Lietuvos verslas

Turbūt kiekvienas bent kartą yra atlikęs gamtinius reikalus kopose ar pačioje jūroje, nes nenorėjo mokėti už tualetą ar jo tiesiog nebuvo šalia. Tačiau ar tą daryti – legalu? Pvz., Ispanijoje už šlapinimąsi į jūrą yra numatytos net atskiros baudos, siekiančios 750 eurų. Ten taip pat negalima šlapintis ir sausumoje, maudyti savo šunis, paplūdimiuose rūkyti ar šiukšlinti.

Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  prekybos susitarimu pavyko užfiksuoti kelis svarbius Lietuvai aspektus – didesnį energetinių išteklių iš JAV importą ir bendradarbiavimą ekonominio saugumo klausimais, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Prekybos tinkle „Rimi“ darbuotojai tampa savotiškais ambasadoriais – jie ne tik realizuoja savo profesines svajones, bet ir kviečia prisijungti draugus. Taip veikia kampanija „Atvesk draugą“. Prekybos tinklo duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo, pagal draugų rekomendacijas, į įmonę atėjo net 306 darbuotojai. Rekomendacijos iš draugų – patikimos Ieškodami darbo, ne tik renkame informaciją apie įmonę, jos vertybes, bet dažnai dar ir pasiklausiame ten jau dirbančių ar dirbusių pažįstamų rekomendacijų.

Nuo pernai dronus ir kitas sistemas gaminančios įmonės akcijų turintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako nepainiojantis viešųjų ir privačių interesų, bendrovės veikloje nedalyvaujantis nuo darbo Seime pradžios ir niekada neaptarinėjęs įsigijimų su krašto apsaugos sistemos pareigūnais. „Esu investavęs, taip, esu investavęs į vieną dronų įmonę“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Jeglinskas.

Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad 18 Europos Sąjungos (ES) šalių narių prašo mažiausiai 127 mlrd. eurų gynybos fondo paskolų, Lietuva iš šio paketo prašo 5–8,76 mlrd. eurų, BNS trečiadienį informavo Finansų ministerija.  „Lietuva savo paraiškoje, kurią parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM), nurodė preliminarias – minimalią 5 mlrd. eurų ir maksimalią 8,76 mlrd. eurų paskolos sumas.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas palieka įmonę. Pareigas jis ėjo nuo 2021 metų. Laikinai šias pareigas perima Vilniaus šilumos tinklų pokyčių vadovas Jonas Sadauskas, pranešė Vilniaus savivaldybė. Anksčiau J. Sadauskas taip pat užėmė vadovaujančias pareigas „Orbio world“ ir Lietuvos pašte.

Nepriklausoma iniciatyva CDP technologijų bendrovę „Telia“ pripažino tvaraus darbo su tiekėjais lydere ir skyrė aukščiausią „A“ lygio įvertinimą. „Telia“ patenka tarp ekologiškiausių pasaulio įmonių, kurios kartu su partneriais stengiasi mažinti klimato kaitą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė, teigia, kad šis procesas yra ypač svarbus, nes tiekėjai ir partneriai sudaro didžiąją dalį visų bendrovės teršalų.

Vyriausybė pritarė Konkurencijos įstatymo pataisų siekiui įtvirtinti aiškią ir nedviprasmišką baudų už konkurencijos pažeidimus nustatymo tvarką, tačiau projektą siūlo tobulinti. Tokia Vyriausybės išvada, kurią parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bus teikiama Seimui. Anot ministerijos, įtvirtinus siūlomą taisyklę, kad bazinis baudos dydis negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos, taptų neįmanoma 10 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai reikalaujant pamatyti Energetikos ministerijos sudarytą taikos sutartį su „Veolia“, ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog to padaryti neleidžia dar tebevykstantys susiję teisiniai procesai. „Šiuo metu dar tikrai ne“, – atsakydamas, ar konservatoriams parodys pasirašytą taikos susitarimą, sakė Ž. Vaičiūnas. „Ateityje neatmetu tokios galimybės.

