Lietuvos verslas

Vilniaus valdžia dar gegužę žinojo apie buvusios Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ prastėjančią finansinę padėtį, matė riziką, jog teritorijoje vasarą kaupsis šiukšlės, trečiadienį remdamasis turimais dokumentais skelbia LRT Tyrimų skyrius. Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė tikėjosi, kad „Energesman“ pernai balandį sudegusią gamyklą atstatys savo lėšomis, ką įsipareigojo padaryti už maždaug 10 mln. eurų.

Numatytu laiku nepastačius Tarandės tunelio šalia Vilniaus, magistralėje Vilnius–Panevėžys, valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ galutinai nepavyko prisiteisti 0,82 mln. eurų iš šalia jo veikiančių dviejų „MG grupės“ valdomos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ įmonių, pradžioje turėjusių iš dalies finansuoti projektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 7 dieną atsisakė priimti „Via Lietuvos“ skundą dėl jai nepalankaus Apeliacinio teismo sprendimo.

Nuo praėjusių metų šalnų ir liūčių nukentėjusiems ūkininkams Finansų ministerija siūlo iš valstybės rezervo skirti dar 860 tūkst. eurų kompensacijų. Dėl to trečiadienį spręs Vyriausybė. Anot ministerijos, siūloma patirtą žalą, dėl kurios pernai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, kompensuoti tokia pat dalimi, kaip ir anksčiau – 22 proc. žalos dydžio.

Vyriausybė nepritaria Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms įstatymo pataisoms, siūlančioms 3 kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą. Trečiadienį priimtame nutarime pažymima, kad, remiantis tarptautinių organizacijų skelbiamų tyrimų duomenimis, elektroninių mokėjimų skatinimas yra viena iš priemonių, galinčių pagerinti šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio vengimo kontrolės veiksmingumą.

Lietuvos–Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ savaitei bus atjungta dėl planinių kasmetinių keitiklio stoties Klaipėdoje techninės priežiūros darbų, antradienį pranešė „Litgrid“. „NordBalt“ nebus prieinama elektros prekybai nuo rugsėjo 9 dienos 8 valandos iki rugsėjo 15 dienos 19 valandos. „Elektros importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį yra vienas iš pagrindinių veiksnių, mažinančių elektros energijos kainas Lietuvos vartotojams.

Lietuvai ir Latvijai siekiant neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per jų uostus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei jų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Mes nematome Lietuvos uoste jokių pasikeitimų dėl krovos (rusiškų grūdų krovos augimo šiemet, palyginti su pernai – BNS), suprantame, kad dabar tas sezonas, pats krovos metas artėja.

Kilus pasipiktinimui dėl šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą tranzitu vežamų rusiškų grūdų, susisiekimo ministras Juras Taminskas ragina šalies bendroves neužsiimti šių žemės ūkio kultūrų krovimu. „Jeigu krovos kompanijos nekrautų rusiškų grūdų, tai jie ir nepatektų į Klaipėdos uostą – ne Klaipėdos uostas krauna ir ne Klaipėdos uostas plukdo, ne „Lietuvos geležinkeliai“ išplukdo tuos grūdus, užsakovas yra krovos kompanijos“, – žurnalistams Klaipėdoje antradienį sakė J. Taminskas.

Lietuviai, dar visai neseniai buvę vieni didžiausių pigių kiniškų prekių gerbėjais Europoje, dabar iš Kinijos siunčiasi gerokai mažiau. Nuo liepos 1-osios įsigaliojęs 3 eurų muitas kiekvienai siuntoje esančiai prekių rūšiai smarkiai kirto per „Temu“, „AliExpress“ ir kitų platformų siuntų srautus. Kai kur jų sumažėjo net kelis kartus. Visgi dalis lietuvių tikina, kad geriau jau sumokėti 3 eurų muitą nei už tą pačią prekę Lietuvoje sumokėti kelis kartus brangiau.

Siekiant neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per Baltijos šalis, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad tai yra bendra Baltijos šalių problema, todėl su Latvija jau tariamasi dėl bendros atsakomosios reakcijos. Pasak premjero, tokie kroviniai nebus „laisva ranka“ praleidžiami per Klaipėdos uostą. „Tema yra, sakyčiau, ne vien Lietuvos kaip valstybės, šiuo atveju kalbame apie tris valstybes – Latviją, Estiją ir Lietuvą.

