Lietuvos verslas

Trečiadienį Lietuvos bankui pateikta ataskaita apie AB banko „Snoras“ finansinę padėtį. Lietuvos banko valdybai laikinasis administratorius Simonas Freakley pateikė ataskaitą apie AB bankas „Snoras“ būklę. Klausimą planuojama svarstyti ketvirtadienį. Lietuvos bankas turėtų paskelbti išvadas dėl padėties „Snore“ ir ką toliau su juo daryti. Visuomenė ir Lietuvos bei pasaulio verslas laukia, kada bankas atnaujins darbą ir bus galima disponuoti lėšomis.

Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, ūkininkaujančio žemės ūkio konsultanto Kęstučio Armono labiausiai laukiamas oras – vėjuotas. Mat tokiomis dienomis didėja jo pajamos. Praėjusių metų vasarą augalininkyste ir sėklininkyste besiverčiančio biržiečio ūkyje ilgais sparnais sumojavo vėjo jėgainė, kuri tapo papildomu uždarbiu. „Darbas sklandus, našumas geras. Kiek verslo plane buvo numatyta, tiek ir pagaminama elektros energijos“, – rezultatais patenkintas ūkininkas.

2012-ieji Lietuvos medienos pramonei bus išbandymų metai, teigia verslininkai. Esą sudėtinga Europos Sąjungos ekonominė situacija mažina medienos paklausą rinkose ir muša žemyn jos kainas. Tačiau padėties verslininkai nedramatizuoja, praneša LTV „Panorama“. Porą pastarųjų metų augusios medienos kainos, atrodo, vėl ėmė ristis žemyn.

Dėl gerokai praretintų bedarbių gretų keiksmų dažnai sulaukiančiai Panevėžio teritorinei darbo biržai šįkart kliuvo ne nuo valstybės išlaikytinių, o nuo šiuos išvariusių darbdavių. Biržos direktoriaus sprendimą sugrąžinti bedarbio statusą aštuonioms moterims, neįtikusioms bandelių kepėjai bendrovei „Prekija“, įmonės vadovas įvertino kaip didžiausią nesąmonę.

Vieno iš „Snoro“ vadovų žmona mėgino išvykti iš Lietuvos ir susitikti su vyru. (Papildyta 19.19) Lietuvos – Lenkijos pasienyje Saločių pasienio poste muitininkai patvirtino, kad sulaikė „Snoro“ banko priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, kuriuo važiavo Raimondo Baranausko žmona Sigita Baranauskienė. Pirminiais duomenimis, moteris išlaipinta iš automobilio, tačiau jai pasiūlyta perlipti į kitą, kuriuo ji būtų parvežta namo.

Tiems, kurie vis dar mano, jog daugiabučio atnaujinimas yra abejotinas, neatnešantis naudos, o tik plėšantis pinigines, geriausias „antidepresantas“ – faktų ir skaičių kalba.

„Snoro“  bankas biudžeto lėšomis nebus gelbėjamas. „Blogiausiu atveju, jei apdraustų indėlių padengti nepavyktų banko turto verte ir lėšomis, sukauptomis indėlių draudimo fonde, valstybė skolintųsi“, – teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tiesiogiai finansuoti iš biudžeto ir numatyti kažkokią eilutę „Snoro“ gelbėjimui neketinama jokiu atveju.   (papildyta 12:45 val.

Per 3 mėnesius žiemos pramogų kompleksą Druskininkuose aplankė beveik penkiasdešimt tūkstančių lankytojų ir ne tik iš Lietuvos. Kaip praneša „Panorama“, čia treniruojasi slidininkų komandos iš užsienio. Augant apsilankančiųjų srautams, planuojama įrengti papildomus keltuvus, nupirkti daugiau inventoriaus, atidaryti lauko trasą ir dar investuoti apie pusę milijono litų.

Lietuvos banko valdyba pripažinusi, kad buvę AB banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys, nutarė neleisti įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su įstatinio kapitalo padidinimu.

