venipak

Atsiėmėte siuntą, iškart ją išpakavote, o dėžę išmetėte į šiukšliadėžę prie paštomato? Ant jos galite palikti ne tik savo vardą ar telefono numerį. Kelių tokių duomenų gali pakakti sukčiams sukurti įtikinamą apgaulės istoriją ir apsimesti, pavyzdžiui, siuntų bendrove. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalijo Rokas (vardas pakeistas). Praeidamas pro kelis paštomatus vyras prie jų esančiose šiukšliadėžėse pamatė išmestų siuntų pakuotes.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinė DHL, turinti padalinį ir Lietuvoje, prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikiančią siuntų grupę „Venipak“. Neskelbiamos vertės sandorį numatoma įgyvendinti tarptautinės grupės „DHL eCommerce“ padalinio holdingo bendrovei „DHL eCommerce International Holdings B.V.“ įgyjant po 100 proc.

„Omniva“, „DPD“ ir „Venipak“ paštomatų paslaugos nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, todėl tokie asmenys yra diskriminuojami, konstatavo tyrimus atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tarnyba nustatė, kad dalis paštomatų skyrelių yra įrengti per aukštai ir žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu, jų negali pasiekti. Be to, klientai taip pat negali pasirinkti jiems tinkamo skyrelio. Anot institucijos, kliūčių kyla ir tuomet, kai paštomatas būna užpildytas.

Logistikos bendrovės „Venipak“, neseniai paskelbusios apie susijungimą su „DHL eCommerce“ – „DHL Group“ elektroninės komercijos padaliniu, – apyvarta Baltijos šalyse pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 48 mln. eurų, o tai yra 16 proc. daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Sparčiausias apyvartos augimas – 20 proc. – užfiksuotas Lietuvoje. Iš viso bendrovė klientams Baltijos šalyse pristatė daugiau nei 7,1 mln. siuntų, o tai beveik 9 proc. daugiau nei prieš metus.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinė DHL, turinti padalinį ir Lietuvoje, už neatskleidžiamą sumą perka Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikiančią siuntų grupę „Venipak“. Šiuo sandoriu, kuriuo įsigyjamos „Venipak“ bendrovės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, DHL įtvirtins nuosavą vietinį logistikos tinklą Baltijos šalyse, pirmadienį pranešė „DHL Group“ ir „Venipak“. Anot DHL, pritarus reguliuojančioms institucijoms, DHL iš „Venipak“ įkūrėjo Nerijaus Raudonio įsigis visas bendrovės akcijas bei ją ...

Laisvė planuoti dieną, jokios rutinos ir solidus atlygis, siekiantis 1800 EUR į rankas, kasmet į kurjerio poziciją pritraukia vis daugiau lietuvių. Visgi, bendrovė „Venipak“ pastebėjo, kad šalia visų privalumų egzistuoja vienas barjeras, neretai temdantis kurjerio profesijos įvaizdį – tai dažnas susidūrimas su neigiamais klientų atsiliepimais. Siekdama keisti tokią skundų kultūrą, įmonė inicijavo specialią kampaniją ir pakvietė žmones nepagailėti kurjeriams komplimentų.

Turi patikti vairuoti? Reikia puikiai pažinti miestą? Mėgti bendrauti su žmonėmis, o gal turėti daug fizinės ištvermės? Tokie klausimai dažniausiai kyla, kai pagalvojame apie kurjerio profesiją. Bet ar iš tikrųjų kurjeriai sukaria šimtus kilometrų, žino visus slaptus miesto keliukus ir kasdien susipažįsta su dešimtimis siuntų laukiančių žmonių? Tai atskleidė jau kelerius metus „Venipak“ dirbantys kurjeriai Laimonas ir Svajūnas.

Ar gali darbas suteikti laisvę rinktis, kada pradėti dieną? Ar įmanoma būti pačiam sau vadovu net dirbant samdomą darbą, kur tavęs niekas „nespaudžia“? Atsakymus į šiuos klausimus geriausiai žino „Venipak“ kurjeris Svajūnas Mačys, kuris šį darbą pasirinko prieš septynerius metus – ir nė karto nepasigailėjo. Iš ūkio ir pavežėjo – į kurjerius Prieš pradėdamas dirbti kurjeriu, Svajūnas dirbo ūkyje ir teikė pavežėjo paslaugas.

