„Sutikimai buvo išduoti artimam Kauno miesto savivaldybės mero giminaičiui, savivaldybės tarybos nariui Š. M.“, – rašoma tarnybos atliktoje analizėje.
Vienintelis mero artimas giminaitis miesto taryboje su tokiais inicialais yra jo sūnus Šarūnas Matijošaitis.
Trys tokie sutikimai Š. Matijošaičiui išduoti 2024 metais, vienas – 2025 metų balandį.
Paklausta, ar šiuos atvejus galima įvardinti kaip neteisėtą statybą, STT teigė, jog tai nėra nelegali statyba, todėl ji nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
„Nelegalių statybų konstatavimas nėra STT kompetencija. Esant pagrįstiems įtarimams dėl neteisėtos veiklos STT atitinkamais atvejais perduoda informaciją kompetentingoms institucijoms dėl vertinimų bei sprendimų priėmimo. Šiais atvejais, mūsų vertinimu, minėti keturi atvejai nebūtų laikomi nelegalia statyba, todėl į kompetentingą instituciją (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją) kreiptasi nebuvo“, – BNS aiškino tarnyba.
Be to, kitais tokiais pat atvejais prašymus statyti nesilaikant nustatytų atstumų Kauno savivaldybė atmetė nurodžiusi, kad statinius galima projektuoti tik jų laikantis, pranešime teigė STT.
„Pateikti pavyzdžiai (dėl Š. Matijošaičio statybų – BNS) iliustruoja ydingą praktiką, kai analogiškos ar panašios situacijos gali būti traktuojamos skirtingai, o tai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimams išduodant sutikimus statinių statybai“, – komentare BNS teigė STT.
STT teigia nustačiusi ir atvejų, kai pagal panaudą viešiesiems interesams tenkinti gautos valstybinės žemės dalys buvo naudojamos komerciniais tikslais. Vienas tokių atvejų – Neringoje, kai biudžetinei įstaigai buvo perduoti sklypai žmonių gelbėjimui, tačiau pastatai išnuomoti viešojo maitinimo verslui.
STT, atlikusi analizę ir Alytaus, Biržų, Prienų, Trakų, Vilniaus rajonų bei Birštono, Elektrėnų, Neringos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse dėl jų valstybinės žemės valdymo, teigia matanti korupcijos rizikų dėl per didelės jų diskrecijos bei nepakankamos sprendimų ir jų įgyvendinimo kontrolės.
Tarnyba primena, kad 2024 metų pradžioje įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms savivaldybės įgijo teisę valdyti ir naudoti valstybinę žemę visų miestų ir miestelių teritorijose. Joms buvo perduota daugiau nei 100 tūkst. hektarų valstybinės žemės.
Nors šiais sprendimais siekta mažinti biurokratiją, stiprinti regionus ir kurti žemės valdymo sistemą, kurioje sprendimai priimami greitai, 2022–2023 metais STT atlikus įstatymų vertinimą nustatytos kritinės pastabos dėl sklypų nuomos be aukciono, savivaldybių ir valstybės interesų konflikto, atkreiptas dėmesys į skirtingą savivaldybių praktiką priimant sprendimus, pabrėžia STT.
Į pastabas nebuvo atsižvelgta, todėl atlikta nauja korupcijos rizikos analizė patvirtino ankstesnes rizikas – valstybinės žemės valdymas savivaldybėms perduotas nesukūrus pakankamų saugiklių, teigiama pranešime.
Pasak STT, sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, savivaldybės išduoda pagal skirtingas, kiekvienos jų patvirtintas taisykles, tokie pat prašymai nagrinėjami pagal skirtingas sąlygas, priimami skirtingi sprendimai, o neaiškūs kriterijai gali sudaryti prielaidas selektyviai taikyti reikalavimus ar daryti išimtis.
Savivaldybėms, Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai STT pateikė pasiūlymus, kaip tobulinti reglamentavimą ir efektyvinti sistemą.