Telekomunikacijų bendrovė TEO sudarys galimybę dviem savaitėmis vėliau atsiskaityti už paslaugas privatiems klientams, iki šiol mokėjusiems per savo sąskaitas banke „Snoras“. Iki šiol tiesioginiu debetu ar įprastais pavedimais per banką „Snorą“ atsiskaičiusiems klientams TEO dvi savaites - iki gruodžio 14 dienos - netaikys paslaugų teikimo ribojimo ar kitų priemonių. Iki lapkričio 16 dienos (imtinai) per banką „Snoras“ įvykdyti mokėjimai už TEO paslaugas laikomi atliktais.

Beveik du trečdaliai Ignalinos, Zarasų rajono ir Visagino miesto gyventojų pritaria, kad Visagine, šalia uždaromos Ignalinos AE, būtų statoma nauja atominė elektrinė. Branduolinės energetikos plėtrą ypač palaiko Visagino miesto gyventojai - daugiau nei 88 proc. apklaustų Visaginos gyventojų pasisako už šios rūšies energijos gaminimą. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 62 proc.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.

Daugiausiai šilumos butuose iššvaistoma dėl pralaidžių namo sienų. Specialistų teigimu, gyventojai gali šią problemą šiek tiek sumažinti, savo butuose už radiatorių įsirengę šilumą atspindinčius ekranus. Tokius veiksmus skatina Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), visoje Lietuvoje vykdanti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Visuose kambariuose už radiatorių įsirengus šilumą atspindinčius ekranus oro temperatūra bute gali pakilti 1–2ŗC.

Laikinasis banko SNORO administratorius Saimonas Fryklis (Simon Freakley) pabrėžia, kad bankas „Finasta“ yra atskira bendrovė, turinti nepriklausomą vadovybę ir valdymą, bei veikianti pagal atskirą Lietuvos banko išduotą banko licenciją. „Nors investicinis bankas “Finasta„ yra SNORO grupės dalis, jam nėra taikomas laikinasis administravimas ar kitokie apribojimai.

Lietuvos pramonininkai neketina atitraukti savo lėšų iš lapkričio 16 dieną nacionalizuoto banko SNORAS ir tikisi pagerėjus padėčiai toliau naudotis banko paslaugomis.

Sekmadienį sprendimas dėl banko ,,Snoras" nebuvo priimtas, nes jame padėtis blogesnė nei buvo tikėtasi. ,,Vakar turėjome intensyvią dieną. Iki trečiadienio turėtume sulaukti išvadų, tarpinio balanso ir pasiūlymo, kaip toliau elgtis. Užkrėtimo mąstas yra didesnis nei mes galėjome tikėtis ir atitinkamai sprendimai bus tokie, kad kainuotų mažiausiai mokesčių mokėtojams.

Nacionalizuoto banko SNORAS klientai per tris dienas jau išsigrynino apie 45 mln. litų, o buvo galima išsigryninti 200 mln. litų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas. „Rezultatas yra geras. Žmonės čia irgi neskuba“, - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Pasak jo, SNORAS klientams išmoka pinigus ne iš centrinio banko, o iš savo sąskaitos.

Artėjant didžiosioms metų šventėms Lietuvos paštas kviečia nustebinti vaikus kalėdiniu dovanų paštu. Lietuvos pašto skyriuose galima  įsigyti specialią siuntų dėžutę su jau paruošta dovana ir Kalėdų senelio laišku. Specialią siuntų dėžutę Lietuvos pašto laiškininkai vaikams įteiks asmeniškai prieš pat Kalėdas. „Kalėdinio dovanų pašto akciją organizuojame jau antrus metus. Pernai ši akcija susilaukė išties nemažo klientų susidomėjimo.

Šeštadienį (lapkričio 19 d.) Vilniaus teritorinės muitinės ir policijos pareigūnai, tikrindami „Gariūnų“ turgavietėje dirbančius prekeivius, aptiko apie pusę šimto įvairių prekių, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant registruotų „Louis Vuitton“, „Gucci“, „Burberry“, „Armani“ ir kitų prekių ženklų savininkų intelektinės nuosavybės teises. Šis patikrinimas buvo skirtas kovai su prekių, neteisėtai pažymėtų registruotais prekių ženklais, platinimu Vilniaus „Gariūnų“ turgavietėje.