Vyriausybė nesutinka, kad statybos inžinierių reikalai ir reguliavimas turėtų būti perduotas profesinei savivaldai, kaip siūlo grupė Seimo narių. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tokiai Aplinkos ministerijos pozicijai.  Anot ministerijos, dabartinio reguliavimo dėl inžinierių kvalifikacijų suteikimo, atestavimo, teisės pripažinimo ir susijusios priežiūros pakanka, todėl nėra pagrindo jo keisti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui padidinti nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą 150 mln. eurų. Kaip teigiama nutarimo projekte, valstybės įnašas skirtas iš Finansų ministerijos 2025–2027 metų asignavimų kasmet didinant įstatinį kapitalą po 50 mln. eurų. Anot ministerijos, ILTE šiomis lėšomis užtikrintų finansavimą atsiperkantiems infrastruktūros projektams ir 2026–2030 metais papildomai jiems pritrauktų ne mažiau kaip 850 mln.

Per pastarąjį dešimtmetį į viešojo sektoriaus informacinių technologijų (IT) paslaugų centralizavimą investavus 100 mln. eurų, Valstybės kontrolė teigia, jog būtina įvertinti, ar lėšos naudojamos efektyviai.  Anot Valstybės kontrolės, pagrindinis 2015 metais pradėto projekto tikslas buvo optimizuoti sąnaudas ir taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, bet institucijos iki šiol nevertina, ar projektas leidžia pasiekti finansinį efektyvumą.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė paskolinti iki 40 mln. eurų nacionaliniam plėtros bankui ILTE – ji bus skirta daugiabučių atnaujinimui finansuoti.  Finansų ministerijos siūlymu iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Daugiabučių namų modernizavimo fondą administruojančiai ILTE paskola bus suteikta 10-čiai metų.

JUDU praneša apie laikinus viešojo transporto eismo pokyčius Vilniuje – dėl apsunkintų oro sąlygų nuvirtęs medis užblokavo važiuojamąją kelio dalį. Nurodoma, kad šiuo metu nepravažiuoja 1, 3 ir 7 maršruto troleibusai (autonominiams troleibusams eismas apsunkintas). „Troleibusai iš Stoties vyksta Kauno g. – Savanorių pr. maršrutu“, – informuoja JUDU.

AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad šalyje tęsiantis intensyviam lietui, daugelyje Lietuvos rajonų gali susidaryti pavojingos eismo sąlygos. Bendrovės specialistai šiuo metu aktyviai stebi valstybinės reikšmės kelių tinklą ir yra pasirengę operatyviai reaguoti į liūčių sukeltas pasekmes. Kelininkai teigia, kad pastarosiomis dienomis dažniausiai tenka šalinti vandens sankaupas, lietaus nuoplovas bei tvirtinti nuplautus kelkraščius.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, galėtų pradėti veikti 2026-ųjų antrąjį pusmetį arba 2027 metų pradžioje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė „Lietuvos žirgyno“ vadovo konkursą. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, pretendentų paraiškų bus laukiama iki rugpjūčio 14 dienos. Bendrovė „Lietuvos žirgynas“ yra valstybės valdoma įmonė, pagrindinė jos akcininkė ŽŪM. Įmonė atsakinga už vietinių arklių veislių genetinių išteklių išsaugojimą.

2025 m. antrąjį ketvirtį, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 20,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Institucijos duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 0,2 proc. Agentūra teigia, jog vertinant gamybos metodu, didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.

Nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. atnaujinamos „Regitros“ išduodamų vairuotojo pažymėjimų ir kvalifikacinių kortelių kainos. Perskaičiavimas buvo atliekamas atsižvelgiant į išaugusias specialių blankų, graviravimo ir fotografavimo sąnaudas. Svarbu pastebėti, kad paskutinį kartą bazinės vairuotojo pažymėjimų kainos buvo keistos 2008 m., todėl pokyčiai būtini norint užtikrinti aukštą saugiųjų dokumentų ir paslaugos teikimo kokybę, rašoma pranešime.

Birželį didžiausia darbo užmokesčio mediana buvo 67 darbuotojus turinčioje valstybės valdomoje įmonėje „Ignitis grupė“, kurioje vidutinis atlyginimas siekė 8 331 eurą prieš mokesčius: čia mediana bruto buvo 5 350 eurų – per mėnesį ji paaugo 3,8 proc.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) konsultuojasi dėl minų gamybos Lietuvoje su vietos įmonėmis, maždaug penkios jų yra išreiškusios susidomėjimą šalyje gaminti minas ar jų dalis. Verslininkai BNS teigia, kad iš valdžios reikia aiškumo dėl užsakymų dydžių, nes, norint vystyti šiuos pajėgumus, reikalingos investicijos.

