„Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo, aš manau, kad mes per indėlių įveiklinimą artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, tai būtų kiek kitokia valstybinio banko modelio forma – per nacionalinį plėtros banką ILTE, jo nepaverčiant klasikiniu komerciniu banku.
„Mums labai svarbūs įstatymai yra susiję su indėlių įveiklinimu. Tai yra su žmonių einamosiose sąskaitose laikomų lėšų panaudojimu per nacionalinį plėtros banką ILTE, jiems mokant atitinkamai didesnes palūkanas“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad galimybė savo einamosiose sąskaitose laikomas lėšas įveiklinti per ILTE būtų savanoriška – žmonės patys spręstų, ar ja pasinaudoti.
Pasak prezidento, toks mechanizmas leistų gyventojų santaupomis prisidėti prie valstybei svarbių projektų. Jis teigė, kad ILTE tokius projektus jau aktyviai įgyvendina ir šioje srityje, jo vertinimu, sekasi gana neblogai.
„Suteikiant galimybę žmonėms savo santaupomis prisidėti prie labai svarbių valstybei projektų, kuriuos ILTE jau dabar imasi aktyviai įgyvendinti ir, tiesą sakant, jiems sekasi labai neblogai“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, jog Seimas praėjusioje pavasario sesijoje nusprendė svarstyti prezidento siūlymą sudaryti galimybes valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką.
Prezidento teigimu, siūlomas sprendimas paskatintų ekonomikos augimą. Pristatydamas projektą Seimui prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad dauguma gyventojų lėšas laiko einamosiose sąskaitose, už kurias nemokamos palūkanos, dėl infliacijos šios santaupos nuvertėja.
Teigta, jog gyventojus būtina šviesti apie galimybes investuoti, tačiau tai yra ilgas procesas, o ši iniciatyva kol kas padėtų siekiant padidinti finansinių išteklių ir kapitalo prieinamumą šalies viduje.
Šias lėšas ILTE skolintų komerciniai bankai, kurių sąskaitose yra laikomi pinigai, žmonės bet kuriuo momentu galėtų pasiimti dalį ar visus šioje sąskaitoje laikomus pinigus.
Palūkanų normos dydis už šias lėšas būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą dydį, tačiau šis dydis negalėtų būti mažesnis už 0,1 proc. ir ne didesnis nei 3 proc., konkretų dydį nustatytų Vyriausybė.
