Lietuvos pramonininkų konfederacijos VIII-jame suvažiavime nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas - 2011“ apdovanojimu pagerbtos 22 šalies įmonės. Apdovanojimus įteikė Ūkio ministras Rimantas Žylius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Nominacijos laureatais didelių įmonių grupėje tapo: AB „Achema“, AB „Guartis“, AB „Kauno grūdai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lifosa“, AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Staticus“, AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Vičiūnai ir partneriai“, UAB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vilnika“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, UAB „Švyturys-Utenos alus“. Vidutinių įmonių grupėje: UAB „Aconitum“, UAB „Elgama-elektronika“, UAB „Elmoris“, UAB „Pack Klaipėda“, UAB „Panevėžio aurida“, UAB „Vesiga“, R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“. Mažų įmonių grupėje: UAB „Dastra“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos eksporto komiteto ir nominacijos vertinimo komiteto pirmininkas Saulius Džiugelis pažymi: „Lietuvos eksporto rodikliai antrus metus iš eilės demonstruoja itin pozityvius rezultatus. Po 30 proc. siekusio prieaugio 2010 m., praėjusiais metais lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys šoktelėjo dar 25 proc. Negana to, 2011 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto lygis pasiekė visų laikų rekordą (46 mlrd. Lt.), gerokai viršydamas prieškrizinį lygį (2008 m. buvo eksportuota prekių už 39 mlrd. Lt.). Minėti rezultatai buvo pasiekti itin sudėtingos makroekonominės padėties Europoje kontekste, kuriai tenka 60 proc. Lietuvos eksporto. Itin didelės įtakos puikiems Lietuvos eksportuotojų rezultatams turėjo „teisinga“ eksporto diversifikacija – ES kontekste ir tai pasižymi būtent šios išskirtos įmonės“.
Didelės įtakos Lietuvos eksporto veržlumui turėjo teigiamos makroekonominės tendencijos Rusijoje – aukštos naftos kainos, stiprus vidaus vartojimas bei išaugęs investicijų poreikis lėmė itin spartų Rusijos ūkio augimą (2011 m. – 4,3 proc.), kas teigiamai paveikė ir Lietuvos eksporto srautus į Rusiją – 2011 m. eksportas į Rusiją ūgtelėjo 36 proc., o eksportas į NVS regioną (kuriam tenka 27 proc. viso Lietuvos eksporto) padidėjo 32 proc.
Į nominaciją pretendavo Lietuvos įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei ją eksportuojančios ar teikiančios eksporto paslaugas.
Pareiškėjai buvo vertinami pagal pagrindinius kriterijus - grupuojamos bei vertinamos pagal dydį (pagal darbuotojų skaičių), bendrą eksporto apimtį ir dydį, lyginant su visa produkcijos ir paslaugų apimtimi bei eksporto padidėjimu. Rodikliai lyginami su praėjusių finansinių metų rodikliais. Taip pat buvo vertinami papildomi kriterijai - darbo našumas, investicijos, tarptautinių vadybos ir kokybės standartų diegimas ir taikymas.
