Statybų specialistai, nestatantys ir neprojektuojantys pasyvių namų, mano, kad rinkoje jų poreikio nėra. Tačiau apie direktyvą, nuo 2020 metų įpareigojančią statyti itin aukšto energetinio efektyvumo būstus, žino 4 iš 5 apklaustųjų, rodo „Vilmorus“ atlikta statybos specialistų apklausa.

Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiandien Lietuvoje yra tik 8 A ir A+ energetinio efektyvumo klasės namai. Daugiau nei pusė sertifikuotų pastatų yra C klasės. „Tokie pagal šiandien galiojančius teisės aktus minimalūs reikalavimai pastatams. Tačiau didžiausia bėda, kad žmonės C klasę traktuoja kaip aukščiausią, nors tai – žemiausia privaloma pasiekti riba“, – stebėjosi kompanijos AEROC vadovas Alvidas Musius.

Vis dėlto kategoriškai tvirtinti, kad Lietuvoje niekam nereikia energetiškai efektyvių namų, specialistai negali. „Poreikis nepakankamas. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji, pati svarbiausia, yra ta, kad būsimų individualių namų savininkai neįvertina didesnių investicijų atsiperkamumo. Žmonės paprasčiausiai neapskaičiuoja, kad pasistatę aukštos energinio naudingumo klasės namą ilgalaikėje perspektyvoje sutaupys, nes už šildymą mokės mažiau, – sakė jis. – Antroji priežastis – patiems specialistams vis dar trūksta kompetencijos, kad įtikintų užsakovus statyti aukštos energetinio naudingumo klasės namus.“

REKLAMA

Jo nuomonei pritarė ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos pirmininkas Aidas Vaičiulis, tvirtinęs, kad palyginus su 2010 metais, energetiškai efektyvių namų poreikis šiandien tikrai jaučiamas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų