Lietuvos verslas

(Papildyta 15:46 val.) Seimo koridoriuje užkalbintas M. Zasčiurinskas stebėjosi A. Salamakino paskleista informacija, kad jis turi banko „Snoras“ akcijų. Parlamentaras sakė, kad neprisimena, turi jų ar ne ir turėtų pats pasižiūrėti ir patikrinti šią informaciją. Po kiek laiko M. Zasčiurinskas grįžo ir pats žurnalistams parodė, kad pagal jo pajamų deklaraciją iš 474 mln. litų Snoro banko įstatinio kapitalo jam priklauso 1900 litų, o tai yra labai mažas procentas.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.

(Papildyta 14:09 val.) Ketvirtadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigė, kad verslo mažmenininkų aptarnavimas bus atnaujintas pirmadienį, tada bus vėl aktyvuotos ir prieigos prie jų kreditų. S. Freakley užtikrino, kad dirbama yra labai intensyviai ir iki pirmadienio tikimasi paskelbti išvadas apie banko būklę ir perspektyvas.

Užsienio žiniasklaida praneša apie Lietuvoje prasidedančią paniką dėl „Snoro“ banko nacionalizavimo, kuris vadinamas „skandalu“. „Lietuvos gyventojai jau susidūrė su „Snoro“ skandalo sukeltomis pasekmėmis. Daugumoje Lietuvos prekybos centrų per garsiakalbius pranešama, kad „Snoro“ banko kortelės yra nepriimamos. Visoje šalyje policija saugo kiekvieną iš 331 „Snoro“ bankomatų. Banko klientai lieka be grynųjų pinigų ir be galimybės atsiskaityti banko kortele.

Bankas „Snoras“  savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje. Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.lt sakė, jog kol kas nėra tikslo ką nors suimti: „Kol kas daromos kratos, imami dokumentai. Nustatome ir banko vadovų buvimo vietą“. Ar bus taikomos sankcijos Rusijos piliečiui, vienam iš banko vadovų Vladimirui Antonovui, kol kas nesvarstoma. Banko vadovas Raimondas Baranauskas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, bet jo buvimo vieta jau nustatyta – jis vieši Ukrainoje.

Investuotojai kol kas atidžiai stebi situaciją – „Balsas.lt“ ketvirtadienio rytą teigė finansų makleriai. „Kainos biržoje krenta, bet apčiuopti tikrąjį mastą kol kas sunku. Dabartinėje situacijoje investuotojai linkę mažinti riziką ir laukia, kol padėtis taps aiškesnė. Bet Vilniaus  biržos indeksas krito 2,5 proc. per pirmas 4 prekybos minutes“, – sakė SEB banko vyresnysis  finansų  makleris Arvydas Jacikevičius. (papildyta 16:48 val.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, didesnę sumaištį prognozuoja pirmadienį, kai planuojama atnaujinti banko „Snoras“ veiklą, rašo „Lietuvos žinios“ „Nė neabejoju, kad nemaža dalis banko klientų - ir gyventojų, ir juridinių asmenų - pasistengs savo indėlius ir sąskaitas perkelti į kitus bankus.

Daugiau nei penktadalis socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų teigia, kad prieš išvykdami atostogų ar į trumpą išvyką, šia informacija pasidalija su savo profilio draugais. Beveik pusė apklausos respondentų atsakė, kad dešimtadalio „Facebook“ draugų niekuomet nėra sutikę gyvai, ir tik trečdalis apklaustųjų teigia, kad tarp jų profilio draugų yra vien gerai pažįstami žmonės.

Prastėjant žinioms apie pasaulio ekonomiką lietuviai skuba saugoti pinigus ir augina indėlius bankuose: šiemet šalies bankuose lietuvių laikomų santaupų skaičius indėliais buvo rekordinis – daugiau nei 26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami ekspertai indėlį banke įvardija kaip saugiausią investiciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko SNORAS akcijas. Banko SNORAS vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus. Tai šalies vadovė pareiškė po ketvirtadienio rytą įvykusio susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte.