Europos Sąjungai (ES) ir JAV pasiekus susitarimą dėl muitų vienos į Jungtines Valstijas produkciją eksportuojančios Lietuvos įmonės tikisi išsaugoti klientus toje šalyje bei sėkmingai konkuruoti jos rinkoje, tuo metu kitos dar tik vertina muitų poveikį.  Vis dėlto įmonių vadovai BNS sakė neabejojantys, jog dėl padidėjusių importo muitų jų produkcija JAV rinkoje brangs.

Trečiadienį Tėvynės Sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į frakcijos posėdį kviečia susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį, kuriam ketina užduoti klausimus apie Vyriausybės poziciją dėl „Belaruskalij“ arbitražo ir perspektyvą, ar šią bylą galėtų perimti Teisingumo ministerija. „Yra keletas svarbių momentų. Paaiškėjo šviežias „Belaruskalij“ laiškas, kuris atiduotas Vyriausybei. Jame buvo siūloma taikiai atsiimti ieškinį, jei būtų atnaujintas baltarusiškų trąšų tranzitas.

Net jeigu nesuvartojate nė 1-os kWh elektros, nes nėra pastato, į kurį anksčiau ji buvo atvesta, tai nereiškia, kad negalite tapti skolingi Elektros skirstymo operatoriui (ESO). O, kaip byloja liaudies išmintis, skola – ne žaizda, pati neužgis. Teismui pripažinus skolą, antstoliai gali areštuoti pinigus sąskaitose ir visą turtą. Net jeigu tai lems labai liūdnas pasekmes.

Norėdami užsidirbti daugiau arba dirbdami ilgiau nei įprastai, darbuotojai gauna atlygį už viršvalandžius. Tačiau specialistai įspėja – atlyginimas gali sumažėti, net jei ir dirbote ilgiau nei 8 val. Jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas per dieną ar daugiau nei 40 valandų per savaitę, darbdavys privalo jums sumokėti viršvalandžius. Tai numato Darbo kodeksas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) sprendimo nepriimti lankytojus ignoruojančio Klaipėdos zoologijos sodo atžvilgiu pradėjo administracinę teiseną. Kaip teigiama AAD pranešime spaudai, departamento direktoriaus sprendimu Klaipėdos zoologijos sodas negali įleisti lankytojų nuo šių metų liepos 24 d. iki 2026 m. liepos 23 d. arba kol visi nustatyti pažeidimai nebus pašalinti.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) šių metų pirmąjį pusmetį gavo 10,212 mlrd. eurų pajamų – 8,4 proc. (787,5 mln. eurų) daugiau nei prieš metus, arba 51,9 proc. metinio plano.  Vien į valstybės biudžetą gauta 8,096 mlrd. eurų – 7,7 proc. (580,7 mln. eurų) daugiau (52,1 proc. metinio plano), į savivaldybių – 2,128 mlrd. eurų (51 proc.), skelbia Finansų ministerija. Iš mokesčių į valstybės biudžetą per 6 mėnesius gauta 7,432 mlrd.

Didžiausia mokesčių mokėtoja šalyje jau daugiau nei 10 metų išlieka naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pirmajį pusmetį pervedusi 198,7 mln. eurų – 30,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausiai mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Įmonė jame pirmauja nuo 2013 metų.

3,5 proc. siekianti metinė infliacija liepos mėnesį – netragiškas rodiklis, kuris atitinka ankstesnes Finansų ministerijos prognozes, teigia Rimantas Šadžius. „Tai nėra tragiškas rodiklis. Kainų pokytis yra suaktyvėjęs, bet mes šiokį tokį infliacijos pagreitėjimą prognozavome jau anksčiau“, – antradienį žurnalistams sakė R. Šadžius. Anot jo, prie spartėjančios infliacijos svariai prisideda brangstančios paslaugos.