Nuo šiandien į „Lietuva Statoil" degalines pradedamas gabenti atšiaurioms žiemos sąlygoms skirtas dyzelinas. Iki gruodžio 1 d. jis pasirodys visose 73-ose „Statoil' degalinėse. Iki 32 laipsnių šalčio aukščiausios kokybės degalų savybes išsaugojantis žieminis dyzelinas „D Fortis“ taip pat yra praturtintas variklį bei aplinką tausojančiais priedais. „Sinoptikų prognozės dar negąsdina, tačiau „Statoil“ jau ruošiasi žiemai.

Trijų lietuvių sukurta turinio valdymo sistema „ImpressPages CMS“ tarptautinio IT produktų konkurso „Open Source Awards 2011" finale pelnė perspektyviausio atvirojo kodo projekto vardą. Iki šiol nei vienas lietuvių sukurtas IT produktas nėra sulaukęs tokio pripažinimo. Pasak „ImpressPages CMS“ komandos nario ir projekto vadovo Audriaus Jankausko, sėkmę lėmė nuoseklus, atkaklus ir kryptingas darbas. „Mes nuo pat pirmos dienos tikėjome savo pergale. Susitelkėme į tikslą ir jį pasiekėme.

UAB „Ernst&Young Baltic“ informuoja, jog savo naujausią nuomonę apie AB banką „Snoras“ dėl 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų pateikė 2011 m. kovo 10 d. „Esame įsitikinę, kad AB banko „Snoras“ auditą atlikome pagal galiojančius audito standartus ir esame pasirengę bendradarbiauti su reguliuojančiomis institucijomis ir kitais valstybės pareigūnais atliekančiais banko veiklos tyrimą“, - teigiama pranešime.

Sekmadienio naktį Lietuvos banko valdyba sprendė dėl tolesnės nacionalizuoto banko „Snoras„ veiklos. Posėdis nusitęsė po vidurnakčio, nors anksčiau buvo tikimasi, kad valdybos posėdis baigsis apie 22-23 val. Galutinius sprendimus dėl veiksmų siekiant apsaugoti indėlininkų, kreditorių ir kitų klientų interesus Lietuvos banko valdyba ketina priimti ne vėliau kaip lapkričio 24 d., rašoma pranešime spaudai.

Apie „Snoro“ turto kilmę ir kai kurių akcininkų veiklą jau senokai sklinda kalbos. Ir ne tik Lietuvoje. Apie tai – LTV „Savaitėje“. Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ po perspėjimo, kad bankui gresia nemokumas. Laikinuoju administratoriumi paskirtas Simonas Freakley. Jo vadovaujami „Krool“ konsultantai prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo reputacijos tyrimą.

Sekmadienio vakarą Lietuvos banko valdyba posėdyje kartu su laikinuoju banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) svarstė tolesnius su bendrovės veikla susijusius klausimus. Iki 24 val. apie posėdžio rezultatus pranešimų nebuvo. (papildyta 21:00) LTV „Panorama“ pranešė, kad 20.30 val. Lietuvos banko pastate posėdis dėl „Snoro“ dar nebuvo prasidėjęs. Anot reporterės Ugnės Galadauskaitės, į vidų žurnalistai įleidžiami nebuvo.

Žmogaus pavardė yra kaip prekių ženklas, kadaise sakė premjeras Andrius Kubilius. Ir neklydo – pasaulyje dažnai į patentų biurus kreipiasi žmonės ir prašo užregistruoti jų vardą ar pavardę kaip prekių ženklą. Tiesa, taip sakydamas premjeras bandė rasti sprendimą kilus ginčui dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. Vis dėlto ne vienas verslininkas, kūrėjas, pramogų pasaulio atstovas ar kitokią veiklą vykdantis asmuo savo vardą registruoja kaip prekių ženklą.

Viešoji įstaiga „Lietuvos Junior Achievement“ pristato naują programą – 24 valandų trukmės verslumo ir inovacijų stovyklą. „Verslumo galima mokytis linksmai ir aktyviai“, – skelbia Lietuvos Junior Achievement, organizuojantys jau ketvirtąją tokio tipo stovyklą. Verslumo ir inovacijų stovyklų maratoną šį savaitgalį (lapkričio 19-20 d.) užbaigs Kauno regiono mokiniai.