Ukrainoje viešintis nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas dienraščiui „Respublika“ sakė, kad įvykdytas suplanuotas veiksmas – atimtas jo partnerio Vladimiro Antonovo turtas ir verslas, nes šis žmogus visada kai kam nepatiko Lietuvoje. Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ R. Baranauskas pabrėžė: „Mes netylėsime.

Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemone. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

„Danske“ banko analitikės Violetos Klyvienės teigimu, „Snoro“ veiklos sustabdymas mūsų šalies bankų paveikti neturėtų: „ Negalime sakyti, kad problemos su šituo banku turėtų dramatišką poveikį: kreditavimo politikoje šito banko dalis yra labai nedidelė, o kokią dalį indėlių jis turi - nežinau.

Laukiniais 1990-aisiais Lietuvoje kaip grybai po lietaus ėmė dygti komerciniai bankai, kredito firmos ir prekybos kompanijos. Trijų rūšių bankai Siekiant giliau pažvelgti į turtingiausių šalies žmonių atsiradimo istoriją, šiandien gerai žinomų verslo kompanijų pinigų šaltinius, verta prisiminti pirmuosius bankus (ir draudimo kompanijas) Lietuvoje. Juos galima suskirstyti į tris rūšis: komunistinius, „kėgėbistinius“ ir banditinius.

Šiemet šeštą kartą žurnalo „Veidas“ sudaromame komercinių šalies bankų reitinge kaip vienas paslaugiausių išrinktas jau dabar valstybės nacionalizuotas bankas „Snoras“. Pirmąją vietą užėmė SEB bankas, antrasis buvo „Snoras“, trečias „Nordea Bank Finland Plc“. Bankai reitinge buvo įvertinti pagal 23 kriterijus, vienas svarbiausių – bankų išduotų paskolų kiekis, įvertintas pinigine išraiška.

Banko „Snoras“ veiklos sustabdymas ir administratoriaus paskyrimas nereiškia bankroto, šis sprendimas yra susijęs su valdymo problemomis, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Lietuvos banko argumentai dėl „Snoro“ yra įtikinami, „Žinių radijui“ trečiadienio pavakarę sakė. K. Glaveckas.

Valstybei perėmus  banko „Snoras" akcijas visuomenės poreikiams,  Lietuvos banko atstovai, politikai ir ekonomistai  tvirtina, kad gyventojams pagrindo nerimauti nėra:  indėliai iki 350 000 litų yra apdrausti, o perimdama akcijas vyriausybė perima ir įsipareigojimus kreditoriams.

AB banko Snoras grupės įmonės UAB „SNORAS Media investicijos“ 2009 metais investavo į  UAB „Lietuvos rytas" akcijas ir įsigijo 34 procentus įmonės įstatinio kapitalo. (Papildyta 23.06) Finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą dalyvaudama LRT laidoje „Teisė žinoti“ teigė, kad Vyriausybė nėra suinteresuota turėti nei nacionalinį banką, nei žiniasklaidos priemones.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis teigia nematąs jokių priežasčių, kodėl reiktų panikuoti dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo. Anot jo, nedelsdamos, o greitai ir ryžtingai priimdamos sprendimus, Lietuvos institucijos užkirto kelią didesnei krizei, kuri galėjo įsisiūbuoti. Vakarykštė publikacija „Lietuvos ryte“, kur minėtas neįvardintas, didelių problemų turėsiantis bankas, jei būtų laiku nesureaguota, anot E. Maldeikio, galėjo turėti svarbių padarinių.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus, Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

(Papildyta 19:32 val.) Dėl naudojimosi AB banko „Snoras“ paslaugomis „Banko padaliniai šią savaitę bus uždaryti ir vėl atnaujins veiklą pirmadienį, lapkričio 21 d. Tai yra būtina siekiant banko administratoriui įvertinti banko finansinę padėtį ir apsaugoti klientų bei akcininkų interesus“, – pranešė laikinasis banko „Snoras“ administratosius Simonas Freakley. Bankinių paslaugų teikimą numatyta atnaujinti artimiausią pirmadienį.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Internetinėje erdvėje verslininkai jau gali visus reikalingus dokumentus susitvarkyti neišeidami iš biuro, taip sutaupydami tiek laiko, tiek pinigų. Asmenims, norintiems pradėti verslą, daug rūpesčių kelia dokumentų tvarkymas įvairiose institucijose. Nuo šiol tai padaryti bus lengviau. Kodėl – pasakojo LTV laida „Šiandien“. Vienoje mažoje kepyklėlėje kepami konditerijos gaminiai be konservantų ir sintetinių priedų, tad juos gali skanauti ir alergiški žmonės.