„Grįžęs iš kariuomenės, neturėjau darbo, dairiausi, kur galėčiau įsidarbinti. Buvo žiema, prieškalėdinis laikotarpis, pamačiau, kad „Venipak“ ieško laikinų darbuotojų – siuntų rūšiuotojų piko sezonui. Galvoju, pabandysiu. Taip ir bandau jau 10 metus“, – juokauja vilnietis Laurynas Svirskis, kuris po ketverių metų iš rūšiuotojo tapo krautuvo vairuotoju, o dabar jau mėnesį „Venipak“ bando naujas pareigas – siuntų vadybininko.

Šią savaitę itin suaktyvėjo sukčių siunčiamos SMS žinutės, kuriose jie prisidengia siuntų bendrovės „Venipak“ vardu. Gyventojai informuojami apie neva nepavykusį siuntos pristatymą ir raginami atnaujinti pristatymo adresą – paspausti pateiktą nuorodą, rašoma pranešime spaudai. Išaugus tokių žinučių kiekiui, bendrovė įspėja, kad tai – sukčiavimo schema, ir kviečia gyventojus būti itin atsargius.

Nors internete apstu viliojančių pasiūlymų, o bet kokią prekę šiandien galima įsigyti kelių mygtukų paspaudimu, dauguma lietuvių vengia spontaniškų pirkinių ir ieško būdų sutaupyti – pirkinius planuoja iš anksto, lygina prekių ir pristatymo kainas, gausesnį ir pigesnį asortimentą atranda Vokietijos ir Lenkijos el. parduotuvėse. Jau galvojama apie Kalėdas Daugiau nei du trečdaliai pirkėjų Lietuvoje prieš įsigydami namų techniką ar elektroniką svarsto mažiausiai savaitę, o net 82 proc.

Bendros pašto rinkos pajamos antrąjį šių metų ketvirtį siekė 65,3 mln. eurų – tai yra 5,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, penktadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pasak tarnybos, daugiausia – 50,2 mln. eurų – pajamų gauta už siuntinių siuntimą – balandį–birželį jos sudarė 76,9 proc. visų sektoriaus pajamų. Tuo metu 13,6 mln. eurų, arba 13,5 proc. sektoriaus pajamų, gauta už korespondencijos pristatymą.

Bendros pašto rinkos pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 69 mln. eurų – 20,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pasak tarnybos renkamų rinkos duomenų ekspertės Linos Stasiūnaitės, daugiausia – 51,7 mln. eurų – pajamų gauta už siuntinių siuntimą – jos sudarė 74,9 proc. visų sektoriaus pajamų. Pagal pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos paštas (28,3 proc.), toliau sekė „DPD Lietuva“ (19 proc.), „Venipak Lietuva“ (12,8 proc.

Lietuviško kapitalo tarptautinė siuntų bendrovė „Venipak“ įsigijo visoje Europoje veikiančią Nyderlandų elektroninės prekybos įmonę „Strengholt Entertainment“. Tai Lietuvos įmonei atveria kelius į „Amazon“ ir kitas pasaulines platformas bei didžiuosius Europos prekybos tinklus, antradienį pranešė „Venipak“.  Sandorio vertės bendrovė neatskleidžia.

Lietuviško kapitalo siuntų bendrovė „Venipak“ į paštomatų plėtrą Lietuvoje investuoja 0,5 mln. eurų. Bendrovė pranešė artimiausiu metu planuojanti plėsti 90 dabartinių paštomatų bei įrengti dar iki 50 naujų su atsiskaitymo kortele funkcija. „Paštomatus kūrėme taip, kad prireikus galėtume operatyviai padidinti jų plotą.