Susisiekimo ministerijai siūlant neorganizuoti papildomų tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Briuselio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027 metų pirmąjį pusmetį, ministras Juras Taminskas teigia, kad jeigu bus poreikis, oro bendrovė „Brussels Airlines“ skirs didesnius lėktuvus ir šiuo maršrutu skraidins dažniau.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos savivaldybės išdavė 8,9 tūkst. statybos leidimų, arba 16,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (7,6 tūkst.), rodo informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys.  Vien rugpjūtį suteikta 1,07 tūkst. statybos leidimų – beveik tiek pat, kiek prieš metus, tačiau 20,6 proc. mažiau nei liepą.

Antradienio rytą Lietuvos degalinėse augo visų degalų kainos. Labiausiai brango benzinas – jo kaina šoktelėjo daugiau nei 4 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, benzino kainos antradienio rytą svyravo nuo 1,76 euro iki 2,03 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,95 euro ir buvo 4,27 proc. didesnė nei pirmadienį (1,87 euro). Mažiausia benzino kaina antradienio rytą buvo „Eniris“ tinklo degalinėje Vilniaus rajone, kur litras degalų atsiėjo 1,76 euro.

Siekiant stiprinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą, vieną kartą per metus siūloma mokėti jiems metinę skatinamąją premiją, vadinamąjį 13-ąjį atlyginimą.  Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas kartu su kitais parlamentarais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad paskelbtas konkursas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Panevėžio AVMI) viršininko pareigoms užimti. Dokumentus pretendentai gali pateikti iki rugsėjo 22 d. „Kviečiu pasinaudoti galimybe tapti Panevėžio AVMI vadovu ir savo lyderyste prisidėti prie Lietuvos mokesčių administravimo sistemos raidos.

Lietuvoje santuokų sudaroma vis mažiau, tačiau būsto poreikis dėl to neslopsta – jį kartu įsigyja ir daug nesusituokusių porų. Tokiais atvejais dažniausiai imama bendra būsto paskola, tačiau santykiams nutrūkus, gali prasidėti sudėtingi ginčai: kam ir kokia būsto dalis priklauso, ką daryti, jei vienas partneris į jį investavo daugiau, ir kas toliau mokės paskolą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Oficialus nedarbas rugpjūtį, kaip ir liepą, Lietuvoje siekė 8 proc., tačiau per metus jis sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Rugsėjo 1 dieną šalyje darbo ieškojo 145,6 tūkst. bedarbių –14,7 tūkst. (0,75 proc.) mažiau, skelbia Užimtumo tarnyba.   Anot tarnybos, toks sumažėjimas rugsėjo pradžioje – įprastas kasmet, jis susijęs su sezoniškumu, kai baigiasi dalis terminuotų darbų ir keičiasi užimtumas prasidėjus mokslo metams: panašus mažėjimas fiksuotas pernai (apie 15 tūkst.

„OP Corporate Bank“ padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams nuo birželį numatytų 2,6 proc. iki 3,2 proc. Infliacija, banko teigimu, sieks 5 proc. ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5 proc.). Tuo metu kitų – 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Kitąmet infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., nors birželį prognozuota 2,5 proc.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) su Austrijos amunicijos tiekėja „Hirtenberger Defence Europe“ susitarė dėl pramoninio bendradarbiavimo – Lietuvos gynybos pramonei bus perduodamos specializuotos amunicijos patikros, kokybės užtikrinimo bei defektų analizės žinios. Technologijų perdavimo programa apima amunicijos patikrą, neardomuosius bandymus, techninės būklės vertinimą, defektų analizę, kokybės ir atitikties vertinimą, saugos užtikrinimą bei gyvavimo ciklo valdymą, pranešė ministerija.

Siekiant užkirsti kelią rusiškų grūdų tranzitui per Baltijos šalis ir Latvijos vyriausybei planuojant įvesti 300 proc. importo muitą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, Lietuvos žemės ūkio ministras sako, kad toks tarifas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams. Kęstutis Mažeika spėja, kad tai yra Latvijos viešųjų ryšių akcija arba nežinojimas.  „Reikia atskirti momentą, kad tai, ką Latvija siūlo – 300 proc.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė teigia, kad Kapčiamiesčio seniūnijos teritorijoje pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovės atsisako apdrausti ten esantį gyventojų turtą, o tai jiems norisi sieti su šalia steigiamu poligonu. Draudikų atstovai tuo metu tikina, kad tai, ar turtas bus apdraustas ar ne, lemia individualūs vertinimai, kurie nėra siejami su aplinkine teritorija. „Draudimo kontekste, savivaldybę pasiekė keli pavieniai atvejai apie tai, kad atsisakoma turtą drausti.