Didžiausia tarptautinė studentų organizacija AIESEC kartu su partneriais – Saulėtekio slėniu ir Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) – pirmą kartą mūsų šalyje organizuoja verslumo skatinimo projektą „The Startup Kitchen“. Projektas skirtas supažindinti jaunus žmones su verslo kūrimu bei padėti jiems realizuoti savo idėjas. Iki gruodžio 1 d. verslo idėjas galima registruoti interneto svetainėje thestartupkitchen.lt.

Tauragės butų ūkio darbuotojų viltys, kad dar šiemet bus pradėta šio namo renovacija, dūžta į šipulius. Dėl investiciniame projekte „iš lempos“ vilniškių paskaičiuotos kainos konkurse dalyvavę rangovai nesutiko atlikti darbų. Tačiau viena bėda – ne bėda: įgyvendinant Respublikos gatvės renovacijos ir viešųjų erdvių sutvarkymo projektą šis namas neįtrauktas į projektą, todėl, jei ir pavyks namą renovuoti, jo rūsius ir toliau skandins paviršiniai vandenys. Konkursas žlugo dėl per mažų įkainių.

Šių metų rugsėjo mėnesį startavęs didžiausias Centrinės ir Rytų Europos regione verslo akseleratorius „StartupHighway“ šiandien pristatė programoje dalyvaujančias jaunų verslininkų komandas ir jų idėjas. Pradedančių verslų vystymo programos sumanytojai planuoja iki gruodžio vidurio į pasaulį išleisti 5 naujus pažangiomis technologijomis pagrįstus verslus, į kuriuos jau investuota iki 50 000 Lt.

Sumanei įsteigti verslą – pirma, susitvarkyk dokumentus. Auksinė taisyklė, kurios privalo laikytis kiekvienas savą verslą kuriantis žmogus. Tačiau ne tik dokumentai – bėda, didesnė problema, kad jaunam verslininkui dažnai sunku apskritai susigaudyti biurokratiniuose labirintuose: kur kokių dokumentų prireiks, į kokius dėdžių kabinetus teks praminti takus, ar kaip ilgai užtruks licenzijų išdavimas.

Socialinės ne pelno organizacijos su nerimu ruošiasi didžiausiam metų paramos maistu rinkimo vajui – „Maisto banko“ akcijai. Nepasiturinčiaisiais besirūpinančios  organizacijos nuogąstauja dėl žmonių mažėjančių galimybių aukoti paramai. Pustrečio šimto po „Maisto banko“ akcijos vėliava susibūrusių organizacijų šį savaitgalį tikisi surinkti 120 tonų ilgai negendančių maisto produktų.

Generalinėje prokuratūroje lankėsi „Lietuvos banko“ vadovas V. Vasiliauskas. Paklaustas, kodėl jis čia iškviestas, bankininkų vedlys tik šyptelėjo: „Sužinosite“. (Papildyta 12.12) Generalinė prokuratūra atsiriboja nuo žiniasklaidoje skelbiamos informacijos dėl tyrimo lietuviškuose bankuose, o Lietuvos bankas ir Prezidentūra žiniasklaidos teiginių nekomentuoja.

Viso pasaulio žmonės turi polinkį skųstis esama padėtimi. Tai nėra bloga savybė, ji verčia nuolat judėti pirmyn, tobulinti save ir aplinką. Tik kažin ar visada sugebame adekvačiai įvertinti visas aplinkybes. Objektyvi ekonominių, politinių ir socialinių realijų kritika turėtų suteikti postūmį pozityvių pokyčių linkme.

