Socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama, kad vairuotojų protesto akcija „Paskutinės kelnės“ prie Seimo prasidės rugsėjo 10 d. 12 val. Prisijungti kviečiami visi pavežėjai ir juos palaikantys žmonės.
Tačiau akcija nereiškia, kad vairuotojai turi visai dienai nutraukti darbą. Organizatoriai siūlo „streikuoti matomai“.
„Kviečiame dirbti, atkreipiant į save dėmesį įvairiais būdais: lipdukais, prie automobilio pritvirtintomis „paskutinėmis kelnėmis“, o 12 val. simboliškai atvežti tikras „paskutines kelnes“ prie Seimo ir taip išreikšti savo protestą“, – aiškina akcijos organizatorius Vitalis Zimantas.
Vairuotojai: „mums maunamos paskutinės kelnės“
Akcijos organizatoriai skelbia siekiantys atkreipti visuomenės, Seimo ir kitų valstybės institucijų dėmesį į vairuotojų ir kitų savarankiškai dirbančių žmonių padėtį.
„Vienas žmogus gali būti išgirstas, tačiau susivienijusių vairuotojų balsą ignoruoti daug sunkiau“, – skelbia organizatoriai.
Akcijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – organizatoriai savo sunkią situaciją vaizdžiai apibūdina sakydami, kad pavežėjams jau „maunamos paskutinės kelnės“.
Kaip pagrindines problemas jie įvardija augančią mokestinę naštą, platformų taikomus komisinius mokesčius, socialinių garantijų trūkumą ir nepakankamą institucijų dėmesį.
V. Zimantas sako, kad vienas svarbiausių protestuojančių reikalavimų – didesnis atlygis už keliones.
„Kuras kiekvieną dieną brangsta, o mūsų įkainiai mažėja“, – sako jis.
Organizatoriai skaičiuoja, kad po mokesčių vairuotojui gali likti apie 30–40 proc. uždirbtos sumos. Jų pateikiamu pavyzdžiu, per maždaug 8 valandų pamainą gavus 100 eurų pajamų, galiausiai gali likti vos 30–40 eurų.
Protestų gali būti ir daugiau
V. Zimantas pabrėžia, kad rugsėjo 10-osios akcija nėra susijusi su anksčiau kitų vairuotojų rengtais protestais – juos organizavo skirtingi žmonės.
Tačiau, jei nesulauks jokios reakcijos, „Paskutinių kelnių“ organizatoriai akciją planuoja tęsti.
„Žiūrėsim, kokia bus reakcija, ar bus kažkokie pokyčiai, dėmesys mums, veiksmai, ir tuomet žiūrėsim. Nujaučiam, kad reikės ir dar daugiau“, – prideda V. Zimantas.
Protestuos ne visi?
Planuojama akcija sulaukia skirtingų pačių vairuotojų reakcijų. Svarstoma paskelbti „gėdos lentą“, kurioje atsidurtų per protestą dirbantys vairuotojai.
Skirtingų nuomonių netrūksta ir komentaruose.
„Ačiū, kad streikuojat, man daugiau darbo ir pinigų“, – džiaugiasi vairuotojas.
Kitas komentuotojas nusiteikęs dar skeptiškiau. „Susiraskite normalius darbus. Jau seniai pavėžėjimas neapsimoka. Kol jūs streikuosit, užsieniečiai dirbs ir trins rankomis“, – rašo jis.
Pasak akcijos organizatoriaus, dalis vairuotojų protestui pritaria, tačiau viešai prie jo jungtis nenori.
V. Zimantas sako kalbinęs vairuotojus, kurie baiminasi, kad dėl dalyvavimo proteste, platformoje gali būti užblokuoti. Tačiau pats organizatorius pripažįsta nežinantis, ar tokia baimė pagrįsta.
„Sunku pasakyti, kiek čia realybė, kiek išgalvota ta baimė“, – pripažįsta jis.
Jis nurodo, kad prie akcijos ketina prisijungti ir vairuotojai iš Kauno bei Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.
„Bolt“ apie protestą yra informuota
„Bolt“ pavėžėjimo paslaugos operacijų vadovas Lietuvoje Laimonas Jakštys patvirtina, kad bendrovė apie planuojamą protestą žino.
„Gerbiame vairuotojų teisę išsakyti savo poziciją.
Neturime informacijos, kaip šią dieną keisis pavežėjų aktyvumas, todėl iš anksto negalime prognozuoti galimo poveikio paslaugos prieinamumui“, – komentuoja jis.
L. Jakštys taip pat sako, kad bendrovės tikslas yra išlaikyti balansą tarp vairuotojų pajamų ir keleiviams prieinamų kainų.
„Siekiame užtikrinti, kad keleiviai ir toliau aktyviai naudotųsi platforma, o vairuotojai gautų pakankamai užsakymų“, – akcentuoja jis.
Dėl „Bolt“ veiklos jau buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą
Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimo patarėjas Elonas Šatas nurodo, kad šių metų balandį institucija buvo gavusi fizinio asmens prašymą įvertinti „Bolt“ veiklos modelį, kainodarą ir santykius su paslaugų teikėjais.
Prašyme buvo nurodyta, kad „Bolt“ vienašališkai nustato kainas, kontroliuoja užsakymų paskirstymą ir prieigą prie darbo.
Tačiau, pasak Konkurencijos tarybos, prašyme nebuvo pateikta aplinkybių ar įrodymų, kurie leistų įtarti institucijos prižiūrimų teisės aktų pažeidimą. Todėl nebuvo pagrindo vertinti bendrovės veiklos modelį ar kainodarą.
Šiuo metu Konkurencijos taryba nėra gavusi ir nenagrinėja jokių skundų dėl pavėžėjimo platformų.
Ar platforma gali pati keisti vairuotojams taikomas sąlygas?
E. Šatas aiškina, kad tam tikrais atvejais platforma gali pati keisti vairuotojams taikomas sąlygas.
Jeigu vairuotojas laikomas ne darbuotoju, o platformos verslo klientu, platforma gali vienašališkai keisti bendradarbiavimo sąlygas. Tačiau apie pakeitimus vairuotoją turi informuoti bent prieš 15 dienų iki jų įsigaliojimo.
Tada vairuotojas gali nuspręsti, ar sutinka su pakeitimais ir toliau naudojasi platforma, ar bendradarbiavimą nutraukia.
Konkurencijos taryba pabrėžia, kad vien tai, kad platforma pati nustato ar keičia sąlygas, dar nėra pažeidimas. Problemų galėtų kilti, jeigu platforma nesilaikytų jai taikomų reikalavimų.