Estijos investicijų bendrovė „Infortar“ perka Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“ – įgyvendinus sandorį „Infortar“ taps didžiausia pieno gamintoja Baltijos šalyse, skelbia įmonė.  Antrinė „Infortar“ įmonė įsigis 100 proc. „Litagros“ akcijų iš bendrovės įkūrėjo Gintaro Kateivos, Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ ir Adomo Grigaičio, antradienį pranešė įmonės. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus ir įvykdžius kitas numatytas sąlygas. Sandorio vertė neskelbiama.

Prieš kiek daugiau nei dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 1 tūkst. vartotojų, sako įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė. „1 tūkst. vartotojų (neturi elektros – BNS), absoliuti dauguma – Utenos regione“, – BNS sakė Rasa Juodkienė. Ji pabrėžė, kad elektros tiekimas po audros jau atstatytas 99,8 proc. klientų. „99,8 proc. atstatytas tiekimas. Liko patys sudėtingiausi žingsniai, nes visur išverstos atramos.

„Omniva“, „DPD“ ir „Venipak“ paštomatų paslaugos nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, todėl tokie asmenys yra diskriminuojami, konstatavo tyrimus atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tarnyba nustatė, kad dalis paštomatų skyrelių yra įrengti per aukštai ir žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu, jų negali pasiekti. Be to, klientai taip pat negali pasirinkti jiems tinkamo skyrelio. Anot institucijos, kliūčių kyla ir tuomet, kai paštomatas būna užpildytas.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelį šalies parduotuvėse rugpjūčio mėnesį buvo 1,5 proc. pigesnis nei liepą, skelbia Pricer.lt. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis dabar yra 15,87 euro, arba 29,2 proc. brangesnis. Pricer.lt. duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje rugpjūtį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“ – jo krepšelio kaina sumažėjo 1,44 euro.

Klaipėdos apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčą dėl Šiaulių kalėjimo statybos konkurse bendrovei skirtų balų. Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 4 dieną nutarė, kad šalims pateikus priešingas specialistų išvadas dėl įmonės pasiūlyto virtualaus kaupiklio sprendinio turėjo būti skiriama nepriklausoma ekspertizė.

Verslininko Arvydo Paukščio kontroliuojamos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika IoT Group“ daiktų interneto produktų projektuotoja „Teltonika Networks“, pirmąjį šių metų pusmetį uždirbusi 29,6 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 28 mln. eurų dividendų. Bendrovės pajamos sausio–birželio mėnesiais augo 34 proc. iki 105,8 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 79 mln. eurų), grynasis pelnas – 1,5 karto iki 29,6 mln. eurų (19,7 mln. eurų), rodo Registrų centrui (RC) pateikta ataskaita.

Finansų ministerija siūlo skirti virš 860 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų ūkiams, kurie nukentėjo nuo pernai šalies savivaldybėse fiksuotų šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio. Šį nutarimą svarstys Vyriausybė. Pagal nutarimo projektą, ūkio subjektams būtų kompensuojama 22 proc. dėl stichinių meteorologinių reiškinių patirtos žalos. Teigiama, jog tokia pati kompensacijos dalis buvo taikyta ir ankstesniais atvejais. Dėl šalnų numatyta skirti 24,2 tūkst.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