Šiandien Lietuvos prekybos centruose „Akropolis“  vyksta jau daugeliui gerai pažįsta išpardavimo akcija „JAMAM“. Kaip ir pernai, šiemet ši akcija susilaukė gausybės pirkėjų, kadangi prekybos centruose siūlomos nuolaidos – net iki 50 proc. Minios žmonių plūsta ne tik į drabužių ar avalynės parduotuves, bet ir į „Maximą“, kurioje taip pat taikomos įvairiausios nuolaidos drabužiams, žaislams, automobilių prekėms.

Paniškai darbdavių bijantys tautiečiai verčiau nuolankiai kenčia jų savivalę arba emigruoja, bet tik ne kovoja už savo teises. Milžiniški trūkumai Ši įdomi ir „labai lietuviška“ istorija nutiko vienoje statybines medžiagas parduodančioje Šiaulių parduotuvėje. Jos pavadinimo neminime, nes šios parduotuvės savininkas liguistai jautriai reaguoja ne tik į menkiausią kritiką – net radęs viešai paminėtą savo įmonės pavadinimą, nedelsdamas spaudą paduoda į teismą.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.

Parengtas suskystintų dujų terminalo plėtros planas. Jo rengėjai toliau analizuoja, kur statyti terminalą, siūlo jau ne tris, o dvi vietas: Klaipėdos uoste ties Kiaulės Nugaros sala ir atviroje jūroje šalia Būtingės terminalo. Privačių verslininkų ketinimus šalia statyti antrą – savą – terminalą specialistai, rengę planą valstybiniam terminalui, vadina nerealiais.

Banko „Snoras“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.

Buvęs banko „Snoras“ valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romas Vaitekūnas sako, kad bankas linkęs bendradarbiauti su teisėsauga.

Į „Lietuvos banko“ saugyklas jau šiandien turėtų būti atvežta pinigų siunta. Šaltiniai „Lietuvos banke“ portalui Balsas.lt sakė, jog šiuo metu jau gauta dviejų milijardų litų paskola, kuri penktadienį turėtų pasiekti banko saugyklas. Kalbama, jog šių pinigų turėtų pakakti minimaliam indėlininkų poreikiui. Tuo tarpu indėlininkai, kurie turi banke santaupas, nerimauja, mat daugeliui būtina atsiskaityti su juridiniais asmenimis. „Statau namą, jau kitą savaitę privalėjau įnešti pinigus.

Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba leido „Snoro“ klientams naudotis internetine bankininkyste ir bankomatuose išsiimti grynųjų, per dieną  iki 500 litų. „Sprendimas leidžia naudotis internetine bankininkyste, bet tai nėra įsipareigojimas. Tai yra atidaryti vartai, o kiek jie nori naudotis jais, čia jų reikalas („Snoro“ – aut. past.), - sakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Jis teigė pats skambinęs į „Snorą“ ir išgirdęs, kad el.

Vienas iš „WikiLeaks“ paviešintų JAV diplomatų susirašinėjimo su Vokietijos finansinės žvalgybos agentūros pareigūnais dokumentų meta įtarimo šešėlį ant „Snoro“ banko. Dokumente teigiama, kad „Snoras“ gali būti susijęs su Irano branduolinės programos finansavimu. Vokietijos finansinės žvalgybos agentūra (FCIS) aptiko duomenis, kad mokėjimas už įrangą Irano branduolinei programai buvo atliktas iš sąskaitos Lietuvoje.

Banko „Snoro“ nacionalizacija turėjo įvykti savaitgalį, tačiau ją, „Lietuvos ryte“ pasirodžiusi publikacija, neplanuotai paankstino,  Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Sutartis su laikinuoju nacionalizuoto banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) pasirašyta tik lapkričio 16 dieną, tačiau dėl bendrų restruktūrizavimo klausimų su juo buvo kalbėta ir anksčiau, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Per vieną dieną tūkstančių Lietuvos gyventojų ateities planai pakibo ore. Valstybei nacionalizavus banką „Snoras“ ir apribojus jo veiklą, daugelis jo klientų susidūrė su finansiniais nepatogumai, o kai kuriems gresia patirti ir nemenkus finansinius nuostolius. Galbūt reiktų skubėti rikiuotis į eilę prie bankomatų, ar geriau ramiai laukti ir nepasiduoti panikai? Visiems, turėjusiems indėlių „Snoro“ banke, ateities perspektyva  vos per vieną dieną apsitraukė migla.