Europos Sąjungai (ES) ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pasiekus prekybos susitarimą dėl 15 proc. muito Europos eksportui, įtaka Lietuvos ekonomikai nebus ženkli, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. „Be abejo, visi sutrikimai tarptautinėje prekyboje turi įtaką ekonomikoms, tačiau Lietuvos atveju, kai mes prognozuojame ženklų BVP augimą šiais ir kitais metais, ta įtaka tikrai nebus nei katastrofiška, nei kiek ženklesnė“, – žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

Europos Sąjungai (ES) ir JAV pasiekus susitarimą, pagal kurį daugeliui Bendrijos prekių bus taikomas 15 proc. importo muitas, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad pavyko išvengti blogiausio scenarijaus, tuo metu Vokietijos ministras Larsas Klingbeilas teigia, jog poveikis Vokietijai bus rimtas. R. Šadžiaus vertinimu, Lietuvos ekonomika yra nedaug priklausoma nuo JAV muitų, nes tiesioginis šalies bendradarbiavimas su JAV nėra didelis.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pareiškė, kad Vilniaus savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netinkamai vykdė nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutartį ir nesilaikė skaidrumo principų.   Tuo metu Vilniaus savivaldybė sako, kad jokių esminių sutarties pažeidimų nenustatyta, sutartis yra galiojanti ir gali būti sėkmingai įgyvendinta, ir tai dar kartą patvirtino VPT.

Penktadienį sostinėje Neries upe pradėjo kursuoti keleivinis laivas „Rytas“. Per dvi dienas įvyko dvylika reisų, jų metu keliavo apie 800 žmonių, skelbia savivaldybės įmonė „Judu“. „Atgimstanti laivyba Neryje sulaukė milžiniško gyventojų susidomėjimo, o istorinio įvykio sėkmę liudija žmonių stovėjimas eilėse ir pilni reisai keleiviai, norinčių pamatyti Vilnių kitaip – iš Neries perspektyvos“, – pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Liepą brangusios paslaugos, ypač susisiekimas Vilniuje, bei mažiau pigusios daržovės užgožė defliacinius procesus ir sezoniškumo įtaką infliacijai, sako, analitikai. BNS kalbinti ekonomistai mano, kad artimiausiais mėnesiais dar gali būti nedidelė infliacija ar net defliacija, tačiau  metinė infliacija suksis apie 4 proc.

Turto banko pajamos šių metų pirmąjį pusmetį augo 18 proc. ir pasiekė 17,9 mln. eurų, kai pernai šuo pačiu laikotarpiu sudarė 15,1 mln. eurų. Įmonės sąnaudos aptariamu laikotarpiu padidėjo ir siekė 17,5 mln. eurų, kai pernai buvo 14,9 mln. eurų, o EBITDA per pirmuosius šešis metų mėnesius, palyginti su pernai, augo beveik dvigubai ir sudarė beveik 6 mln. eurų.  „Pirmąjį pusmetį pratęsėme pastatų automatizacijos plėtrą, kuri preliminariai leistų sutaupyti apie 300 tūkst.

Pluoštinių kanapių produktų gamintoja „Allive Europe“ planuoja įgyvendinti 21,6 mln. eurų vertės investicinį projektą Kauno rajone, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Projekto metu planuojama plėsti gamybos pajėgumus, sukurti 34 naujas darbo vietas ir diegti inovatyvius sprendimus maisto gamybos srityje. Pranešama, kad EIM su įmone „Allive Europe“ pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį.

 Kaune ir Klaipėdoje pradėjo veikti nauji, be mokėjimų kortelių veikiantys „Paysera“ bankomatai, pranešė finansinių technologijų bendrovė. Pirmasis bankomatas Kaune įrengtas prekybos miestelyje „Urmas“, o Klaipėdoje – prekybos centre „BIG Klaipėda“.  Pasak bendrovės, šiuose bankomatuose klientai galės atlikti pinigų išėmimo ir įnešimo operacijas be fizinės kortelės, naudojant tik išmanųjį telefoną su „Paysera“ programėle ir interneto ryšiu.

Antrąjį 2025 metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ užbaigė išlaikydama pirmaujančią poziciją pagal mokamus atlyginimus tarp penkių didžiųjų maisto produktais prekiaujančių prekybos tinklų. Naujausiais „Rekvizitai.lt“ duomenimis, balandžio–birželio mėnesiais vidutinis atlyginimas įmonėje siekė 2371,17 eurų ir buvo didžiausias vidutinis darbo užmokestis sektoriuje. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, „Lidl Lietuva“ remiasi visą kalendorinį mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimo duomenimis.

Net ir stipriai pažeisti arba sugadinti eurų banknotai gali būti keičiami. Lietuvos bankas primena, kad turi būti išlikę daugiau nei pusė vientiso banknoto ploto ir galima nustatyti bent vieną apsaugos elementą. 2025 m. pirmąjį pusmetį gyventojai šia galimybe naudojosi ypač aktyviai – Lietuvos banko ekspertai ištyrė ir pakeitė 9 285 sugadintus banknotus, kurių bendra vertė siekė 362 tūkst. eurų. Tai gerokai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m., kai buvo pakeista banknotų už 203 tūkst.