ESO jau pradeda mokėti kompensacijas gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl dingusios elektros. Kompensacijas šiandien jau gavo 100 gyventojų, su neginčijamais įrodymais pateikę prašymus. Kas kompensacijos dar negavo, teks laukti dar mažiausiai savaitę, kai bus išmokama kita dalis kompensacijų. Neturinčių elektros šalyje dar apie 1 tūkst. žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dar 2025 m. pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame preliminariame plane gyventojams buvo numatyta parama elektros energijos kaupikliams, o šių metų liepą Energetikos ministerija skelbė, kad vien šiai priemonei preliminariai numatyta beveik 10 mln. eurų. Kvietimų buvo laukiama antroje metų pusėje, o preliminariame kalendoriuje parama kaupikliams buvo pažymėta ir rugsėjo mėnesį.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išmokėjo pirmąsias kompensacijas gyventojams už patirtus tiesioginius audros nuostolius. Kompensacijos pirmadienį pervestos pirmam šimtui klientų, vidutinė išmoka siekė 56 Eur. Gyventojai aktyviai teikia prašymus – gauta jau daugiau kaip 5 tūkst., daugiausia prašoma atlyginti išlaidas generatoriams. „Absoliuti dauguma prašymų pateikiami per ESO savitarną, sistema veikia sklandžiai.

Kauno savivaldybė mero Visvaldo Matijošaičio sūnui ir tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui išdavė keturis sutikimus statyti statinius neišlaikant nustatytų atstumų ir tokio sprendimo aiškiai nemotyvavo, teigia korupcijos rizikos analizę savivaldybėje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sutikimai buvo išduoti artimam Kauno miesto savivaldybės mero giminaičiui, savivaldybės tarybos nariui Š. M.“, – rašoma tarnybos atliktoje analizėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad gyventojų indėlių įveiklinimas per nacionalinį plėtros banką ILTE iš dalies leistų įgyvendinti ilgus metus keliamą valstybinio komercinio banko idėją. „Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo, aš manau, kad mes per indėlių įveiklinimą artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai turėtų būti numatyta apie 4,9 mlrd. eurų, o tai sudarytų maždaug 5,25 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu šiais metais 4,8 mlrd. eurų virstų bent 4,9 mlrd. eurų 2027 metais, tai, paskaičiavus nuo prognozuojamo bendrojo vidaus produkto, būtų kažkur 5,25 proc. Sakydamas „ženkliai“, aš turiu omenyje, kad nebus 5,01 proc. ar 5,02 proc.

Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje baigta statyti 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamykla – šiuo metu vyksta įrenginių ir sistemų bandymai, pranešė sostinės centralizuotos šilumos tiekėja „Miesto gijos“.  Skelbiama, kad Viršuliškių viešojo transporto parke įrengiamas pirmasis sostinėje viešai prieinamas vandenilio pildymo punktas.

Jungtinės Karalystės ir Europos kalkių ir mineralų gavybos grupė „SigmaRoc“ už 118 mln. eurų perka Lietuvos dolomitinės skaldos bendrovę „Dolomitas“. Sandoriu „SigmaRoc“ tęsią planą plėsti mineralų verslo portfelį bei didinti dalį Baltijos šalių rinkoje, pirmadienį pranešė „SigmaRoc“. „SigmaRoc“ jau veikia karjerų ir jų produkcijos platinimo sektoriuje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o tam bus naudinga „Dolomito“ suteikiama didesnė veiklos apimtis ir papildomas produktų asortimentas“, – pran...

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Vilniuje, Liepkalnyje išnuomojo žemės sklypą aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ vystomo parko „Teltonika High-Tech Hill“ plėtrai.  Beveik 0,4 ha ploto sklype Beržuonos gatvėje bus plėtojamas parko antrasis etapas, pranešė NŽT.  „Šiuo etapu numatoma plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą: statyti biurų kompleksą ir mokslinių laboratorijų centrą „House of R&D“, – nurodė tarnyba.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), pašalinus sezono įtaką, antrąjį 2026 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, augo 1,7 proc. Tai buvo vienas sparčiausių ekonomikos augimo tempų Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį skelbia Eurostatas. Sparčiau už Lietuvą ekonomika augo tik Airijoje – 10,2 proc. ir Slovėnijoje – 1,8 proc. Tuo metu vienintelėje Austrijoje BVP per ketvirtį smuko – 0,1 proc. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos ekonomika augo 3,8 proc.

Lietuvių įkurta kibernetinio saugumo grupė „Surfshark“ už neskelbiamą sumą įsigijo JAV technologijų bendrovę „Optery“. Įsigijimas sustiprins grupės pozicijas asmens duomenų apsaugos srityje, pirmadienį pranešė „Surfshark“. Pagal sandorio sąlygas „Optery“ ir toliau veiks kaip savarankiška įmonė. Visi grupės prekės ženklai išlaikys atskiras komandas, klientų bazes bei technologinę architektūrą, tačiau kartu kurs inovacijas, rašoma pranešime.