Lietuviško kapitalo siuntų bendrovė „Venipak“ pradėjo paštomatų tinklo plėtrą Estijoje. Iki šiol šalyje bendrovė teikė pristatymo iki durų paslaugą. Dar šiemet „Venipak“ paštomatai pradės veikti Estijos sostinėje Taline, o kitąmet – ir visoje šalyje. Tam skirta 1 mln. eurų investicijų, pranešė bendrovė. Šiemet bendrovė užbaigė paštomatų įrengimo darbus Latvijoje.

Dalis gyventojų vaikščiojimą po parduotuves ir dovanų ieškojimą jose iškeičia į apsipirkimą internetu. Siuntų bendrovės ragina dovanas užsisakyti ar siųsti artimiesiems jau dabar, nes kitaip jos gali nepasiekti adresatų iki švenčių. Taip pat įspėja, kad trumpėja siuntų saugojimo laikas paštomatuose. Keičiasi ir siuntų pristatymo kainos: kai kurios įmonės jas pakėlė jau gruodį, kitos tai daryti svarsto kitais metais.

Estijos bendrovės „Loginpost“ valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Credit Index Lietuva“ keičia Vilniuje bendrovei „Venipak“ planuojamo siuntų terminalo projekto vietą. Anksčiau terminalą planuota statyti sklype Žirnių gatvėje, dabar jis projektuojamas sklype Servečės gatvėje, netoli Vilniaus oro uosto, skelbia sostinės savivaldybė. Pasak „Credit Index Lietuvos“ vadovo Mindaugo Baranausko, nuo 2019 metų planuojamo projekto lokacija pakeista siekiant įsikurti šalia kitų logistikos bendrovių.

Pastaruoju metu sparčiai augant siuntų kiekiui, juos pristatančios bendrovės ruošiasi priimti daugiau darbuotojų. Įmonių atstovai skaičiuoja, kad įdarbins kelis šimtus darbuotojų. Taip pat papildomai užsidirbti kvies žmones, kurie galės tapti laisvai samdomais kurjeriais. Įmonės žada plėsti ir paštomatų skaičių. Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila prognozavo, kad internetinė prekyba vėl rudenį suklestės, kaip buvo ir pernai.

Latvijoje siuntų pristatymo bendrovės „Venipak“ atliktas gyventojų apsipirkimo internetu įpročių tyrimas parodė, kad latviai internetu apsiperka kartą per mėnesį, o drabužiams, avalynei ir aksesuarams, įskaitant krepšius ir pinigines, išleidžia nuo 301 iki 500 eurų per metus. Paklausti, kaip dažnai per pastaruosius metus apsipirkdavo internetu, 52 proc. respondentų teigė, kad internetu apsipirkinėjo kartą per mėnesį arba rečiau.  32 proc. apsipirko kelis kartus per mėnesį, o 16 proc.

Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje, užsidegė įmonės „Vinapack“ stogas.  Pranešimas apie gaisrą gautas pirmadienį, 12.37 val. Pranešta, kad Kauno gatvėje antru numeriu pažymėtame pastate dega įmonės „Vinapack" stogas atvira liepsna. „Dega gamybinė įmonė, gaisras kilęs produkcijos džiovinimo kameroje, vyksta intensyvūs gaisro gesinimo darbai, labai daug dūmų, tačiau liepsnos apmalšintos“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Visame pasaulyje apie 80 proc. interneto vartotojų jau yra bent kartą pirkęinternetu, o 50 proc. iš jų apsipirko daugiau kaip vieną kartą, skelbia tarptautinį tyrimą atlikusi interneto statistikos bendrovė „Socialbakers.com“. Tačiau prekybos kėlimasis į virtualią erdvę iš tiesų priklauso nuo nematomos šio verslo grandies – prekių pristatymo greičio ir patogumo.

Viena iš Baltijos šalyse pirmaujančių siuntų gabenimo bendrovių „Venipak“ pirmus aštuonis šių metų mėnesius siuntų gabeno 40 proc. daugiau, nei tais pačiais 2008 metų mėnesiais. „Tokie bendrovės rezultatai rodo, kad ekonominio sunkmečio laiku įmonės, pasirinkdamos veiklos partnerius, ypač daug dėmesio skiria jų darbo kokybei ir įmonės reputacijai.