„Į procesą labai stipriai įsijungė Latvijos vyriausybė. Nesinorėtų tikėti, kad tai susiję ne tik su rinkiminiu laikotarpiu, norėtųsi tikėti, kad bus visada ta tvarka. Mes mėnesio gale turėsime susitikimą ES Ministrų taryboje, kur planuojame su latviais ir estais aptarti šį klausimą, pasiūlysime jiems taikyti metodiką, kurią ir mes taikome“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė K. Mažeika.
„Svarbu, kad tarp kaimynų būtų pasitikėjimas ir grūdai nebūtų tiesiog praleidinėjami į Lietuvą. Yra būdų juos (grūdus – BNS) identifikuoti, mes situaciją atidžiai stebime“, – pridūrė jis.
Praėjusių savaitę K. Mažeika BNS yra teigęs, jog Rusija per Latviją gali bandyti įvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų, dalis jų jau yra Latvijoje, o dalį esą gali būti bandoma gabenti ir per Lietuvos uostus deklaruojant juos kaip latviškus ar europietiškus.
„Agresorius bando ieškoti kelių į pasaulį“
Kaip rašė BNS, ministras pirmadienį oficialiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prašydamas nedelsiant pradėti visų iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų – ne tik pašarinių, bet ir maistinių – kilmės tyrimus.
„Dabar pasiūlėme (...) tikrinti ir maistinius grūdus, kad būtų įvertinta kilmė ir nekiltų abejonių. Tai pirmiausia yra politiškai svarbi žinia. Žinant situaciją Latvijoje, kur premjero pozicija taip pat pasikeitė į griežtą – tikrinti ir pašarinius, ir maistinius grūdus – mes, Baltijos šalys, šioje vietoje kooperuojamės“, – teigė K. Mažeika.
Pasak ministro, „agresorius bando ieškoti kelių į pasaulį“, o Baltijos jūros uostai tam yra „pakankamai saugi“ alternatyva: „Mes neturime jiems sudaryti tokios galimybės“.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas praėjusį ketvirtadienį taip pat nurodė atlikti tranzitu per šalies uostus gabenamų grūdų kilmės patikrinimą. Pasak jo, Rusija Ukrainoje pavogtus grūdus sumaišo su rusiškais ir gabena juos per kitų šalių uostus, o šiuo metu spaudimas dėl tranzitinių grūdų krovinių jaučiamas visuose Baltijos šalių uostuose.
K. Mažeikos teigimu, vienas galimų agresoriaus tikslų – sutrikdyti Lietuvos eksportą ir didinti žemdirbių nepasitenkinimą.
„Esminis dalykas, darantis poveikį mūsų žemės ūkio produkcijai, yra tai, kad tie grūdai yra pigesni. Uostas už jų perkrovimą gauna didesnę maržą, todėl juos krauna prioriteto tvarka. Mūsų ūkininkų produkcija stovi sandėliuose, jos negalima išvežti. Žinant, kokie drėgni šie metai, grūdus išlaikyti sunku, vietų trūksta, jie laikomi net aikštelėse ant žemės apdengti“, – aiškino jis.
Kaip rašė BNS, VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijoje tikrins jų kilmę – pasak tarnybos atstovės Aistės Prielgauskaitės, įtariama, kad jog jų kilmės šalis gali būti Ukraina, o ne Rusija, kaip deklaruojama dokumentuose – tai yra jie gali būti pavogti ir per Kaliningradą atgabenti iš Ukrainos.
Žiniasklaida skelbė, kad Rusijos grūdų eksportuotojai dėl Ukrainos atakų prieš laivus ir uostų infrastruktūrą pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų į Baltijos jūrą.
Per praėjusį sezoną – nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio – Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto. Per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo išgabenta tik 1 mln. tonų.