Lietuvai norint užkirsti kelią galimam okupuotose Ukrainos teritorijose pagrobtų grūdų tranzitui per šalį, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, jog tai svarbu daryti visoms Baltijos šalims. Todėl Vilnius siūlys kaimynėms taip pat tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę. Latvija teigia jau pradėjusi grūdų patikrą.  „Į procesą labai stipriai įsijungė Latvijos vyriausybė.

Išaugus vėjo elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc., pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nukrito 12 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 60 eurų už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ženkliai išaugusi vėjo elektrinių gamyba regione.

Milžiniškas čiulptukas prie Vilniaus oro uosto, nėštumo testas Paupyje ir kūdikio buteliuku virtusi kolona Kudirkos aikštėje – pastarosiomis savaitėmis vilniečius intrigavusi kampanija „Vilnius laukiasi“ šiandien atskleidžia savo prasmę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paaiškėjo, kad sostinė „laukiasi“ naujo rajono – juo taps „Launagiai“, nauja miesto dalis pietų Vilniuje.

Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, pirmadienį į posėdį atvesdintas V. Antonovas aiškina, kad banko lėšas leido siekdamas didinti jo kapitalą ir rezervus.

Vilniaus savivaldybės miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ per maždaug mėnesį atnaujins sostinėje esantį Trijų Kryžių paminklą. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, bus nuvalytas paminklo paviršius, atlikti atnaujinimo ir dažymo darbai. Planuojama darbus atlikti per mėnesį, tačiau tikslią trukmę lems oro sąlygos ir darbų eiga. Darbų metu teritorija nebus uždaryta, o patekimas į kalną ir panoraminę aikštelę nebus ribojamas.

„Luminor“ bankas gyvenamojo kvartalo „Piliamiestis“ plėtrai Kaune suteikė 13,6 mln. eurų. Projektą vysto bendrovė „YIT Lietuva“ su „EfTEN Capital“ valdomu fondu „Usaldusfond EfTEN Special Opportunities Fund“. Finansavimas skirtas dviejų daugiabučių – „Spindulio“ ir „Rytmečio“ – statyboms Brastos gatvėje.   „Kiekvienas naujas etapas papildo jau sukurtą kvartalo aplinką ir prisideda prie ilgalaikės „Piliamiesčio“ vizijos įgyvendinimo.

Panevėžyje duris atvėrė dronų valdymo mokymų centras „Airtech“, kuriame jaunimas galės išmokti valdyti, konstruoti ir programuoti bepiločius orlaivius, pranešė vietos savivaldybė. „Čia įgyti praktiniai gebėjimai gali tapti pirmuoju žingsniu į aviacijos, inžinerijos ar technologijų studijas ir profesiją. Svarbu, kad tokias galimybes jauni žmonės rastų čia, savo mieste“, – pranešime cituojamas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę vėl padidins bazines palūkanų normas, nes atsinaujinę karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose didina energijos kainas ir kelia pavojų, kad infliacija dar labiau išaugs. Pastarosiomis dienomis fiksuojami vieni smarkiausių per pastarąsias savaites susirėmimų JAV ir Irano kare, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumažėjo viltys, kad energijos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.

Kol vienos įmonės viešuosius pirkimus vertina kaip pernelyg sudėtingą ar joms neaktualią sritį, jų konkurentai jau gali gauti kvietimus pateikti pasiūlymus, atrasti naujų užsakovų ir užsitikrinti papildomų pajamų. Viešasis sektorius nuolat perka pačias įvairiausias prekes, paslaugas ir darbus, todėl galimybių čia gali rasti kone kiekvienoje srityje veikiantis verslas.

Investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ fondas atsisakė planuoto bendruomeniško gyvenimo (angl. „co-living“) projekto Rygoje ir pardavė jam įsigytą nekilnojamąjį turtą, skelbia „Verslo žinios“. Fondas  „Eika Asset Management“ Latvijos nekilnojamojo turto bendrovei „Adoro Properties“ pardavė 3,7 hektarų sklypą su keturiais, iš viso 9 tūkst. kv. metrų ploto pastatais, kuriuose anksčiau veikė Latvijos universitetas. Sandorio vertė neatskleidžiama.