Ko gero, raginimas „pirkti prekę lietuvišką“ pamažu keliauja praeitin. Pragmatiški lietuviai greit suuodžia naudą, tad kartkartėmis pigesnės produkcijos žvalgosi po kaimyninę Lenkiją. Taip buvo prieš porą metų, aktualu tampa ir dabar, maisto produktams vėl brangstant. Lietuviai apsipirkinėti vėl skuba į kaimyninę Lenkiją, kur, anot jų, įsigyti maisto ar buities reikmenų galima kur kas pigiau nei Lietuvoje.

Kontrolinis „Snaigės“ akcijų paketas parduotas stambiai Rusijos komercinių šaldytuvų gamintojai, bendrovei „Polair“. „Polair“, netiesiogiai veikdama per UAB „Vaidana“, sudarė teisiškai įpareigojančią sutartį su AB „Snaigė“ akcininkais KJFK Fund SICAV-SIF„, “Amber Trust SCA SICAF - SIF Firebird Republics Fund Ltd„ ir “Firebird Avrora Fund Ltd" dėl visų jiems priklausančių akcijų (t.y. 23 716 668 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, sudarančių 59,86 proc.

Pirmadienį ryte dalyje Kauno miesto ir rajono nutrūko elektros energijos tiekimas. Jos galėjo netekti daugiau nei 20 tūkstančių vartotojų, rašo kauno.diena.lt Gedimas labiausiai palietė Šilainių rajoną. Elektros energija trūkinėti pradėjo po 9 val. Porą kartų ji pradingo 2-3 minutėms, o vėliau prapuolė kone porai valandų.

Sakoma, kad darbo kolektyvas – kaip šeima ir net dar svarbesnis. Darbe prabėga didžioji žmogaus gyvenimo dalis uždirbant duoną, bendraujant su savo kolektyvu ir kitais visuomenės nariais. Šeimoje, kaip nuo seno visi žino, visko nutinka, ir ugnies, ir dūmų būna. Tai tėvai tarpusavyje nesutaria, tai vaikams laiko pristingama, vienam netyčia daugiau meilės ir atlaidumo atitenka, kitas vis spaudžiamas ir baudžiamas.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ir kad netrukus ją teks vežtis iš užsienio, rašo „Respublika“. Tačiau iš tikro kvalifikuotų bedarbių pakanka, bet verslininkai neskuba jų įdarbinti – ieško geriausių iš geriausiųjų, kurie sutiktų dirbti pigiai. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus D. Arlausko, šiandien verslas orientuojasi ne į kiekybę, o kokybę.

Žuvų perdirbėjai paskelbė: iki metų pabaigos silkės, skumbrės ir kitos jūrinės žuvys brangs mažiausiai penktadaliu, nes dėl kvotų jų ėmė trūkti. O Lietuva kvotų gauna vis mažiau, nes sutinka už ES pinigus pjaustyti savo žvejybos laivus, rašo „Respublika“. Nacionalinė žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija tvirtina, kad dėl išteklių trūkumo ir kvotų pirmiausiai iki metų pabaigos maždaug 20 proc.

Daugumai prekybos centrų ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nelabai įdomu, ar pirkėjų įsigyjami maisto produktai nėra nuodingi. Štai bulvės laikomos šviesioje ir ne itin vėsioje patalpoje pradeda gaminti nuodingas medžiagas. Tokios šių daržovių laikymo sąlygos yra visuose Lietuvos prekybos centruose. Bulves laikant šviesoje, gaminasi glikoalkaloidai – solaninas ir čakoninas – labai nuodingos medžiagos, kurios saugo, kad augalo virkščių ir gumbų nesuėstų maisto ieškantys gyvūnai.

Padangų gamintojai ir vežėjai pastebi, kad šiemet, jei lygintume su praėjusiais metais, vilkikų žieminių padangų kainos kilo apie 20 proc. Taigi kol kas transporto bendrovių vadovai neskuba „apauti“ savo sunkvežimių – vieni dėl to, kad nevažinėja į Skandinaviją, kiti – dėl to, kad, kaip jau įprasta, vilkikų padangos dažniausiai yra universalios – pritaikytos naudoti ir žiemą, ir vasarą.

