anglies dioksido nei senasis. Šis kriterijus netaikomas žvejojantiems vidaus vandenyse.

Sigito Jarulio šeimos verslas

Parama varikliams modernizuoti yra sėkmingai pasinaudojusi Palangoje įsikūrusi Sigito Jarulio individuali įmonė, Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės narė. Prieš daugiau kaip dvidešimtmetį įkurtoje šeimos įmonėje dirba pats savininkas, jo žmona, du sūnūs ir samdomas darbuotojas. Įmonė gaudo priekrantėje žuvis ir jas rūko. 

S. Jarulis 2024 ir 2025 metais įgyvendino du projektus ir atnaujino abu turimus žvejybos laivelius. Investicijos buvo nukreiptos į pagrindinių variklių keitimą, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. „ES parama esu naudojęsis jau ne kartą. Neabejojau, kad pavyks ir šįkart, – sako žvejys. – Pirmąjį variklį pasikeisti buvo gana paprasta, o su antruoju teko šiek tiek pasukt galvą, skaičiuojant anglies dioksido išmetimus.“

Svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos projektus atliko Sigito sūnus, nuo vaikystės žvejojantis kartu su tėvu. Baigęs Jūreivystės mokyklą ir turėdamas sukaupęs didelę patirtį žvejybos versle, sūnus tapo pagrindiniu pagalbininku rengiant projekto įgyvendinimo planą. Būtent jo žinios ir techninis išsilavinimas leido įmonei sėkmingai atlikti skaičiavimus. Žvejai patenkinti: naujas variklis yra tylesnis, jo mažesnė vibracija – padidėjo darbo sauga ir komfortas.

Kaip pasinaudoti parama?

Priemonei „Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ šiems metams skirtas 30 tūkst. Eur biudžetas. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – neribojama.

Galimi pareiškėjai – įmonės, užsiimančios versline žvejyba Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje ir vidaus vandenyse ir turinčios:

• žvejybos laivo liudijimą (Baltijos jūroje žvejojantys laivai);
• perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai;
• teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą.

Tinkamos finansuoti išlaidos apima ne tik patį variklio įsigijimą bei montavimą, bet ir informavimo apie projektą kaštus. Parama siekia iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Ilgametė S. Jarulio patirtis su ES parama – nuo gaudyklių, šaldytuvo ir transporto įsigijimo – rodo, jog kruopštus planavimas yra raktas į sėkmingą projektų įgyvendinimą. ES parama lieka esminiu įrankiu didinant darbo efektyvumą. 

Šis kvietimas teikti projekto įgyvendinimo planus – tai ne tik kvietimas atnaujinti variklius, bet ir prisidėti prie švaresnės Baltijos jūros ir Kuršių marių. Žemės ūkio ministerija kviečia žvejus aktyviai vertinti savo galimybes ir teikti projekto įgyvendinimo planus.

Daugiau informacijos galite rasti https://paramazuvininkystei.lt.