Tuo metu importas į šalį augo 5,8 proc. iki 27 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 4,2 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Bendras eksportas be mineralinių produktų augo 2,4 proc., vien lietuviškos kilmės – 0,3 proc., o importas – augo 2,3 procento.
Eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (31,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (11 proc.) eksportas. Importo didėjimą lėmė taip pat išaugęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (22,9 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (8,4 proc.) importas.
Vardija, ką eksportavo
Daugiausia eksportuota į Latviją (13,4 proc.), Lenkiją (12,2 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,8 proc.), Vokietijos (12,7 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (12,6 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Latviją (8,3 proc.), Nyderlandus (7,9 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,4 proc.), chemijos pramonės produkcijos (10,9 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (20,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,7 proc.), chemijos pramonės produkcijos (11,9 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (22 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų jo pakaitalų (10,3 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (9,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,5 proc.).
Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – eksportas sumažėjo 5,5 proc., (be mineralinių produktų – 4,2 proc.), lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 8 proc. (7,9 proc.). Tuo metu importas mažėjo 6,4 proc. (3,5 proc.).
Per metus – liepą, palyginti su 2025 metų liepa – eksportas padidėjo 13,6 proc. (be mineralinių produktų – 5,8 proc.), vien lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 11,1 proc. (4,2 proc.), o importas augo 3,5 proc. (0,6 proc.).