Kiek nekilnojamojo turto Lietuvoje valdo į kitas šalis išvykę lietuviai, suskaičiuoti sunku. Vis dėlto, jiems priklauso apčiuopiama dalis nuomojamų būstų, ypač Vilniaus ir Kauno didmiesčiuose. Dalis nuomoja savo buvusius namus, kuriuos paliko išvažiuodami į užsienį, kiti į nekilnojamąjį turtą tėvynėje yra investavoę svetur uždirbtus pinigus. Skirtingai nei spekuliantai, dauguma išeivių nekilnojamąjį turtą pasirinko kaip ilgalaikę investiciją.

Nors iki Kalėdų dar liko beveik du mėnesiai, jau prasidėjo kalėdinė prekyba. Pasak verslininkų, šiemet kalėdinė prekyba prasidėjo anksčiau nei pernai. Kaip praneša Lietuvos radijas, prekyba kasmet pradedama vis anksčiau, nes keičiasi pirkėjų įpročiai. Pasak prekybos tinklų atstovų, pagrindinis eglučių ir žaislų pirkimas prasideda likus dviems savaitėms iki Kalėdų, tačiau pastebima, kad dalis gyventojų puošmenomis pradeda rūpintis dar lapkritį.

Pašvenčio kaimo gyventojai piktinasi „Jurbarko vandenimis“, kam šie niokoja Pašvenčio mišką. Šiame į metus du kartus išpilama apie 2 000 tonų dvokiančio dumblo. Ir taip – antrus metus. Savivaldybės įmonės vadovas tikina, kad šiuo metu vienintelis legalus būdas naikinti nuotekų dumblą– juo tręšti miškus ir laukus. Mokslininkai sako, kad nuotekų dumblas – ne tik Jurbarko, bet visos Lietuvos nelaimė, o dėl to kalta atsaini Vyriausybės politika.

Keli svarbiausi naujoko žingsniai sėkmingos pradžios link. Diena iš dienos netyla ginčai tarp besidominčių valiutų rinka Forex – galima čia užsidirbti ar ne? Daugiausia, žinoma, ginčyjasi tie, kurie apie Forex girdėjo tik iš gandų, tie, kurie bandė, bet, deja, nesėkmingai ir tie, kurie masto atsakingai, racionaliai bei nenuleidžia rankų. Tačiau kaip sako - šunys loja, o karavanas eina.

Seimas gavo duomenų, kad nesąžiningi verslininkai apvaginėja valstybę. Esą dažnai kuri nors įmonė atleidžia žmones ir paskui tuos pačius iš darbo biržų priima atgal, bet jau už tai gaudama valstybės subsidijas, rašo „Respublika“. O pinigai užimtumo programose sukasi milžiniški: per metus tam valstybė išleidžia apie 200 mln. litų. Minėtą informaciją apie nesąžiningus verslininkus paviešino parlamentaras Evaldas Jurkevičius.

Legendomis apie besibaladojančius vaiduoklius garsėjantį malūną Ramygalos g. įsigijusiam ir per milijoną investuoti į sklypą prie jo panorusiam verslininkui miesto politikai pasiūlė, užuot mintijus apie verslo plėtrą brangiame sklype, auginti žolę. Tik tiek leidžia apie 1875-uosius statyto malūno kraštovaizdį saugantis miesto bendrasis planas.

Saldumynų gamintojams artėjančios šventės žada didesnius pelnus. Tikimasi, kad saldainių gruodį bus parduota trečdaliu daugiau nei įprasta. Esą lietuviai konservatyvūs, tad renkasi jau išbandytą prekę, nors prieš šventes pagausėja ir išskirtinių užsakymų. Tiesa, smagurių laukia prastos žinios.

Nors Lietuvoje grybų ir uogų derlius buvo trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais, perdirbėjai ir eksportuotojai sako išgyvensiantys. Kaip praneša „Panorama“, Lietuvoje voveraičių nuskinta panašiai kaip ir ankstesniais metais, o baravykų derlius žymiai prastesnis. Dėl to perdirbėjams ir eksportuotojams konkuruoti Europos rinkose nėra lengva, šįmet teko varžytis su pagrindine Baltarusija ir Balkanų šalimis.