Liepos mėnesį Europos darbo rinkos barometro reikšmė išliko stabili, o darbo rinkos perspektyvos Lietuvoje pagerėjo, antradienį pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak jos, pagrindinis Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Vokietijos Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis kai kuriose rinkose rodo nedidelius augimo ar mažėjimo ženklus. „Nors kai kuriose šalyse stebimi darbo rinkos svyravimai, ryškių pokyčių kol kas nefiksuojame“, – pranešime teigė IAB prognozių vadovas Enzo Weberis.

Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ 2021 metų pradžioje atšaukus skrydį Vilnius–Berlynas ir vienam keleivių pačiam pasirinkus kelionę 8 kartus ilgesniu maršrutu, bendrovė neprivalo atlyginti jos išlaidų, galutinai paskelbė teismas.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 16 dieną atmetė fizinio asmens skundą – teismas patvirtino Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išvados teisėtumą, pranešė teismas.

Jei premjero Gintauto Palucko giminių valdoma įmonė po skandalo nebūtų atsisakiusi europinės paramos ir vis dėlto būtų įgyvendinusi projektą, lėšos būtų pasiskirsčiusios per tris Paluckų įmones – „Dankorą“, „Garnį“ ir „Emus“, rašo portalas „Verslo žinios“. Anot portalo, šiemet vasarį „Dankoros“ skelbtame viešajame pirkime įsigyti baterijų sistemas su dviem inverteriais, buvo keliamas reikalavimas – „EMUS BMS arba jai lygiavertė“, „EMUS EMS arba jai lygiavertė“. Tai reiškia, kad pirkimą laimėjus...

Tūkstančiai lietuvių kasdien pervedinėja pinigus, jungiasi prie bankų, „eSveikatos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar „Sodros“. Tačiau užtenka vos vieno karto, kad visi jūsų pinigai tiesiog dingtų ir atitektų sukčiams. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaudžiomis patirtimis, kai tiesiog prisijungę prie valstybinių institucijų tinklapių, kurie, kaip po to išaiškėjo, buvo netikri, prarado savo pinigus. Pvz.

Verslininkas Gediminas Žiemelis sako, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) komentaras apie galimus jo aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ įmonės „Skyllence“ veiklos ir sandorių stabdymus, jei paaiškėtų, kad ši kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, primena situaciją Rusijoje ir Baltarusijoje.  „Ministras gali viešai išstoti ir uždarinėti įmonę.

Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 2,7 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – 1,5 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją pabrangino vidutiniškai 0,5 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos – atpigino atitinkamai 0,5 proc. ir 1,4 procento.

Praėjusią savaitę Brent naftos kainos pasaulinėse rinkose sumažėjo 1,8 proc., o Lietuvoje nežymiai pabrango benzinas ir dyzelinas, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skaičiuojama, kad Europai pildant saugyklas, kuriose šiuo metu dujų kiekis artėja prie 70 proc. užpildymo, didmeninės gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 0,4 proc. „Biokuras mūsų šalyje atpigo. Didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 procentais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia Lietuvos įmones, mokslinių tyrimų įstaigas ir kitas organizacijas prisijungti prie preliminarios 3 mlrd. eurų vertės Baltijos dirbtinio intelekto (DI) gamyklos konsorciumo, pirmadienį pranešė ministerija.

 Europos Sąjungos (ES) ir JAV susitarimas, pagal kurį daugeliui prekių iš Bendrijos bus taikomas 15 proc. importo muitas, tiesiogiai Lietuvos ekonomiką paveiks nežymiai, tačiau jį labiau gali pajusti kai kurios į JAV eksportuojančios įmonės, sako BNS kalbinti ekspertai.

Lietuvos bankas (LB), siekdamas didinti savo mokėjimo sistemos „CENTROlink“ patrauklumą, 50 proc. sumažino visus jos operacinius įkainius, skelbiama pranešime spaudai. Centrinis bankas taip pat įvedė papildomą 1 mln. mokėjimų per mėnesį rėžį, kurį pasiekus vienas mokėjimas kainuoja 0,003 Eur. Nauji įkainiai įsigaliojo 2025 m. gegužės 1 dienos.