Jaunimas vasarą skiria ne tik pramogoms, bet ir nusiteikęs paplušėti – tai įrodo ne tik vasarai padirbėti į užsienį išvykstančiųjų amžiaus statistika, bet ir Lietuvos kurortų aptarnavimo sferos darbuotojų itin jauni veidai. Neketinančių tapti laikinais emigrantais jaunuolių Eldoradas – pajūrio kavinės, atrakcionų parkai, prekyvietės.
Vienoje Basanavičiaus gatvės kavinėje Palangoje padavėja dirbanti devyniolikmetė Akvilė atviravo, kad klientų srautas labai priklauso nuo oro: „Kai dienos gražios, saulėtos vos spėjame sunktis, bet kai orai atvėsta, klientų pastebimai sumažėja. Savaitės darbo dienomis taip pat žmonių mažiau, bet savaitgaliais plušame kaip reikiant.“
Mergina teigė, kad tokį darbą dirba pirmą kartą, bet iš kolegų girdėjusi, kad birželio mėnuo kurorte tik „apšilimas“ prie liepos ir rugpjūčio poilsiautojų antplūdį.
Darbdavys už dieną moka apie 50 litų
Į klausimą, kokį vidutinį atlyginimą darbdaviai siūlo jauniems darbuotojams Palangoje, mergina sakė: „Kiek teko girdėti, tai beveik visur už dieną mokama 50 litų. Kavinėse, suprantama, dar arbatpinigiai, kurie dažnai viršija darbdavio mokamo dienos atlyginimo sumą“. Pašnekovė atviravo, kad viską susumavus, per dieną kavinėje galima uždirbti apie 100–150 ir pridūrė, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus gebėjimo vikriai lakstyti su padėklu, mokėjimo bendrauti ir motyvacijos.
Palangos paplūdimys (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Apie tai, ar sunku susirasti sezonui darbą Palangoje, mergina sakė: „Šiuo metu darbą rasti būtų nelengva, nes visos vietos yra užimtos, bet pats tinkamiausias laikas paieškoms – gegužės pabaiga, nes tuomet aktyviai ieškoma darbuotojų.“
Pašnekovė džiaugėsi, kad pramogų Palangoje netrūksta: „Nors darbo valandos ilgos, smagu – sutinki daug įdomių žmonių, pabendrauji. Žinoma, šiek tiek streso sukelia privalomas „popierizmas“, įvairios ataskaitos, likučių ir trūkumų skaičiavimas, bet tai juk nauja patirtis“, – šypsojosi pašnekovė.
Kambario nuoma darbuotojui – 12 litų už parą
Akvilė pasakojo, kad į Palangą padirbėti atvyko iš Radviliškio: „Atvažiavau tik vasarai. Su draugu nuomojame kambarį, mokame 12 litų už parą. Kambarys nedidelis, jame pora lovų, o dušas ir kiti patogumai yra bendri su kitais gyventojais“, – apie kuklias gyvenimo sąlygas pasakojo mergina.
„Į Palangą padirbėti atvažiavau todėl, kad reikia pinigų studijų pradžiai, o kur daugiau Lietuvoje galima gauti sezoninį darbą. Tiesa, šį darb1 taip pat nebuvo lengva gauti, nes išsiunčiau apie porą šimtų gyvenimo aprašymų ir sulaukiau vos kelių skambučių, paskui truputį padėjo pažįstami“, – kukliai prisipažino mergina ir pridūrė, kad nemažai jos bendramokslių taip pat ieškojo sezoninio darbo Palangoje, bet sėkmė lydėjo ne visus.
„Tie, kurie anksčiau sugalvojo, kad reikia padirbėti, darbus surado, kiti „pramiegojo“ ir geriausius pasiūlymus praleido. Apie tai, kad norėčiau dirbti Palangoje sugalvojau dar žiemą“, – pasakojo apie medicinos studijas svajojanti mergina.
Paklausta, kiek tikisi uždirbti per sezoną, mergina sakė, kad kiek pavyks, tiek pakaks, bet norėtų namo parsivežti bent tūkstantį litų.
Užsieniečiai klientai – dosnesni ir mandagesni
„Žinoma, uždarbiui įtakos turi ir lankytojų srautas“, – kalbėjo mergina, o paklausta, kurie klientai – lietuviai ar užsieniečiai – dosniau palieka arbatpinigių, sakė: „Be abejonės – dosnesni užsieniečiai. Lietuviai dažniausiai pasiimdami grąžą palieka tik centų monetas, užsieniečiai nepagaili ir kelių litų.“
Akvilės teigimu, klientai lietuviai ir užsieniečiai skiriasi kaip diena ir naktis, o poilsiautojai iš svetur pageidaujami ne tik dėl dosnių arbatpinigių, bet ir bendravimo kultūros skirtumų: „Užsieniečiai mėgsta pakalbinti darbuotojus, paklausia, kaip sekasi, būna mandagūs, papasakoja patys apie save – iš kur atvyko, ką veikia, pasidalija įspūdžiais apie tai, kaip jiems patinka Lietuvoje. Būna tokių atvejų, kad atsigeria alaus, patys atneša bokalus prie baro, padėkoja, atsisveikina ir išeina, o lietuviai kitokie...“
Kalbėdama apie tautiečių bendravimo įpročius mergina buvo santūri: „Lietuviai dažniausiai ieško prie ko prikibti, kas blogai ar pan. Jei kas nors nepatiko, tai labai greitai galima pastebėti iš žmogaus emocijų. Tik retas kuris išeidamas padėkos, į darbuotojus dažnai žiūrima iš aukšto...“
Per dieną galima uždirbti ir 3 tūkst.
Palangoje ne pirmus metus J. Basanavičiaus gatvėje paveikslais prekiaujantis Danas Paulauskas pripažino, kad poilsiautojų srautus lemia orai, bet dar nėra buvę sezono, kad verslas eitųsi nuostolingai. Jaunuolis parduoda vietinės dailininkės Rasos Palauskienės vienetinius darbus: mažesnio formato paveikslai kainuoja nuo 60 litų, o didelių kaina siekia ir 1200 litų.
Verslas Palangoje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Paveikslus perka ir lietuviai ir užsieniečiai, bet derybas dėl kainos mėgsta visi“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad darbą pradeda apie dešimtą ryto ir būna J. Basanavičiaus gatvėje iki devintos vakaro, bet jei klientų yra, diena tikrai neprailgsta.
Apie tai, kiek pavyksta uždirbti per dieną, pašnekovas sakė: „Būna visokių atvejų, kasdien skirtinai. Būna taip, kad ir nieko nepavyksta parduoti. Yra buvę atvejų, kad dienos uždarbis siekė ir kelis tūkstančius per dieną. Yra buvę, kad dienos uždarbis siekė tris tūkstančius. Krizės nejaučiame dabar, jos nebuvo ir prieš porą metų.“
Paklaustas apie kaimynystėje įsikūrusių prekyviečių produkciją jaunuolis sakė: „Daugiausiai prekiaujama reprodukcijomis ir paveikslais su gintaru, bet čia skonio reikalas, mūsų parduodami darbai originalūs ir pirkėjai tai įvertina.“
