Tuo metu per ketvirtį – palyginti su pirmuoju 2026 metų ketvirčiu – ekonomika, anot jų, augo apie 1-2 procentus.
Ekspertų vertinimu, pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išlieka itin stiprus namų ūkių vartojimas, teigiamai prisidėjo aktyvus statybų sektorius.
Visgi ateityje rizikų matoma dėl augančios infliacijos, paaštrėjusio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Nerimą kelia ir informacijos ir ryšių sektorius, kurio produkcijos apimtys susitraukė.
Kaip prognozavo penki ekonomistai, metinis šalies BVP balandį–birželį augo 3–3,8 proc., tuo metu ketvirčio prognozės svyravo apie 1-1,8 procento.
Ekonomiką labiausiai augino vartojimas
Kaip ir metų pradžioje, ekonomikos ekspertai sako, kad antrąjį ketvirtį ekonomiką labiausiai skatino išaugęs gyventojų vartojimas, kurį lėmė atsiimti pinigai iš pensijų fondų, atsigavęs statybų sektorius, teigiami vartotojų lūkesčiai.
„Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išlieka itin stiprus namų ūkių vartojimas. Jį skatina spartus gyventojų pajamų didėjimas, pozityvūs vartotojų lūkesčiai bei į šalies ekonomiką įsiliejantys antrosios pensijų pakopos pinigai“, – BNS komentavo „Luminor“ banko ekonomistas, prognozavęs 3,8 proc. metinį ir 1,7 proc. ketvirčio BVP augimą.
Anot jo, vietos vartojimo nesustabdė ir dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjusios degalų kainos – jų pardavimo apimtys susitraukė tik nežymiai.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad Lietuvos BVP per metus augo 4,1 proc., o per ketvirtį – 2 procentais. Jis sutinka, kad didžiausios teigiamos įtakos BVP raidai turėjo statybos sektorius ir mažmeninės prekybos augimas, kurį labiausiai lėmė atsiimtos pensijų lėšos.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad banko skaičiavimais antrąjį ketvirtį vartojimui buvo išleista šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų, tačiau jis pabrėžia, kad vartojimo šuolis yra laikinas ir ilgai nesitęs.
„Didžioji dalis pinigų išleista ilgalaikio vartojimo prekėms – elektronikai, buitinei technikai, namų apyvokos prekėms bei statybinėms medžiagoms. Tačiau šiuos pinigus gyventojai leido ir paslaugoms – „Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį išlaidos viešbučiuose buvo beveik 50 proc. didesnės nei prieš metus“, – BNS sakė ekonomistas, prognozavęs 3,2 proc. metinį ir 1 proc. ketvirčio BVP augimą.
Vis tik pasak jo, Lietuvos ekonomika šiuo metu nestovi tik ant vartojimo kojos – antrąjį ketvirtį sparčiau augo ir pramonės, ir eksporto apimtys, tikėtina, kad sparčiau augo ir įmonių investicijos.
Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, prognozavusi 3,4 proc. metinį ir 1 proc. ketvirčio BVP augimą, sako, kad ekonomikos augimo spartą palaiko ir aktyvi būsto rinka, po šaltos ir vangios metų pradžios atsigavęs statybų sektoriaus pulsas.
„Pastaraisiais mėnesiais dviženkliais tempais auga visų sričių – ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų, ir inžinerinių statinių statybos darbų apimtys“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.
SEB ekonomistas pažymėjo, kad statybos darbų apimtis dėl augusių investicijų į gynybos ir transporto infrastruktūrą bei būstą vien balandį ir gegužę augo daugiau negu 20 proc. metiniu tempu. Vien šis sektorius prie metinio BVP pokyčio, pasak jo, turėjo pridėti bent 0,8 proc. punkto.
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad antrąjį ketvirtį teigiamai nustebino Lietuvos pramonės atsparumas krizei Irane.
„Pramonės augimui įtakos turi avansinės gamybos šuolis euro zonoje (...), taip pat ir gynybos finansavimo aspektas“, – BNS sakė A. Izgorodinas. Jis prognozuoja, kad Lietuvos BVP per metus augo 3,1 procento.
T. Povilausko teigimu, šiek tiek labiau negu pirmą ketvirtį prie BVP pokyčio turėjo prisidėti ir apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės. Tuo metu panašų kaip ir ankstesnį ketvirtį augimą turėjo išlaikyti IT ir telekomunikacijų, finansų bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriai.
Pasak jo, transporto sektoriaus, išskyrus oro transporto bendroves, bendros pridėtinės vertės rezultatai taip pat neturėjo reikšmingiau susilpnėti, palyginti su pirmu ketvirčiu.
Rizika – dėl augančios infliacijos, pramonės perspektyvų
Nepaisant aktyvaus ekonomikos augimo antrąjį ketvirtį, ekonomistai perspėja matantys ir rizikų – neapibrėžtumas dėl besitęsiančios Hormuzo sąsiaurio blokados ir sąnaudų šoko, išbandymai kai kuriems eksportuojantiems sektoriams, kylanti infliacija.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, nerimą kelia apdirbamosios pramonės perspektyvos dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
„Lietuviškos produkcijos užsakovams siekiant užbėgti šiai žaliavų ir tarpinio vartojimo produkcijos infliacijos bangai už akių, pavasarį stebėtas užsakymų ir pramonės produkcijos apimčių šuolis. Jį lydėjo geri transporto ir sandėliavimo paslaugų rezultatai ketvirčio pradžioje. Visgi gegužę jau pramonės pulsas buvo silpnesnis. Šiuo metu gamintojai yra atsidūrę tarp dviejų girnapusių: vangesnės eksporto rinkų paklausos ir išaugusių sąnaudų“, – teigė ji.
Be to, pasak ekonomistės, nerimą kelia ir informacijos ir ryšių sektorius, kuris pastaraisiais metais buvo vienas kertinių Lietuvos ekonomikos lokomotyvų. Pasak jos, šiemet šio sektoriaus produkcijos apimčių pokyčiai buvo neigiami, tai lėmė beveik trečdaliu kuklesni informacinių paslaugų veiklos rezultatai.
A. Izgorodinas atkreipė dėmesį į pakilusias naftos ir gamtinių dujų kainas ir žemesnį nei ankstesniais metais dujų saugyklų užpildymo lygį Europoje.
„Jei dujų saugyklos bus ir toliau pildomos tokiu tempu, ES bus sunku pasiekti 90 proc. dujų saugyklų užpildymo tikslą, kas vasaros gale – rudenį gali suteikti papildomą impulsą europietiškoms dujų kainoms“, – teigė jis.
Pasak Ž. Maurico, kylanti infliacija ilgainiui gali sumenkinti vartotojų pasitikėjimą bei šalies tarptautinį konkurencingumą.
„Tiesa, neigiamas infliacijos poveikis realiai pasireikš tik vėlesniu laikotarpiu – maždaug 2028 metais, kai pradės vėsti vidaus vartojimo karštinė“, – teigė jis.
T. Povilausko vertinimu, ateinančiais ketvirčiais Lietuvos BVP augimas bus kuklesnis.
„Šoktelėjusios energetikos produktų kainos, padidėjusios palūkanų normos ir sutrikusios tam tikros tiekimo grandinės didesnės įtakos BVP raidai praėjusį ketvirtį dar neturėjo padaryti, tačiau ateinančių ketvirčių Lietuvos BVP pokyčiai jau bus gerokai kuklesni“, – teigė jis.
Valstybės duomenų agentūra Lietuvos BVP antrojo ketvirčio pirmąjį įvertį skelbs ketvirtadienį.