Neeilinis įvykis, kai valstybė nacionalizavo vieną iš šalyje veikusių komercinių bankų, sulaukė didelio visuomenės, verslo atstovų, politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos televizija  surengė specialią tiesioginę laidą skirtą banko „Snoras“ situacijai aptarti.

Antras didžiausias banko akcininkas bei buvęs prezidentas Raimondas Baranauskas LTV „Šiandien“ teigė, kad dėl susidariusios situacijos konsultuojasi su teisininkais. Ketvirtadienį jis teigė, tikrai nenuleisiąs rankų ir kovosiąs dėl, jo manymu, atimto verslo. Bankininkas neatmeta galimybės, kad teismo procesai galėtų vykti ir užsienyje, kur, jo žodžiais, teisėsauga nepriklausoma. Kita vertus, jis pripažino, kad bankas pasitikėjimą jau prarado ir į „jokias pozicijas“ „Snoras“ grįžti nebegalės.

Lietuvos banko „Snoras" problemos nepaveikė Latvijos finansų sistemos ir, jeigu to prireiks, Latvija yra pasirengusi pasidalinti su savo kaimyne patirtimi sprendžiant tokią problemą, teigia Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. Anot jo, svarbiausia, kad vyriausybė perėmė „Snoras" valdymą, taigi nėra abejonės, kad ji suras tinkamą ir žmonėms naudingą sprendimą. A. Vilkas pridūrė, kad Latvijos patirtis su „Parex“ banku galėtų būti naudinga, jei Lietuva nuspręstų paprašyti patarimo.

Atrodo, kad Lietuvos banko krizės siūlas veda į kitoje šalyje vykdytą aferą. „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis visus rusų kreditorių pinigus pervedė į užsienį per šiomis dienomis liūdnai pagarsėjusį „Snoro“ banką, priklausantį ir koncerno „Saab“ akcininkui Vladimirui Antonovui, rašo rusų spauda.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.

Ukrainoje viešėjęs nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas šiandien vakare turėtų grįžti į Lietuvą. Parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.lt sakė, kad vienas iš pagrindinių „Snoro“ akcininkų grįžta į Lietuvą tam, kad susitiktų su prokurorais ir galėtų liudyti. R. Baranauskas yra antras didžiausias banko Banko „Snoras“ akcininkas.

Laikinasis banko „Snoras“ administratorius Simonas Freakley buvęs ilgametis konsultacijų bendrovės “Kroll” vadovas. Būtent ši įmonė daugiau kaip prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo ir jo valdomos „Convers“ grupės reputacijos tyrimą. Ekonomika.lt pateikia šios bendrovės tyrimo išvadas. „Mūsų tyrimo metu buvo analizuojama visa turima su subjektais susijusi vieša informacija rusų, latvių, lietuvių, olandų ir anglų kalbomis.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingos finansinės informacijos teikimo Lietuvos bankui ir neteisėto disponavimo banko „Snoras“ turtu. Duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti rinkti lapkričio 9–ąją, gavus Lietuvos banko informaciją apie padėtį banke „Snoras“. Įvertinus Lietuvos banko duomenis, pareigūnai neturėjo pagrindo apriboti banko vadovų galimybių išvykti iš Lietuvos.

„Kadangi  bankas „Snoras“ ne bankrutavo, o yra perimtas valstybės, tai draudiminio įvykio nėra“,  – teigia Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorius Raimundas Žilinskas. „Iki 100 tūkst. eurų ( beveik 350 tūkst. Lt – red. past.) vienam indėlininkui išmokama tada, kai bankas bankrutuoja. Todėl dabar jokių išmokų nebus, nes bankas nebankrutavo. Kol įstatymas, kuris šiandien svarstomas Seime, dar nepriimtas, tolimesnių veiksmų negalime komentuoti.