Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 4 dieną nutarė, kad šalims pateikus priešingas specialistų išvadas dėl įmonės pasiūlyto virtualaus kaupiklio sprendinio turėjo būti skiriama nepriklausoma ekspertizė. Jis panaikino apygardos teismo pernai kovo 17 dienos sprendimą ir grąžino jam ginčą nagrinėti iš naujo.
„Paskyrus ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, byla būtų nagrinėjama pirmą kartą naujais aspektais, todėl būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Tai neatitiktų ribotos apeliacijos modelio“, – nutarė teismas.
Bylą teismas nagrinėjo jau trečią kartą – po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 18 dieną panaikino ankstesnį – sausio 19 dienos – Apeliacinio teismo sprendimą taip pat konstatavęs, jog sprendžiant ginčą reikalinga nepriklausoma ekspertizė.
Pasitelktas ekspertas
Ginčas tarp ketvirtoje vietoje viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu skelbtame konkurse likusios „Darnu Group“ įmonės bei Kalėjimo tarnybos kilo pastarajai atmetus bendrovės pasiūlytą virtualaus kaupiklio sprendinį kaip neatitinkantį konkurso reikalavimų.
Kaip rašoma nutartyje, „DG VPP vystymo“ pasitelktas ekspertas tikino, jog elektros kalėjimui nereikės pirkti iš centralizuotų tinklų, užteks įmonės siūlomos saulės elektrinės, tuo metu kitos šalies specialistas teigė priešingai – energijos neužteks.
Be to, anot „Darnu Group“ įmonės, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad įrodymai nepagrindžia sprendinių realaus įvykdymo, taip pat – kad siūloma saulės elektrinė netilps ant stogo.
„Ieškovės („DG VPP vystymo“ – BNS) pasiūlyta saulės elektrinė tilps ant objekto stogo, kiti ieškovės pasiūlyti techniniai sprendiniai yra realiai įvykdomi, šią aplinkybę patvirtina „Reenpro“ projektiniai skaičiavimai, „Teniso pasaulio“ valdomos 400 kW galios saulės elektrinės gamybos ataskaita už 2024 metus, 3D elektrinės išdėstymo modelis, eksperto išvados“, – teismui aiškino įmonė.
Tuo metu Kalėjimų tarnyba teigė, kad žiemą saulės elektrinė nepagamins būtino kiekio energijos, todėl teks elektrą pirkti iš centralizuotų tinklų. Ji taip pat tikino, jog nerealu įmonės siūlomą elektrinę sutalpinti ant kalėjimo stogo.
„Atsakovė (Kalėjimų tarnyba – BNS) pagrįstai įvertino, kad ieškovės („DG VPP vystymo“ – BNS) pateiktas sprendinys yra neįgyvendintinas ir netinkamas, kadangi sutalpinti visų ieškovės nurodytų mechanizmų ir 800 kW galingumo saulės elektrinės ant 9340 kv. metrų ploto stogo yra neįmanoma“, – teigė įstaiga.
BNS rašė, kad Apeliacinis teismas pernai birželio 2 dieną pirmą kartą nagrinėjęs ginčą nusprendė nutraukti Šiaulių kalėjimo konkursą, tačiau LAT 2025-ųjų gruodį jį panaikino ir grąžino teismui spręsti ginčą iš naujo.
Šiaulių kalėjimo konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.
Šiuo metu teismuose liko paskutinis ginčas dėl konkurso, trys procesai jau yra pasibaigę.
LAT balandį ir rugpjūtį atsisakius priimti antroje vietoje likusios įmonės „Amberola“, trečią vietą užėmusios NT plėtros grupės „Eika Group“ įmonės „Būsto projektai SPV“ bei kitoje byloje ieškinį teikusios „DG VPP vystymas“ skundus, jos galutinai pralaimėjo ginčus dėl Šiaulių kalėjimo konkurso.
Bendrovėms žemesniuose teismuose nepavyko įrodyti, kad Kalėjimų tarnyba netinkamai vertino 53 mln. eurų (su PVM) vertės konkurso dalyvių pasiūlymus, taip pat nepavyko panaikinti pasiūlymų eilės ir sprendimo dėl jo laimėtojo.
Kalėjimų tarnyba anksčiau BNS teigė, jog konkursas sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinį sprendimą. Tuo metu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė yra pareiškusi, jog nėra poreikio statyti naują kalėjimą, užtektų modernizuoti esamas įkalinimo įstaigas.
Pagal projekto sąlygas privatus partneris Malavėniukų kaime PPP būdu turėtų pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų.
