Tarnyba nustatė, kad dalis paštomatų skyrelių yra įrengti per aukštai ir žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu, jų negali pasiekti. Be to, klientai taip pat negali pasirinkti jiems tinkamo skyrelio.
Anot institucijos, kliūčių kyla ir tuomet, kai paštomatas būna užpildytas. Tokiu atveju siunta gali būti nukreipta į kitą paštomatą, kuris negalią turinčiam žmogui taip pat gali būti neprieinamas.
Paštomatus valdančios įmonės savo ruožtu pripažino, kad negali suteikti skyrelių pasirinkimo galimybės, esą siuntų skirstymas yra automatizuotas procesas.
„Paštomato skyreliai yra skirtingų matmenų ir skirtingame aukštyje, todėl jų paskirstymas priklauso nuo siuntų srauto bei laisvų skyrelių prieinamumo konkrečiu momentu. Dėl šios priežasties galimybė rezervuoti ar iš anksto pasirinkti žemiau esančius skyrelius šiuo metu nėra įgyvendinta“, – pranešime cituojami įmonės „DPD Lietuva“ atstovai.
Negali „atskirti ar indentifikuoti tokių atvejų“
Tuo metu bendrovė „Omniva LT“ nurodė, kad informacijos apie žmonių individualius poreikius negauna iš prekybininkų, todėl siuntos talpinimo metu negali „atskirti ar indentifikuoti tokių atvejų“.
Įmonė taip pat pažymėjo, kad svarsto apie naujų, labiau pritaikytų terminalų diegimą. Taip pat pažymėta, kad, esant reikalui, „Omnivos“ paštomatų durelės gali būti atidaromos nuotoliniu būdu.
Benrovė „Venipak Lietuva“ tvirtino, kad sprendimą, į kurį skyrelį dėti siuntą, priima kurjeriai, atsižvelgdami į paštomatų užimtumą, o tvarka dėl siuntų logistikos esą yra vienoda visiems.
Visgi įmonė teigė jau planuojanti sprendimus, kurie pagerintų paslaugų prieinamumą. Taip pat pranešta, kad svarstoma apie technines priemones, kurios suteiktų galimybę žmonėms pasirinkti paštomatų skyrelius.
Vertindamos situacijas, kai siuntos persiunčiamos į kitus paštomatus nei buvo užsakyta, visos trys įmonės akcentavo, kad tai yra išimtiniai atvejai. Tuomet siuntos esą nukreipiamos į artimiausius laisvus paštomatus, o jei jie yra neprieinamose vietose, siūloma aiškintis individualiai, pavyzdžiui, užsisakyti pristatymą į namus.
Visgi lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaitė pastebėjo, kad tokios alternatyvos neatitinka šalies bei tarptautiniuose teisės aktuose nustatytų įpareigojimų paslaugų teikėjams. Jos teigimu, ne visi žmonės, priklausomai nuo negalios, gali nuvykti į alternatyvų paštomatą.
„Svarbu pabrėžti, kad žmonės su negalia paslaugomis turėtų naudotis ir lygiavertiškai, ir savarankiškai – be papildomos kitų asmenų pagalbos, nesugaištant reikšmingai daugiau laiko ar nesumokant už jas brangiau. Šiuo metu tokia sąlyga nėra iki galo įgyvendinta, nors tam tikra pažanga ir matyti. Visgi šalies paštomatų sektoriuje labiau pažeidžiama visuomenės dalis vis dar susiduria su papildomais sunkumais bei kliūtimis ir atsiduria potencialiai diskriminacinėse situacijose“, – pažymėjo B. Sabatauskaitė.
Kontrolierės teigimu, tai, kad technologiniai ir organizaciniai pokyčiai gali būti įgyvendinami, rodo ir užsienio šalių pavyzdžiai. Pasak jos, prieš trejus metus „Posten Norge“ bendrovė Norvegijoje įdiegė paslaugą, leidžiančią žmonėms su judėjimo negalia gauti siuntas į vidutiniame aukštyje esančius paštomato skyrelius, kuriuos lengviausia pasiekti.
Tarnyba pripažino, kad bendrovės „Omniva LT“, „DPD Lietuva“ ir „Venipak Lietuva“ pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Joms rekomenduota peržiūrėti veiklos vykdymo procesus ir užtikrinti galimybę pasirinkti fiziškai prieinamą paštomato skyrelį bei išvengti automatinio nukreipimo į neprieinamą paštomatą. Iki kol bus įdiegti pakeitimai, siūloma suteikti galimybę kreiptis dėl siuntos palikimo tinkamo aukščio skyrelyje.
Be to, dėl planuojamų ar diegiamų prieinamumo sprendimų įmonės raginamos konsultuotis su asmenų su negalia organizacijomis.
